Europos Sąjunga

Europos Sąjunga (ES) – dvidešimt aštuonių Europos valstybių ekonominė bei politinė bendrija.[3] Europos Sąjunga buvo sukurta sudarius Mastrichto sutartį 1992 m. (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.). Jos pirmtakė buvo 1957 m. Romos sutartimi šešių Europos valstybių sukurta Europos Ekonominė Bendrija (EEB).

19-oje ES šalių galioja bendra valiuta – euras. Visos Europos Sąjungos narės, išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją, Bulgariją, Kiprą, Kroatiją ir Rumuniją, yra Šengeno zonoje, kurioje yra panaikinta pasų kontrolė. Standartizuotų įstatymų, galiojančių visose Sąjungos šalyse narėse, pagalba yra sukurta bendroji rinka,[4] kurioje užtikrinamas laisvas žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimas.[5]

Bendras Europos Sąjungos šalių gyventojų skaičius – 508 mln.[1] Europos Sąjungos dalis pasaulio bendrajame vidaus produkte 2012 m. buvo apie 23 proc. pagal nominaliąją vertę (16,6 trln. dolerių) ir apie 19 proc. pagal paritetinę perkamąją galią (16,1 trln. dolerių).[6]

Sąjunga priima įstatymus (direktyvas, įstatyminius aktus ir nutarimus) teisingumo ir vidaus reikalų srityse, taip pat formuoja bendrą politiką prekybos,[7] žemės ūkio, žvejybos[8] ir regioninio vystymosi srityse.[9]

Būdamas tarptautinės viešosios teisės subjektu Europos Sąjunga turi įgaliojimus dalyvauti tarptautiniuose santykiuose ir sudaryti tarptautines sutartis. Yra suformuota bendra užsienio ir saugumo politika, numatanti užsienio ir gynybos politikos derinimą. Visame pasaulyje veikia nuolatinės diplomatinės ES misijos, veikia atstovybės JTO, Pasaulio prekybos organizacijoje. Europos Sąjungos delegacijoms vadovauja Europos Sąjungos pasiuntiniai.

Jungtinė Karalystė 2017 m. kovo 29 dieną aktyvavo Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėjo oficialias derybas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Tai yra pirmoji valstybė, pasitraukianti iš Bendrijos, po to, kai referendume 52 proc. britų išreiškė norą tai padaryti.

Europos Sąjunga
Europos Sąjungos vėliava
(Detaliau)
EU28 on a globe
Kalba 24 oficialios kalbos
Sostinės Briuselis, Liuksemburgas, Strasbūras
Tarybos pirmininkas Donald Tusk
Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker
Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens

4 381 376 km² (7)
3,08
Gyventojų
 – Iš viso (2015)
 – Tankis

513 481 691[1] (3)
116.2 žm./km² (69)
BVP
 – Iš viso (2017)
 – BVP gyventojui
2 vietoje
15 350 000 000 000 €
30 000 €[2]
Valiuta
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
Daugiausia UTC, UTC+1, UTC+2
Daugumoje šalių
Įkurta
Paryžiaus sutartis
 – 1951 m. balandžio 18 d.
Mastrichto sutartis
 – 1992 m.

vasario 7 d.

Sąjungos himnas Odė džiaugsmui
Interneto kodas .eu

Šalys narės

Pagrindiniai straipsniai: Europos Sąjungos valstybės narės, Kopenhagos kriterijai

Dabartinės ES narės:

Sąjungoje dalyvaujančių valstybių skaičius nuo pirmųjų šešių – Belgijos, Vakarų Vokietijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Prancūzijos – iki dabartinių 28 išaugo per keletą plėtimosi etapų: prisijungdamos prie sutarčių, šalys ribojo savo suverenitetą mainais į galimybę būti atstovaujamomis Sąjungos institucijose, kurios veikia bendrų interesų labui.

Norinti įstoti į Europos Sąjungą valstybė–kandidatė turi atitikti Kopenhagos kriterijus, kurie buvo priimti 1993 m. Europos Tarybos posėdyje Kopenhagoje ir patvirtinti 1995 m. gruodį Europos Sąjungos posėdyje Madride. Šie kriterijai apima reikalavimus, kad valstybėje veiktų konkurencinga rinkos ekonomika, būtų pripažįstamos bendros ES taisyklės ir standartai.

