Ferrari

Ferrari S.p. A.
FormaAkcinė bendrovė
PramonėAutomobilių
Įkurta1947 m. (priešistorė nuo 1929 m.)
Centrinė būstinėMaranello, Modena, Italija
Svarbiausi darbuotojaiJohn Elkann
ProdukcijaAutomobiliai
Pajamos3,417 milijardų eurų (2017 m.)
Darbuotojų3 336 (2017 m.)
Tinklalapishttp://www.ferrari.com/

Ferrari – Italijos automobilių gamintojas, specializuojantis sportinių ir labai galingų automobilių gamyboje. Kompanija įkurta 1929 m. Enzo Ferrari. Iš pradžių Scuderia Ferrari rėmė lenktynininkus ir lenktyninių bolidų gamintojus. Vėliau, 1946 m. ši kompanija atsiskyrė ir tapo S.p. A. Ferrari, kuri dabar yra kontroliuojama Fiat grupės. Kompanijos būstinė Maranello yra įsikūrusi Modena mieste, Italijoje.

Istorija

1929–1946

Įkūrėjas Enzo Ferrari niekada neplanavo gaminti automobilių, kai sukūrė Scuderia Ferrari (1929 m.) ir paskirdamas ją remti jaunuosius lenktynininkus iš Modenos miestelio. Ferrari parengė ir sėkmingai sudalyvavo lenktynėse su Alfa Romeo automobiliais iki 1938 m., kai ši įkūrė savo lenktyninį padalinį Alfa.

1940 m. Enzo Ferrari pasimokęs ir suplanavęs kaip pritraukti mylimąją Scuderia į savo lenktyninius bandymus, jis paliko Alfa. Kadangi tuo metu dar galiojo kontraktas, Scuderia trumpam tapo Auto Avio Costruzioni Ferrari, kuri gamino auto-detales bei aviacijos priedus. Iš tikrųjų Ferrari sukūrė vieną lenktyninį automobilį („Tipo 815“) per savo nelenktyniavimo laikotarpį. Tai ir buvo pirmasis automobilis sukurtas Ferrari, kuris debiutavo 1940 m. Mille Miglia lenktynėse ir Antrojo Pasaulinio karo dėka dalyvavo tik keliose lenktynėse. 1943 m. Ferrari persikėlė į Maranello, kur ir šiuo metu yra kompanijos būstinė. Gamykla 1944 m. buvo subombarduota ir 1946 m. atstatyta.

„Scuderia Ferrari“ pažodžiui verčiant iš italų kalbos reiškia „Ferrari arklidės“, todėl gamyklos emblema yra piestu pasistojęs žirgas. Perkeltine prasme šis vardas verčiamas kaip „Komanda Ferrari“.

Nuo 1947 m. iki dabar

Pirmasis serijinis Ferrari automobilis buvo 1947 m. pagamintas 125 S su 1,5 l V12 varikliu. Enzo nenoriai pagamino ir pardavė šiuos automobilius, kad padidintų Scuderia kapitalą. Blizgančios, gražios, ryškios, šios greitos mašinos iškart įgavo daug teigiamos reputacijos. Enzo ir toliau nenoriai pardavinėjo savo automobilius, nes jis manė, kad dauguma perka tik dėl gero įvaizdžio, o ne dėl įspūdingų parametrų ir pasirodymų. Ferrari pasižymėjo savo stilingu dizainu, kurį dažniausiai kūrė Pininfarina. Šie automobiliai buvo skirti tiems, kurie yra turtingi, be to, jauni (arba jauni širdyse). Kiti dizaino namai taip pat bendradarbiavę su Ferrari – Scaglietti, Bertone, Touring, Ghia ir Vignale.

1988 m. kompanijos įkūrėjas Enzo Ferrari dirbo prie Ferrari F40 modelio išleidimo. Tai buvo paskutinis Ferrari modelis iki E. Ferrari mirties.

2004 m. FIAT turėjo 56 % Ferrari akcijų, Mediobanca 15 %, Commerzbank 10 %, Lehman Brothers 7 % ir Enzo sūnus – Piero Ferrari 10 %.

