Frydrichas I Barbarosa

Bullet purple.png
Frydrichas I Barbarosa
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventosios Romos imperijos imperatorius
I. Frigyes német-római császár
Štaufenai
Štaufenai
Dinastija
Štaufenai
Visas vardas: Frydrichas Štaufenas
Gimė: apie 1122 m.
Vaiblingenas, Badenas-Viurtembergas
Mirė: 1190 m. birželio 10 d.
Kilikija
Tėvas: Frydrichas II Vienakis
Motina: Judita iš Velfų
Sutuoktinis(-ė): Adelė iš Fohburgų (anuliuota)
Beatričė Burgundė
Vaikai:

Beatričė (1162-1174 m.)
Frydrichas (1164-1170 m.)
Henrikas VI (1165-1197 m.)
Konradas (1167-1191 m.)
Otonas I Burgundas (1179-1200 m.)
Konradas (m. 1196 m.)
Rainaldas (m. 1173 m.)
Vilhelmas (m. 1176 m.)
Pilypas Štaufenas (m. 1208 m.)
Agnesė (m. 1184 m.)

Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventosios Romos imperijos imperatorius
nuo 1155 m. imperatorius
Valdė: 1152 m. - 1190 m. (~38 metai)
Pirmtakas: Konradas III
Įpėdinis: Henrikas VI
Vokietija
Vokietija
Švabijos hercogas
kaip Frydrichas III
Valdė: 1147 m. - 1152 m. (~5 metai)
Pirmtakas: Frydrichas II Vienakis
Įpėdinis: Frydrichas IV Švabenas
Commons-logo.svg Vikiteka: Frydrichas I BarbarosaVikiteka

Frydrichas I Barbarosa (vok. Friedrich I Barbarossa, apie 1122 m. Vaiblingenas, Badenas-Viurtembergas1190 m. birželio 10 d. Kilikija) – Švabijos kunigaikštis Frydrichas III (1147-1152 m.), Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I (1152-1190 m.), dėl rudos barzdos pramintas Raudonbarzdžiu (it. Barbarossa).[1]

Biografija

Ankstyvieji metai

Kilęs iš Hohenštaufenų dinastijos. Tėvas Švabijos hercogas Frydrichas II Vienakis, motina Judita iš Velfų. Tėvo brolis – Šventosios Romos imperijos imperatorius Konradas III.

Iškilimas

Po tėvo mirties tapęs Švabijos hercogu dalyvavo II kryžiaus žygyje ir pasižymėjo drąsa bei sumanumu. Vienas iš III kryžiaus žygio vadų.

Po dėdės mirties (1155 m.), tapęs imperatoriumi pradėjo kovą dėl Šventosios Romos imperijos vyravimo Europoje. 1156 m. vedė Burgundijos grafystės paveldėtoją, iš Velfų kunigaikščių nusipirko žemių Švabijoje ir Italijoje.

Nuramindamas Vokietijos diduomenę stipriausią Velfų dinastijos atstovą Henriką Liūtą faktiškai paskelbė žemių į rytus nuo Elbės savarankišku valdovu, jam valdyti buvo atiduota Bavarija, Saksonija ir Meklenburgas. Austrija 1156 m. paskelbta savarankiška kunigaikštyste. Čekijos kunigaikščiui Vladislovui II 1158 m. suteikė karaliaus titulą.

Per 1157-1172 m. žygius į Lenkiją pajungė jos vietos kunigaikščius. Siekdamas įsitvirtinti surengė 6 žygius į Italiją. Kovojo su popiežiumi Aleksandru III, rėmė jo priešininką antipopiežių Viktorą IV, už tai 1160 m. buvo ekskomunikuotas, bet 1177 m. reabilituotas. 1183 m. Konstanco taika, kurią sudarą Frydrichas, popiežiaus ir Lombardijos miestų sąjunga, Italijoje buvo pripažinta imperatoriaus valdžios viršenybė.

Trečiasis kryžiaus žygis ir mirtis

Vokietijoje stiprino savo valdžią, tarp kunigaikščių valdų statydindamas savo pilis ir miestus, kuriuos administravo jo skiriami ministerialai. 1189-1190 vadovavo III kryžiaus žygiui išvaduoti Jeruzalęmusulmonų sultono Saladino, bet nuskendo keldamasis per Salefo upę, dab. Goksu, Turkija.[2]

Palikuonys

BeatrixBarbarossy
Frydrichas I Barbarosos antroji žmona Beatričė Burgundė

Frydricho palikuonys su jo žmona Beatriče Burgunde:[3]