Iki šiol nė viena valstybė nėra išstojusi iš Sąjungos, nors 1985 m. Europos Bendriją paliko Danijos autonominė teritorija Grenlandija. Valstybės išstojimo iš ES procedūrą ir sąlygas nustato Lisabonos sutartis. 2016 m. surengto referendumo valia, Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos turi pasitraukti 2019 m. (žr. Brexit).

Šiuo metu kandidato statusą turi Albanija, Islandija, Makedonija, Serbija, Turkija ir Juodkalnija, nors Albanija ir Makedonija dar nėra pradėjusios stojimo derybų. Bosnija ir Hercegovina įeina į oficialią plėtros programą.[10]

Istorija

EC-EU-enlargement animation
Europos Sąjungos plėtra
1 May 2004 enlargement celebration in Parc du Cinquantenaire
Iškilmės Briuselyje 2004 m. gegužės 1 d., į Europos Sąjungą priėmus dešimt naujų narių

Valdžia

Komisija

Europos Komisija yra Sąjungos vykdomasis organas, įstatymų leidžiamoji valdžia, atsakinga už kasdienę jos politiką. Komisija atstovauja visai Europos Sąjungai ir oponuoja Vadovų Tarybai, kurią sudaro Sąjungai priklausančių šalių vadovai, ginantys savo valstybių nacionalinius interesus. Komisija taip pat reguliuoja Europos integraciją, jai atstovauja po vieną eurokomisarą iš kiekvienos šalies narės, taigi jų šiuo metu yra 28.[11]

Komisijos pirmininką ir komisarus skiria Vadovų Taryba, tačiau tiek vadovą, tiek pačią Komisiją dar turi patvirtinti Parlamentas.

Parlamentas

EP Strasbourg hemicycle l-gal
Europos Parlamento salė Strasbūre

Europos Parlamentas sudaro pusę Sąjungos įstatymų leidžiamojo organo. 751 jo narius (europarlamentarus) kas penkeri metai tiesiogiai renka ES piliečiai. Nors Europos Parlamento nariai yra renkami nacionaliniu pagrindu, Parlamente jie sudaro daugiau politines nei tautines grupes. Kiekviena ES priklausanti valstybė turi atitinkamą vietų skaičių Parlamente (jis priklauso nuo šalies dydžio, neoficialiai – ir dėl įtakos). Parlamentas ir Taryba kuria bei leidžia įstatymus bendradarbiaudami, o atskirose politinėse sferose – vieningu sutarimu. Parlamentas taip pat turi teisę atmesti Komisijos sprendimus ar netvirtinti Europos Sąjungos biudžeto. Europos Parlamentui vadovauja ir jam atstovauja Parlamento pirmininkas. Pirmininką ir vicepirmininkus kas 2,5 metų renka Parlamentas.

Deputatų skaičiaus pasiskirstymas

Eurocentras
Atminimo ženklas, skirtas Lietuvos priėmimui į Europos Sąjungą. Bernotai, Vilniaus rajonas
European Parliament languages
Europos parlamento iškaba Europos Sąjungos kalbomis
  Rug.
1952
Kov.
1957
Sau.
1973
Bir.
1979
Sau.
1981
Sau.
1986
Bir.
1994
Sau.
1995
Geg.
2004
Bir.
2004
Sau.
2007
Bir.
2009
Geg.