2008 m. akcijų pasiskirstymas pasiskirstė taip – 85 % atiteko FIAT grupei, JAE Mubadala kompanijai – 5 %, o antras Enzo Ferrari sūnus Piero turėjo 10 %.

2009 m. gegužės 17 dieną aukcione buvo parduotas 1957 m. Ferrari 250 Testa Rossa modelis, už kurį pirkėjas sumokėjo 12,1 milijonų JAV dolerių. Tuo metu tai buvo brangiausiai parduotas automobilis pasaulyje aukcione.[1] Šiuo metu šis rekordas priklauso Bugatti Atlantic modeliui, už kurį aukcione buvo sumokėti 28 milijonai JAV dolerių.

2010 m. lapkritį FIAT pranešė, kad susigrąžina 5 % kompanijos akcijų iš Mubadala kompanijos.[2]

2012 m. rugsėjo 15 d. Silverstouno trasoje buvo surinkti 964 Ferrari automobiliai (kartu verti 162 milijonų dolerių), kurie apvažiavo trasą ir pasiekė pasaulio rekordą.[3]

2014 m. spalio 29 d. Fiat Chrysler Automobiles pranešė apie planus atskirti Ferrari kompaniją siekiant didesnio šio vardo populiarumo.[4] Tais pačiais metais iš kompanijos vadovo pareigų pasitraukė 23 metus jai vadovavęs Luca Cordero di Montezemolo. Naujuoju Ferrari vadovu paskirtas Sergio Marchionne.[5]

2018 m. liepą kompanijos vadovu tapo John Elkann, kai dėl sveikatos problemų pasitraukė S. Marchionne. Pastarasis 2018 m. liepos 25 d. dėl sveikatos komplikacijų mirė.[6]

Lenktyniavimas

Sportiniai modeliai lenktynėse

Metai Automobilis Lenktynės
2015 SF15-T Formulė 1
2011 458 Italia GT2 ACO LMGTE / USC
2011 458 Italia GT3 FIA GT3
2011 458 Challenge Ferrari Challenge
2011 599XX Evo Ferrari 599XX programa
2008 FXX Evoluzione Ferrari FXX programa

Formulė 1

Enzo Ferrari tikroji aistra buvo lenktynės. Scuderia pradėjo kaip nepriklausoma lenktynininkų ir bolidų rėmėja, bet netrukus tapo Alfa Romeo padaliniu. Po pasitrukimo iš Alfa, ji pradėjo kurti savo automobilius. Pirmasis Ferrari komandos pasirodymas buvo Europos Grand Prix trasoje po antrojo pasaulinio karo.

Scuderia pradėjo dalyvauti Formulės 1 pasaulio čempionate nuo pat jos egzistavimo pradžios. José Froilán González buvo pirmasis pilotas iškovojęs pergalę 1951 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix. Po metų Alberto Ascari pirmasis iškovojo čempiono titulą su Ferrari. Ferrari yra pati seniausia komanda Formulės 1 pasaulio čempionate, taip pat ir sėkmingiausia. Komanda iškovojo po 15 asmeninės įskaitos čempionų titulų (1952–1953, 1956, 1958, 1961, 1964, 1975, 1977, 1979, 2000–2004, 2007) ir 16 komandinės konstruktorių įskaitos čempionų titulų (1961, 1964, 1975–1977, 1979, 1982–1983, 1999–2004, 2007, 2008), 221 Grand Prix pergales, surinko 6 736 27 taškus, 207 pirmosios starto vietos, 230 greičiausių ratų, dalyvavo 890 etapuose (iki 2015 m. sezono).

Žymiausi lenktynininkai: Tazio Nuvolari, Juan Manuel Fangio, Alberto Ascari, Phil Hill, Mike Hawthorn, John Surtees, Niki Lauda, Jody Scheckter, Gilles Villeneuve, Nigel Mansell, Alain Prost, Michael Schumacher, Kimi Raikkonen, Felipe Massa, Fernando Alonso, Rubens Barrichello, Sebastian Vettel.

24 val. Le Mano lenktynės

Ferrari dalyvauja ir 24 val. Le Mano lenktynėse. Šiose lenktynėse pergales italai šventė 1949, 1954, 1958, 19601964 ir 1965 m.