  1. Sofija (11611187 m.), ištekėjo už markizo Vilhelmas VI (Monseratas).
  2. Beatričė (11621174 m.). Buvo susižadėjusi su Vilhelmas II (Sicilija), bet mirė iki santuokos.
  3. Frydrichas V (Švabija) (11641170 m.).
  4. Henrikas VI (11651197 m.)
  5. Konradas (11671191 m.), mirus jo vyresniajam broliui buvo vadinamas Frydrichu VI
  6. Duktė (Giselė ?) (11681184 m.)
  7. Otonas I Burgundas (11701200 m.)
  8. Konradas II (Švabija) (11721196 m.)
  9. Rainaldas (1173 – mirė mažas)
  10. Vilhelmas (1176 – mirė mažas)
  11. Pilypas (Švabija) (1177- 1208 m.) Šventosios Romos imperatorius, Vokietijos karalius nuo 1198 m..
  12. Agnesė (11811184 m.). Buvo susižadėjusi su Vengrijos karaliumi Almeriku, bet mirė iki santuokos.

Populiariojoje kultūroje

Sinzig Barbarossa
lPaminklas Frydrichui I Barbarosai Zancige
  • II pasaulinio karo metais Vokietijos įsiveržimo į TSRS planas turėjo pavadinimą – Barbarosos operacija.
  • Rašytojo Umberto Eco novelėje Baudolino (2000) yra dalinai aprašomi Frydricho karališkojo dvaro rūmai ir taip pat nagrinėjamos Frydricho mirties paslaptys. Tariamasis herojus Baudolino yra imperatoriaus įsūnis ir geriausias draugas.
  • Rašytojas John Crowley savo novelėje Little, Big (1981) naudoja Frydricho Barbarosos personažą charakterizuojant šiuolaikinius laikus, budindamas jo amžių iš sąstingio.
  • Kūrinyje The Land of Unreason parašytame L. Sprague de Camp ir Fletcher Pratt yra minima Kyffhäuser tvirtovė.
  • The Thomas Crown Affair filme (1999) pagrindinis veikėjas sako, kad turi "1152 m. Frydricho Barbarosos karūnavimo regalijas."
  • Kompiuteriniame žaidime Age of Empires II: The Age of Kings yra epizodas, kuris metu lyg yra sekamas Frydrichas Barbarosa grumtynių Vokietijoje periodo iki jo mirties trečiajame kryžiaus žygyje. Reikia pažymėti, kad Barbarosa niekada nepasirodo šiame žaidime kaip realus kareivis, tačiau paskutinio lygio tikslas (po jo mirties) yra pristatyti daiktą pavadintą "Imperatoriumi statinėje" į Jeruzalės uolos kupolą. Žaidimo autorius Henry the Lion nupasakoja kiekvieną lygį žaidimo instrukcijose ir epiloguose.
  • Kompiuteriniame žaidime Stronghold Warchest, Imperatorius Frydrichas yra žaidėjo oponentas, todėl žaidėjas gali su juo pasigrumti koviniame žaidime.
  • Frydrichas yra veikiantysis asmuo kompiuteriniame žaidime Stronghold: Crusader.
  • Kompiuterinio žaidimo Medieval II: Total War 2007 m. išplėtime Medieval II Total War: Kingdoms parodomas Frydricho Barbarosos kryžiaus žygis. Barbarosa pradeda žygį Šventoje žemėje su 100 000 stiprių vyrų. Sekančiame žingsnyje jis nuskęsta jūroje ir kadangi jis miršta žygis baigiasi.

Šaltiniai

  1. angl. Frydricho biografija
  2. Frydrichas I Barbarosa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 258 psl.
  3. angl. Frydricho palikuonys

Nuorodos

Frydrichas I Barbarosa
Gimė: 1122 Mirė: 1190
Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Konradas III
Vokietija
Vokietija
Romėnų-Vokietijos karalius

11521169
Vėliau valdė
Imperatorius Henrikas VI
Italija
Italija
Italijos karalius

11541190
Anksčiau valdė
Imperatorius Lozaras III
Šventoji Romos imperija
Šventoji Romos imperija
Šventosios Romos imperatorius

11551190
Anksčiau valdė
Beatričė I
Burgundijos grafas
11561190
Vėliau valdė
Otonas I
Vokietija
Vokietija
Vokietijos karališkoji šeima
Prieš tai:
Frydrichas II
Švabijos hercogas
11471152
Po to:
Frydrichas IV
1122 m.

1122 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1152 m.

1152 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1190 m.