2014

Vokietija 18 36 36 81 81 81 99 99 99 99 99 99 96
Prancūzija 18 36 36 81 81 81 87 87 87 78 78 72 74
Italija 18 36 36 81 81 81 87 87 87 78 78 72 73
Belgija 10 14 14 24 24 24 25 25 25 24 24 22 21
Nyderlandai 10 14 14 25 25 25 31 31 31 27 27 25 26
Liuksemburgas 4 6 6 6 6 6 6 8 6 6 6 6 6
Jungtinė Karalystė     36 81 81 81 87 87 87 78 78 72 73
Danija     10 16 16 16 16 16 16 14 14 13 13
Airija     10 15 15 15 15 15 15 13 13 12 11
Graikija         24 24 25 25 25 24 24 22 21
Ispanija           60 64 64 64 54 54 50 54
Portugalija           24 25 25 25 24 24 22 21
Švedija               22 22 19 19 18 20
Austrija               21 21 18 18 17 18
Suomija               16 16 14 14 13 13
Lenkija                 54 54 54 50 51
Čekija                 24 24 24 20 21
Vengrija                 24 24 24 20 21
Slovakija                 14 14 14 13 13
Lietuva                 13 13 13 12 11
Latvija                 9 9 9 8 8
Slovėnija                 7 7 7 7 8
Kipras                 6 6 6 6 6
Estija                 6 6 6 6 6
Malta                 5 5 5 5 6
Rumunija                     36 33 32
Bulgarija                     18 17 17
Kroatija 11
Iš viso 78 142 198 410 434 518 567 626 788 732 786 732 751

Vadovų taryba

Europos Sąjungai politiškai vadovauja Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro Sąjungai priklausančių šalių vadovai ir Komisijos pirmininkas. Šalis narė gali pasirinkti, ką išrinkti sau atstovauti – valstybės ar vyriausybės vadovą – pavyzdžiui, prezidentą arba ministrą pirmininką. Taryba susitinka mažiausiai keturis kartus per metus viršūnių susitikimuose, jai vadovauja pirmininkaujančios ES valstybės atstovas. Šios ES institucijos nereikėtų maišyti su Europos Taryba, kuri yra tarpvyriausybinė organizacija, nepriklausoma nuo Europos Sąjungos.

Politika

Du pagrindiniai Europos Sąjungos tikslai yra šalių integracija ir plėtra. Pastarasis uždavinys – labiausiai politikuotas dalykas, mat jos rėmėjai, pavyzdžiui, Europos Komisija, teigia, jog Sąjunga skatina demokratinę santvarką ir atskirų valstybių ekonomiką, o priešininkai baiminasi, kad ES gali tapti sunkiai valdoma dėl skirtingų kultūrų poveikio ir politinės sistemos galimybių. Viešoji ir kai kurių politinių partijų nuomonė šiuo klausimu tapo gana skeptiška po 2004-ųjų, kai per metus, tiesiog impulsyviai ir mažai teatsižvelgiant į teisės aktus bei kitus kriterijus, buvo priimta dešimt naujų narių. Norinčios įstoti į Sąjungą Turkijos atžvilgiu, tai komplikuota situacija.

Euroskeptikai nerimauja ir dėl paties integracijos proceso, mat pasak jų, ilgainiui, Sąjungą sudarančios šalys galėtų prarasti suverenumą.

2004 m. valstybių vadovai ir ES institucijos priėmė Europos Konstituciją. Tačiau ji neįsigaliojo dėl referendumų Nyderlanduose bei Prancūzijoje, kai viešoji tų šalių gyventojų nuomonė jai nepritarė. Tuomet ratifikavimo procesas buvo nutrauktas. 2007 m. spalį Europos lyderiai parengė naują Lisabonos sutartį, kurią praktiškai sudaro buvusios Europos Konstitucijos turinys, tik pašalinti kai kurie konstituciniai terminai ir kiti smulkūs elementai. Jos ratifikavimas numatomas baigti 2009-aisiais. Priėmus Reformų sutartį, ji suteiktų Tarybai didesnės galios balsuojant, o Parlamentui – daugiau įgaliojimų. Sutartis taip pat pakeistų ES kolonų struktūrą. Europos Sąjunga vaidintų didesnį pasaulinį vaidmenį, t. y. pagalba bei kitais klausimais padėtų ne tik tarpvyriausybiniu Sąjungos narių lygiu.