Herbas

Žymusis Ferrari komandos simbolis yra juodas piestu stovintis žirgas geltoname skydo formos fone, dažnai su raidėmis S F reiškiančiomis Scuderia Ferrari (itališkai Ferrari arklidė) ir trimis juostomis viršuje (žalia-balta-raudona) žyminčiomis nacionalinę Italijos vėliavą. Serijiniai automobiliai turi stačiakampio formos ženkliuką ant variklio gobtuvo.

Panašus herbas – juodas žirgas geltoname fone yra ir Štutgarto miesto herbe, Vokietijoje. Ten kilę tokie koncernai kaip Mercedes-Benz ir amžini Ferrari konkurentai Porsche, kurie savo herbe taip pat turi Štutgarto simbolį savo emblemoje.

1923 birželio 17 d. Enzo Ferrari laimėjo lenktynes Savio trasoje, Ravenoje, kur sutiko grafą Frančeską Baraką, legendinį oro pajėgų didvyrį pirmajame pasauliniame kare, kuris mėgo paišyti žirgus ant savo lėktuvo šonų. Grafas pasiūlė Enzo naudoti šį žirgą ir ant jo gaminamų automobilių, kuris jam garantuotai turėjo atnešti sėkmę. Šiek tiek pakeitęs logotipo vaizdą – pakėlęs žirgo uodegą, vietoj balto panaudojęs geltoną foną (Modenos miesto spalvą) – Enzo Ferrari naudojo šį žirgą kaip Ferrari simbolį. Piestu pasistojęs žirgas dabar yra oficilus Ferrari prekinis ženklas.

Šis žirgas ne visada buvo naudojamas tik kaip Ferrari ženklas: Fabio Taglioni jį naudojo ant savo Ducati motociklų. Tačiau auganti Ferrari šlovė Ducati privertė atsisakyti šio simbolio.

Kitos kompanijos dažnai naudoja panašius ženklus. Viena jų, Austrijos kompanija pavadinimu „Avanti“. Ji šalia savo pavadinimo naudoja beveik identišką žirgą kaip ir Ferrari.

Raudona spalva

Maranello
Ferrari 550 Maranello

Nuo pat trečiojo XX a. dešimtmečio italų lenktyniniai automobiliai Alfa Romeo, Maserati ir vėliau Ferrari bei Abarth buvo (dažnai būna ir dabar) nudažyti raudonai (Rosso Corsa). Tai buvo įprastinė nacionalinė Italijos lenktynių spalva. Vėliau ši spalva buvo priimta ir FIA.

Spalva nebuvo skiriama pagal pagaminimo šalį ar lenktynininko tautybę, bet pagal automobilio komandos valstybę, kuriai jis atstovaudavo. Pavyzdžiui, geltonas Ferrari 156 dalyvavo 1961 m. Belgijos Grand Prix, tuo pat metu važiuojant ir trims raudoniems Ferrari 156.

Šias nacionalines spalvas daugiausiai pakeitė atėję rėmėjai 1968 m., bet netaip kaip kitos komandos, Ferrari visada likdavo ištikima raudonai spalvai. Tačiau rudonumo atspavis kito dažnai. Nuo 1996 m. Ferrari F1 bolidai dažomi šviesesne, beveik oranžine, raudona spalva, tai buvo daroma tam, kad geriau atrodytų tabako reklama ant bolido.

Įdomu, kad Ferrari laimėjo 1964 m. pasaulio čempionatą su John’u Surtees’u nugalėdami paskutiniuosius du etapus, kai Ferrari buvo nudažytas balta-mėlyna spalva todėl, kad šis Ferrari atstovavo ne italų gamintojų komandą, bet amerikiečių NART.

Modelių pavadinimai

Iki dešimto dešimtmečio vidurio Ferrari naudojo trijų-skaičių sistemą pavadinant naują modelį pagal jo variklio parametrus:

  • V6 ir V8 modelių pavadinimą sudarydavo variklio tūris decimetrais (pirmieji du skaičiai) ir cilindrų skaičius. Pavyzdžiui, Ferrari 206 turėjo 2,0 l V6 variklį.
  • V12 modelių pavadinimas buvo nuo vieno cilindro tūrio kūbiniais centimetrais.
  • Plokčiojo dvyliktuko (bokserio) modeliai pavadinami pagal variklio tūrį litrais + prirašymas 12.