1190 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Antrasis kryžiaus žygis

Antrasis kryžiaus žygis vyko nuo 1147 iki 1149 m. Žygį organizavo Prancūzijos karalius Liudvikas VII-asis ir Vokietijos karalius Konradas III-asis. Tarp jų buvo ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa. Žygis surengtas siekiant padėti Jeruzalės karalystės riteriams. Žygio iniciatoriais buvo šv. Bernardas ir popiežius Eugenijus III-asis. Pagrindine priežastimi buvo Edesos kunigaikštystės žlugimas.

Žygio metu riteriai buvo pasidalinę į dvi grupes, vadovaujamas žygyje dalyvaujančių dviejų valdovų. Prancūzams ir vokiečiams susirinkus Jeruzalėje buvo sušauktas karalių pasitarimas. Greičiausiai dėl naujai atvykusių kryžiuočių spaudimo buvo nuspręsta pulti Damaską, labai turtingą, tačiau negrasinusį kryžiuočiams miestą, o ne kitas turkų valstybėles, pvz., Edesą užėmusį talentingą ir ambicingą Mosulo valdovą Nur - ad-Diną.

Damasko paimti nepavyko – apgultis tęsėsi 5 dienas, po to turkų puldinėjama kariuomenė atsitraukė į Jeruzalės karalystę. Žygyje žuvo daugybė kryžiuočių, prarastas buvo ir prestižas. Faktiškai nugalėtoju tapo Nur - ad-Dinas, užėmęs iki tol neutralų Damaską.

Barbarosa (reikšmės)

Barbarosa (it. Barba – barzda, Rossa – raudona) gali reikšti:

Frydrichas I Barbarosa (1120–1190 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius;

Barbarosos operacija – II pasaulinio karo metais Vokietijos įsiveržimo į TSRS planas.

Barbarosos miestas

Barbarosos miestas (vok. Barbarossastadt) – miestas, kuriame ar prie kurio buvo apsistojęs Šv. Romos imperijos imperatorius iš Štaufenų dinastijos Frydrichas I Barbarosa. Taip vadinami 5 Vokietijos miestai.

Birželio 10

Birželio 10 yra 161-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 162-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 204 dienos.

Brabanto landgrafystė

Brabanto landgrafystė – feodas Žemutinėje Lotaringijoje, Šventosios Romos imperijos dalis. Anksčiau buvo grafystė, vėliau tapo Brabanto hercogyste.

Landgrafyste feodas tapo apie 1085-1086 m., kai 1085 m. mirė ankstesnis Brabanto grafas Hermanas II Lotaringietis, turėjęs grafo palatino titulą. Tuomet feodą perdavė Henrikui III Leuveniečiui ir suteikė landgrafo titulą.

Brabanto feodas buvo mažas - nedidelė teritorija tarp Denderio (Dender) ir Zenės (Zenne) upių, į vakarus nuo Briuselio.

Po šimto metų, maždaug 1183-1184 m., imperatorius Frydrichas I Barbarosa sukūrė paveldimą Brabanto hercogo titulą, kurį suteikė Henrikui I Brabantiečiui, ir Brabanto landgrafystė tapo hercogyste.

Frydrichas I

Frydrichas I tai:

Frydrichas I (Kelnas), Kelno arkivyskupas (~1075-1171);

Imperatorius Frydrichas I (1122-1190); "Frydrichas I Barbarosa";

Frydrichas I (Austrija, Babenbergas) (~1175-1198);

Frydrichas I (Austrija, Habsburgas) (1286-1330);

Frydrichas I (Saksonija) (1370-1428);

Frydrichas I (Branderburgas) (1371-1440), taip pat žinomas kaip Frydrichas VI (Niurnbergas);

Frydrichas I (Danija) (1471-1533);

Frydrichas I (Viurtembergas, kunigaikštis) (1557-1608);

Frydrichas I (Prūsija) (1657-1713);

Frydrichas I (Švedija) (1676-1751);

Frydrichas Vilhelmas I (1688-1740);

Frydrichas I (Viurtembergas, karalius) (1754-1816);

Frydrichas I (Reino kraštas-Pfalcas) (1449–1476);

Frydrichas I (Tiuringija) (1646-1691);

Frydrichas Augustas I (Saksonija), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II, (1670–1733).

Frydrichas III

Frydrichas III tai:

Imperatorius Frydrichas I (1122-1190); "Frydrichas I Barbarosa", Švabijos kunigaikštis Frydrichas III (Švabija);

Frydrichas III (Sicilija), taip pat žinomas kaip karalius Frydrichas II (Sicilija), (1272-1337);

Frydrichas I (Austrija), Romėnų karalius, Frydrichas III (Vokietija, karalius) ir Austrijos hercogas, (1289-1330);

Frydrichas III Paprastasis, Sicilijos karalius, (1341-1377);

Imperatorius Frydrichas III, (1415-1493);

Frydrichas III (Saksonija), (1463-1525);

Frydrichas III (Palatinas), (1515-1576);

Frydrichas III (Holšteinas), (1597-1659);

Frydrichas III (Danija), (1609-1670);

Frydrichas I (Prūsija), kuris taip pat žinomas kaip Frydrichas III (Branderburgas), (1657-1713);

Frydrichas III (Vokietija), (1831-1888).