Pasirašyta
Įsigaliojo
Dokumentas
1948
1948
Briuselio sutartis
1951
1952
Paryžiaus sutartis
1954
1955
Pakeista Briuselio sutartis
1957
1958
Romos sutartys
1965
1967
Sujungimo sutartis – Briuselio sutartis
1975
N/A
Europos Vadovų Tarybos išvados
1985
1985
Šengeno sutartis
1986
1987
Suvestinis Europos aktas
1992
1993
Mastrichto sutartis
1997
1999
Amsterdamo sutartis
2001
2003
Nicos sutartis
2007
2009
Lisabonos sutartis
                         
Europos Sąjungos ramsčiai  
Europos Bendrijos  
Europos atominės energetikos bendrija (EURATOM)
Europos anglių ir plieno bendrija Sutartis baigė galioti 2002 m. Europos Sąjunga (ES)
    Europos ekonominė bendrija
        Šengeno taisyklės   Europos Bendrija (EB)
    TREVI Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse  
  Policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose
          Europos politinis bendradarbiavimas Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)
Nekonsoliduoti organai Vakarų Europos Sąjunga (VES)    
Sutartis nutraukta 2011 m.  
                         

Gyventojai

Europos Sąjungoje gyventojų skaičius siekia 508,2 milijonų žmonių.[1] 2013 m. registruota 5 075 000 gimimų bei 4 999 200 mirčių. Migracijos neto ES siekė +653 100. 2010 m. gyveno 47,3 milijonų žmonių, kurie gimė ne savo gyvenamoje ES šalyje. Tai sudaro 9,4 % visos ES populiacijos. Iš jų 31,4 milijonai (6,3 %) gimė ne ES, o 16 milijonų (3,2 %) gimė kitoje ES šalyje. Daugiausiai gyventojų, kurie gimę už ES ribų yra Vokietijoje (6,4 mln.), Prancūzijoje (5,1 mln.), Jungtinėje Karalystėje (4,7 mln.), Ispanijoje (4,1 mln.), Italijoje (3,2 mln.) ir Nyderlanduose (1,4 mln.).[12]

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 1,2 „Eurostat - Population on 1 January 2019“ (PDF). Europos Komisija. Nuoroda tikrinta 20 Rugpjūčio 2015.
  2. https://ec.europa.eu/eurostat/tgm/refreshTableAction.do;jsessionid=9ea7d07e30dd3bf0a52b9a8a474c872db039e243c026.e34OaN8Pc3mMc40Lc3aMaNyTa3eQe0?tab=table&plugin=1&pcode=tec00001&language=en
  3. Райзберг Б. А., Лозовский Л. Ш., Стародубцева Е. Б. Современный экономический словарь. – 5-е изд., перераб. и доп. – М.: ИНФРА-М, 2006.
  4. „European Commission: Internal Market“. European Commission. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-09-08.
  5. „Activities of the European Union: Internal Market“. European Commission. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-09-08.
  6. „World Economic Outlook Database“. International Monetary Fund. 2013-04. Suarchyvuotas originalas 2013-09-15. Nuoroda tikrinta 2013-08-27.
  7. „Common commercial policy“. Glossary. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-09-08.
  8. „Consilium: Agriculture and Fisheries“. Consilium. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-09-08.
  9. „Activities of the European Union: Regional Policy“. European Commission. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-09-08.
  10. „Candidate and Potential Candidate Countries“. European Commission. Europa portal. Suarchyvuotas originalas 2011-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-11-03.
  11. [1]
  12. 6.5% of the EU population are foreigners and 9.4% are born abroad, Eurostat, Katya VASILEVA, 34/2011.

Nuorodos ir literatūra

Vikiteka Vikicitatos

  • Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje (redaktoriai Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis). – Vilnius: Eugrimas, 2004. – 519 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-64-2
  • Europos Sąjungos portalas
2003 m. referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje

2003 m. referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje – privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje. Referendumas vyko dvi dienas – 2003 m. gegužės 10 ir 11 d. Referendume dalyvavo 63,37 % visų rinkėjų, už Lietuvos narystę ES pasisakė 91,07 % balsavusiųjų.

Antika

Antika (pranc. antique < lot. antiquus – senovinis) – senovės istorijos laikotarpis, trukęs apytikriai nuo 1250 m. pr. m. e. iki Vakarų Romos imperijos žlugimo 476 m. Geografiškai apima Viduržemio jūros kraštus: senovės Graikiją, Romos imperiją.