Ši pavadinimų sistema gana painoka turint omeny, kad kartais tie patys varikliai buvo dedami į skirtingus automobilius.

Nuo dešimto dešimtmečio vidurio šalia modelių pavadinimų atrsirado F raidė.

Dabartiniai modeliai

2018 m. kompanija gamino šiuos modelius.

2015-03-03 Geneva Motor Show 3908
Frankfurt Motor Show 2015 (106)
Ferrari Portofino IMG 0532
Ferrari 812 Superfast, Paris Motor Show 2018, IMG 0650
FoS20162016 0624 182230AA (27851564636)
Ferrari GTC4Lusso, Paris Motor Show 2018, IMG 0651
2013-03-05 Geneva Motor Show 8267
Ferrari LaFerrari Aperta - Mondial de l'Automobile de Paris 2016 - 001

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Šaltiniai

  1. „$12 Million Ferrari Breaks Auction World Record“. Jalopnik. 2009-05-18. Suarchyvuotas originalas 2016-08-26. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
  2. „„Fiat“ susigrąžino dalį „Ferrari“ akcijų“. F-1.LT. 2010-11-14. Suarchyvuotas originalas 2016-03-10. Nuoroda tikrinta 2016-12-14.
  3. FELIPE MASSA AND MARC GENE LEAD A RECORD BREAKING PARADE OF FERRARIS AT SILVERSTONE – W/VIDEO
  4. Ferrari quitte Fiat et rentre dans le circuit boursier
  5. „Montezemolo resigned“. GrandPrix.com. Inside F1. 2014-09-10. Nuoroda tikrinta 2014-09-10.
  6. E' morto Sergio Marchionne, l'uomo che cambiò il destino della Fiat. Elkann: "Per sempre riconoscenti"

Vikiteka

1999 m. Formulės 1 sezonas

Formulės 1 sezonas 1999 buvo jubiliejinis 50-tas FIA Formulės 1 čempionato sezonas. Sezonas prasidėjo kovo 7 ir baigėsi spalio 31 po 16 etapų. Šiais metais sezone atsirado naujas etapas Mailaizijoje.

Čempiono titulą laimėjo Mika Häkkinen, bet Eddie Irvine, David Coulthard ir Heinz-Harald Frentzen taip pat galėjo nugalėti. Ferrari laimėjo konstruktorių taurę, kuri pradėjo Michael Schumachererą ir Ferrari dominavimą šimtmečio pradžioje. Schumacheris buvo sužeistas per 1999 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix Silverstoune, susilaužęs koją per avariją, bet grįžo prieš sezono pabaigą.

2000 m. Formulės 1 sezonas

Formulės 1 sezonas 2000 buvo 51 FIA rengiamas Formulės 1 pasaulio čempionato sezonas. Jis prasidėjo kovo 12 ir baigėsi spalio 22 po 17 etapų. Šiais metais Michaelis Schumacheris tapo pirmas Ferrari čempionas po 21 metų pertraukos. Čempionu jis tapo po Japonijos GP, dar nepasibaigus sezonui. Ferrari taip pat sėkmingai apgynė konstruktorių čempionės vardą.

Sezonas buvo pažymėtyas viena mirtimi - Italijos GP metu po Jordan bolidų avarijos atsiskyrusi padanga užmušė vieną iš darbuotojų personalo darbuotojų. Tai buvo pirmoji mirtis F1 nuo 1994 m. Ayrtono Sennos mirties.

2001 m. Formulės 1 sezonas

Formulės 1 sezonas 2001 buvo 52-as FIA rengiamas Formulės 1 Pasaulio čempionatas. Jį laimėjo Scuderia Ferrari ekipa ir jos pilotas Michael Schumacher'is.

2005 m. Formulės 1 sezonas

2005 m. Formulės 1 sezonas – 56-as FIA rengtas Formulės 1 Pasaulio čempionatas. Jis prasidėjo kovo 6 d. Australijos GP Albert Park trasoje, o po 19-os lenktynių baigėsi spalio 16 d. Kinijos GP Šanchajaus trasoje.