Hohencolernai

Hohencolernai (vok. Hohenzollern), 1415–1701 m. Brandenburgo markgrafų ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstų, 1701–1918 m. – Prūsijos karalių, 1871–1918 m. – Vokiečių imperatorių dinastija.

Hohencolernai Zigmaringenai

Hohencolernai Zigmaringenai (vok. Hohenzollern-Sigmaringen) – Hohencolernų dinastijos katalikiškoji švabiškoji atšaka, Rumunijos valdovų, nuo 1881 m. karalių dinastija, valdžiusi 1866–1947 m.

Imperatorius Henrikas VI

Henrikas VI (vok. Heinrich VI) – 1165 m. Nijmegenas, dab. Nyderlandai – 1197 m. rugsėjo 28 d. Mesina, Italija) – 1191-1197 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1190-1197 m. Vokietijos karalius.

Konradas III (Vokietija)

Konradas III (vok. Konrad III, 1093 m. Bambergas – 1152 m. vasario 15 d. Bambergas) – 1138-1152 m. Vokietijos karalius.

Konstanco taika

Konstanco taika – 1183 m. birželio 25 d. Konstanco mieste pasirašyta taikos sutartis tarp Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Frydricho Barbarosos ir Lombardijos Lygos miestų.

Lionas

Lionas (pranc. Lyon) – miestas Prancūzijos rytuose; Ronos departamento ir Ronos-Alpių regiono sostinė. Tai – trečias pagal dydį Prancūzijos miestas (po Paryžiaus ir Marselio). Kartu su priemiesčiais ir gretimais miestais Lionas suformuoja antrą didžiausią po Paryžiaus metropolio teritoriją Prancūzijoje su 4 415 000 (2007 m.) gyventojais. Lione veikia 1700 m. įkurta Mokslų akademija, penki universitetai, daug mokslo tyrimų institucijų, keli teatrai, daug muziejų, tarp kurių Liono istorijos, dailės, automobilių, galų-romėnų civilizacijos, šiuolaikinio meno.

Trečiasis kryžiaus žygis

Trečiasis kryžiaus žygis vyko nuo 1189 iki 1192 m. Žygį organizavo Popiežius Grigalius VIII-asis ir Popiežius Klemensas III-asis. Trečiajame kryžiaus žygyje dalyvavo keturi galingiausių Europos valstybių monarchai: Vokietijos imperatorius Frydrichas I Barbarosa, Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas, Austrijos hercogystės hercogas Leopoldas V ir Anglijos karalius Ričardas I Liūtaširdis. Europos monarchų sąjungininkais buvo Kilikijos armėnų valstybės kunigaikštis ir pirmasis karalius Levonas II.

Pagrindine kryžiaus žygio priežastimi buvo tai, jog ajubidų sultonas Saladinas 1187 m. spalio 2 d. užkariavo Jeruzalę.

XII amžiaus 6-as dešimtmetis

XII amžiaus šeštasis dešimtmetis prasidėjo 1151 metais ir baigėsi 1160 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XI amžius – XII amžius – XIII amžius

Dešimtmečiai:

1-as

2-as

3-as

4-as

5-as

- 6-as -

7-as

8-as

9-as

10-as

1-as

Metai: 1151 1152 1153 1154 1155 1156 1157 1158 1159 1160

Štaufenai

Štaufenai arba Hohenštaufenai (vok. Die Staufer, Hohenstaufen) – vokiečių kunigaikščių, nuo 1079 m. Švabijos hercogų dinastija.

Frydricho I Barbarosos protėviai
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
8. Frederick von Büren
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
4. Frederikas I (Švabija)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
9. Hildegard von Bar-Mousson
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
2. Frederikas II (Švabija)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
10. Imperatorius Henrikas VI
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
5. Agnesė (Vokietija)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
11. Berta (Savoja)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
1. Frydrichas I Barbarosa
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
12. Velfas I (Bavarija)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
6. Henris IX (Bavarija)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
13. Judita (Flandrija)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
3. Judita (Bavarija)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
14. Magnusas (Saksonija)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
7. Vulfildė (Saksonija)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
15. Sofija (Vengrija)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Šventosios Romos imperijos vėliava
Vokietija Vokietijos monarchai
Imperial Coat of arms of the German Emperor

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.