Didžiausia sezono staigmena buvo Scuderia Ferrari ekipos prasti rezultatai. Daugiausiai tai nutiko dėl naujų padangų taisyklių ir italų ekipos naudojamų Bridgestone padangų neprisitaikymo joms. Konkurentų naudojamos Michelin padangos beveik visose trasose pasirodydavo geriau už japonų gaminius.

Viso sezono metu dėl pergalių kovodavo Renault ir McLaren lenktynininkai - Fernando Alonso ir Kimi Raikkonenas. Jie abu pelnė po septynias pergales, tačiau ispanas dažniau lipdavo ant podiumo, tad sezono pabaigoje suomį aplenkė daugiau nei 20 taškų persvara.

Šio sezono JAV GP startavo tik trys iš dešimties Formulės 1 ekipų. Ferrari, Minardi ir Jordan naudojo Bridgestone, o viso kitos - Michelin padangas, o pastarosios neatitiko saugumo reikalavimų JAV trasoje dėl per didelio dėvėjimosi. Tad visos Michelin naudojančios ekipos privalėjo po apšilimo rato pasitraukti iš lenktynių. Trečią vietą užėmęs portugalas Tiago Monteiro pasiekė geriausią savo rezultatą karjeroje. Vėliau sezone jis sugebėjo pelnyti dar vieną tašką.

Sezono pabaigoje pergalę čempionate šventė ispanas F. Alonso, kuris tuo metu tapo jauniausiu Formulės 1 čempionu. Renault ekipa taip pat šventė pergalę konstruktorių įskaitoje - taip pat pirmą kartą savo istorijoje.

Šis sezonas buvo paskutinis kelioms Formulės 1 komandoms - Sauber, Minardi, BAR ir Jordan. Tuo tarpu Rubensui Barrichello tai buvo paskutinis sezonas Ferrari ekipoje, o brazilui Felipe Massa - paskutinis Sauber ekipoje.

2006 m. Formulės 1 sezonas

Formulės 1 sezonas 2006 buvo 57-as FIA rengtas Formulės 1 Pasaulio čempionatas.

Prieš sezoną ir sezono pradžioje išryškėjo 4 šio čempionato favoritai: Ferrari, Honda, McLaren, Renault. Pirmasius tris Grand Prix laimėjo Renault (antrame GP iškovojo abi prmasias vietas). McLaren greičiu nenusileido Renault, tačiau variklio patikimumo ir kitokios problemos neleido komandai parodyti savo pilno potencialo.

Toyota komanda nesugebėjo konkuruoti su lyderiais, ir nusirito į komandinės įskaitos galą, nors visi tikėjosi 2005 sezono (4 vieta) pasiekimų pakartojimo.

Gerą komandinę ir sportinę formą pademonstravo Williams, ypač debiutavęs komandoje vokietis Nico Rosberg. Red Bull Racing ir BMW-Sauber taip pat pavyko pelnyti taškų.

Komandinės įskaitos gale atsidūrė Toro Rosso, Spyker (sezono metu nupirkusi sezono pradžioje dalyvavusią Midland F1) ir Super Aguri.

Prieš Italijos Grand Prix Michael Schumacher (Ferrari) pranešė apie savo pasitraukimą iš Formulės 1 lenktynių.

Sezonui įpusėjus pilotų iskaitoje 1 vietą užėmė ispanas Fernando Alonso (Renault). Artimiausias varžovas, paskutinį sezoną dalyvaujantis Formulės 1 Pasaulio čempionate, 7 kartus pasaulio čempionas, vokietis Michael Schumacher (Ferrari) buvo atsilikęs 25 taškais. Tačiau, sezono antroje pusėje sugebėjo prisivyti ispaną. Japonijos Grand Prix metu sugedus Ferrari bolido varikliui Michael Schumacher praktiškai prarado galimybę kovoti dėl Formulės 1 čempiono titulo, nors teorinė galimybė dar buvo likusi. M. Schumacher būtų galėjęs tapti čempionu, jei laimėtų paskutinį Brazilijos GP, o F. Alonso nesurinktų taškų. Tokiu atveju abiejų pilotai būtų iškovoję po vienodai taškų, tačiau čempionu būtų tapes M. Schumacher, nes turėtų iškovojęs daugiau pergalių.

Paskutiniame Brazilijos Grand Prix pergalę iškovojo brazilas Felipe Massa (Ferrari). Tai prmas brazilas po legendinio F1 lenktynininko brazilo Ayrton Senna, kuriam pavyko iškovoti namų (Brazilijos GP).

Formulės 1 Pasaulio čempionais tapo ispanas Fernando Alonso (134 taškai) ir ir komanda Renault (206 taškai).

2007 m. Formulės 1 sezonas

2007 m. Formulės 1 sezonas buvo 58-as FIA rengiamas Formulės 1 Pasaulio čempionatas. Jis tęsėsi nuo kovo 18 iki spalio 28 d. Iš viso sezone vyko 17 lenktynių.

Pirmą kartą per beveik pusę amžiaus sezone nebuvo lenktynių „Vokietijos Grand Prix“ pavadinimu. Abi Vokietijos trasos – Nurburgringas ir Hockenheimringas lenktynes pradėjo rengti paeiliui kasmet. Pirmoje trasoje vyksta Europos GP, antrojoje – Vokietijos GP.

Pirmą kartą nuo 1975 m. sezono visos lenktynės vyksta skirtingose šalyse.

2008 m. Formulės 1 sezonas

2008 m. Formulės 1 sezonas buvo 59-asis FIA rengiamas Formulės 1 Pasaulio čempionatas. Pirmosios sezono lenktynės įvyko kovo 16 d. Australijos Albert Parko trasoje, o sezoną pabaigė Brazilijos GP, įvykęs lapkričio 2 d. Čempiono titulą asmeninėje įskaitoje gynė Kimis Räikkönenas, o komandinėje įskaitoje – Ferrari ekipa. Palyginus su 2007-ųjų sezonu, 2008 m. apstu pasikeitimų taisyklėse, taip pat atsirado dvi naujos trasos.

2017 m. Formulės 1 sezonas

2017 m. Formulės 1 sezonas – 68-tas Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) organizuojamų lenktynių sezonas. Komandos ir lenktynininkai dalyvavo 20 Grand Prix lenktynių, pradedant kovo 26 d. lenktynėmis Australijoje ir baigiant lapkričio 26 d. Abu Dabyje.

Felipe Massa

Felipė Masa (portug. Felipe Massa; g. 1981 m. balandžio 25 d. San Paule, Brazilijoje) – brazilų Formulės 1 lenktynininkas. Massa karjerą pradėjo nuo aštuonių metų važinėdamas kartingais. Septynis metus varžėsi nacionalinėse ir regioninėse varžybose. Po to Massa laimėjo „Formula Chevrolet“ čempionatą ir 2000 m. iškovojo Italjos ir Europos „Formula Renault“ čempiono titulus. 2001 m. jis tapo „Euro Formula 3000“ čempionu.

Massa Formulės 1 karjerą pradėjo Sauber komandoje ir 2003 m. tapo Scuderia Ferrari komandos testuotoju. 2004 m. jis grįžo į Sauber ir vėliau prisijungė prie Ferrari, su kuria 2006 m. laimėjo dvejas lenktynes, tarp jų ir savo namų Grand Prix. Massa tapo pirmuoju brazilu po Ayrton Senna laimėjusiu Brazilijos Grand Prix. 2007 m. Massa laimėjo trejas lenktynes ir čempionatą baigė ketvirtoje vietoje. Jis liko antras 2008 m. čempionate po ilgos kovos dėl titulo su Lewis Hamilton. 2009 m. Vengrijos Grand Prix Massa buvo sužeistas su atsiskyrusia Brawn GP komandos lenktynininko Rubens Barrichello automobilio pakabos spyruokle. Dėl traumos Massa buvo priverstas praleisti likusią sezono dalį, bet 2010 m. grįžo. 2011 m. Massa kentėjo nuo kritusios sportinės formos ir nepelnė nė vieno podiumo, nors ir reguliariai pelnydavo taškus. Massa prisidėjo prie 2007 ir 2008 m. Ferrari iškovotų konstruktorių čempionės titulų ir su komanda turėjo kontraktą iki 2013 m. pabaigos. 2013 m. rugsėjo 10 d. jis patvirtino, kad 2013 m. pabagoje paliks Farrari komandą. Nuo 2014 m. Massa Williams komandoje šalia Valtteri Bottas pakeitė Pastor Maldonado.2016 m. rugsėjo 1 d. Massa paskelbė, kad sezono pabaigoje pasitrauks iš „Formulės 1“, tačiau jis grįžo į komandą Valtteriui Bottui prisijungus prie „Mercedes“.

Fernando Alonso

Fernandas Alonsas (isp. Fernando Alonso Díaz; g. 1981 m. liepos 29 d. Ovjede) – ispanų Formulės 1 lenktynininkas, dukart pasaulio čempionas, nuo 2015 m. sezono atstovaujantis McLaren ekipai (antrą kartą po 2007 m.).

Force India

Force India F1 – Formulės 1 komanda susikūrusi 2007 Spalio mėn. Indijos verslininkui Vijay Mallya nupirkus trumpai gyvavusią Spyker F1 komandą. 2010 m. sezone komandai atstovauja vokietis Adrianas Sutilas ir italas Vitantonio Liuzzi. Naująjį savo automobilį VJM03 pristatė 2010 m. vasario 9 d. internetu.

Formulė 1

Formulė 1 (sutrumpintai F1) – automobilių sporto lenktynės, organizuojamos Tarptautinės Automobilininkų Federacijos FIA (pranc. Fédération Internationale de l'Automobile) ir laikomos automobilių sporto viršūne. Oficialus pavadinimas – FIA Formulės Vienas Pasaulio Čempionatas (angl. FIA Formula One World Championship). Tai – brangiausia sporto šaka pasaulyje, savo istoriją skaičiuojanti nuo 1950-ųjų. Pirmuoju asmeninės įskaitos čempionu tapo italas Giuseppe Farina, o pirmoji komanda, iškovojusi konstruktorių taurę (įsteigtą 1958 m.) – Vanwall ekipa. Sėkmingiausias F1 pilotas, kuriam priklauso beveik visi rekordai – vokietis Michaelis Schumacheris, tarp ekipų išsiskiria italų Ferrari (tai vienintelė komanda, lenktyniaujanti nuo pat pirmojo 1950-ųjų m. sezono) komanda.

Dabartiniai (2018 m.) Formulės 1 čempionai yra Mercedes ekipa ir jos lenktynininkas britas Lewis Hamilton. Jam tai buvo penktasis čempiono titulas.

Formulės 1 automobiliai dažnai vaizdžiai vadinami bolidais. Tai nėra automobilinis terminas (žr. bolidas) ir daugumoje pasaulio kalbų jis nėra vartojamas Formulės 1 automobiliams vadinti.

Kimi Räikkönen

Kimis Raikonenas (suom. Kimi Matias Räikkönen, adaptacija pagal originalų tarimą – Kimis Reikionenas; g. 1979 m. spalio 17 d. Espo mieste, netoli sostinės, Helsinkio, Suomija) – Suomijos Formulės 1 pilotas, lenktyniaujantis Alfa Romeo Racing komandos gretose.

Michael Schumacher

Michaelis Šumacheris (vok. Michael Schumacher; g. 1969 m. sausio 3 d.) – vokiečių Formulės 1 lenktynininkas, septyniskart Formulės 1 pasaulio čempionas. Jo brolis Ralfas Šumacheris taip pat dalyvavo Formulės 1 lenktynėse iki 2007 m. Jie yra vieninteliai broliai Formulėje 1 laimėję lenktynes. Taip pat jie yra vieninteliai broliai, kurie finišavo 1 ir 2 vietose tose pačiose lenktynėse.

Michaelis po 2006 m. sezono pasitraukė iš Formulės 1 lenktynių, tačiau 2009 m. gruodžio 23 d. buvo oficialiai patvirtinta, kad vokietis pasirašė trejų metų trukmės sutartį su Mercedes GP ekipa.2011 m. Belgijos Grand Prix metu vokietis minėjo savo lenktyniavimo Formulėje 1 20 metų sukaktį. 1991 m. Belgijos GP vokietis debiutavo Jordan ekipos gretose.

2012 m. spalio 4 d. vokiečio interneto svetainėje buvo paskelbta, kad Michaelis po 2012 m. sezono pasitrauks iš Formulės 1 lenktynių.2013 m. gruodžio 29 d. slidinėdamas Prancūzijos kalnuose vokietis patyrė sunkią galvos traumą. Po jos sportininkui buvo sukelta dirbtinė koma. Po pusės metų, 2014 m. birželio viduryje, sportininkas pabudo iš komos ir buvo išrašytas iš ligoninės.

Niki Lauda

Nikis Lauda (angl. Niki Lauda; 1949 m. vasario 22 d. Viena, Austrija – 2019 m. gegužės 20 d. Ciurichas, Šveicarija) – austrų lenktynininkas, triskart Formulės 1 čempionas (1975, 1977 ir 1984 m.), RTL televizijos kanalo komentatorius, dviejų aviakompanijų steigėjas, lakūnas.

1993 m. austras buvo įtraktas į tarptautinę automobilių sporto šlovės galeriją. 2008 m. Amerikos sporto televizijos tinklo ESPN paskelbtas 22-uoju visų laikų geriausiu lenktynininku.

Rubens Barrichello

Rubensas Barikelas (portug. Rubens Gonçalves "Rubinho" Barrichello; g. 1972 m. gegužės 8 d. San Paule, Brazilijoje) yra buvęs Formulės 1 lenktynininkas iš Brazilijos. Iki 2011 m. sezono pabaigos brazilas buvo labiausiai patyręs lenktynininkas rikiuotėje - jis dalyvavo 19 sezonų ir 326 lenktynėse. Nuo 2012 m. R. Barrichello lenktyniauja IndyCar čempionate.

Sauber

Alfa Romeo Sauber F1 Team yra Šveicarijos Formulės 1 komanda. Formulėje 1 ji debiutavo 1993 m. Geriausias jos pasiektas rezultatas buvo 6 trečiosios vietos ir du startai iš pirmos eilės. Sėkmingiausias jai buvo 2001 m. sezonas, kai ji užėmė 4 vietą konstruktorių taurės įskaitoje.

Iki 2005 m. buvusi nepriklausoma, buvo nupirkta BMW koncerno ir vadinasi BMW-Sauber.

2009 m. pabaigoje buvo pranešta, kad BMW parduoda savo komandą jos pirmajam savininkui Peteriui Sauberiui.

2016 m. komanda buvo parduota „Longbow Finance“ holdingui.

Prieš 2018 m. sezoną komanda pradėjo naudoti naujus „Ferrari“ variklius ir sudarė sutartį su „Alfa Romeo“ kompanija.

Scuderia Ferrari

Scuderia Ferrari (liet. Ferrari arklidė) – Formulės 1 lenktynėse dalyvaujanti komanda iš Italijos. Kompanija yra Ferrari dalis, dalyvaujanti tik automobilių sporte. Jos simbolis – piestu stovintis žirgas atėjo iš I pasaulinio karo, kai jo metu italas lakūnas Francesco Baracca tokiu simboliu buvo nusidažęs savo lėktuvo priekį. Jis žuvo per I pasaulinį karą, o jo tėvai, gerai sutariantys su Enzo Ferrari, pasiūlė jam naudoti žirgą, kaip teisingumo, narsumo ir drąsos simbolį.

Scuderia Ferrari komanda buvo įkurta 1929 m., iki 1939 m. buvo vadinama Alfa Romeo. Ferrari pirmą kartą GP istorijoje pasirodė 1948 m. neįskaitinėse Formulės 1 Italijos GP lenktynėse. Nuo to laiko ji dalyvavo visuose Formulės 1 sezonuose ir tapo ne tik ilgiausiai, bet ir sėkmingiausiai lenktyniaujančia komanda.

Sebastian Vettel

Sebastianas Fetelis (vok. Sebastian Vettel; g. 1987 m. liepos 3 d., Hepenhaime, vok. Heppenheim, Vokietija) – vokiečių Formulės 1 pilotas, atstovaujantis Ferrari komandai.

2010 m. jis tapo jauniausiu F1 čempionu su Red Bull komanda. Laimėjęs savo trečią ir ketvirtą titulą (2012 m. ir 2013 m.) tapo jauniausiu triskart ir keturis kartus F-1 čempionu istorijoje.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.