Kai kurie istorikai antikos pabaiga laiko Platono akademijos Atėnuose uždarymą 529 m. Antikos terminą XVIII a. pasiūlė vokiečių scholastas Kristopas Keleris.

Bendra užsienio ir saugumo politika

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) (angl. Common Foreign and Security Policy) – tai ES valstybių narių sutarti ES užsienio politikos veiksmai.

Bendros užsienio ir saugumo politikos tikslai:

saugoti Sąjungos bendrąsias vertybes ir ginti svarbiausius interesus;

stiprinti Sąjungos saugumą;

palaikyti taiką ir stiprinti tarptautinį saugumą;

skatinti tarptautinį bendradarbiavimą;

plėtoti ir stiprinti demokratiją, teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

Estų kalba

Estų kalba (eesti keel) – oficiali Estijos valstybės kalba, priklauso Uralo kalbų šeimos Baltijos finų kalbų pogrupiui. Ja kalba apie 1,1 mln. žmonių, dauguma iš jų gyvena Estijoje.

Estų kalba giminiuojasi su suomių kalba, kuria kalbama kitoje Suomių įlankos pusėje, ir yra viena iš kelių Europos kalbų, kurios nepriklauso indoeuropiečių kalboms. Nepaisant skolinių iš kitų kalbų, estų kalba negimininga kaimyninėms rusų, švedų, latvių kalbomis, kurios visos yra indoeuropiečių kalbos.

Eurogrupė

Eurogrupė – neformalus Europos Sąjungos organas, įsteigtas siekiant sudaryti sąlygas intensyvesniam ekonomikos augimui ES bei plėtoti glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą euro zonoje, kuriam vadovauja prezidentas (nuo 2005 m. sausio 1 d. pirmasis nuolatinis Eurogrupės prezidentas yra Jean-Claude Junckeris, buvęs Liuksemburgo finansų ministras ir ministras pirmininkas). Eurogrupei priklauso visos euro zonos valstybės narės, atstovaujamos savo finansų ministrų. Susitikimuose taip pat dalyvauja ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras, Europos centrinio banko (ECB) vadovas bei Eurogrupės darbo grupės pirmininkas, vadovaujantis parengiamiesiems darbams. Eurogrupės pagrindinės funkcijos yra užtikrinti geresnį ekonomikos politikos koordinavimą, stebėti euro zonos šalių biudžeto ir finansų politiką ir atstovauti eurui tarptautiniuose pinigų forumuose.

Europos Sąjungos plėtra

Europos Sąjunga po savo susikūrimo keletą kartų sėkmingai plėtėsi priimdama naujus narius. Plėtros procesas nėra sustojęs ir ateityje planuojama priimti dar daugiau naujų narių. Nuolatinė Europos Sąjungos plėtra kelia vis daugiau klausimų dėl jos plėtros ribų – ar Europos Sąjunga turėtų apsiriboti geografine Europa, ar naujų narių priėmimas neparalyžiuos ir taip sudėtingo sprendimo priėmimo mechanizmo?

Paskutinis plėtros etapas, kai Europos Sąjunga prasiplėtė iki 28 narių pareikalavo ES institucijų reformų bei paskatino Lisabonos sutarties, kurią ratifikavo visos šalys narės 2009 m., sudarymą.

Europos Sąjungos ramsčiai

Europos Sąjungos ramsčiai – Europos Sąjungos struktūros sudedamosios dalys, ją sudariusios 1993–2009 m.

Europos anglių ir plieno bendrija

Europos anglių ir plieno bendrija (angl. European Coal and Steel Community) – viena iš Europos bendrijų, veikusi 1951–2002 m. Būstinė – Liuksemburgas.

Europos ekonominė bendrija

Europos ekonominė bendrija (EEB, angl. European Economic Community, EEC) – 1957 m. įkurta viena iš trijų Europos Bendrijų, siekusi ekonominiu požiūriu integruoti Europą, Europos Sąjungos pirmtakas. 1992–2009 m. EEB vadinta Europos Bendrija.

Eurosistema

„Eurosistema“ apima Europos centrinį banką ir 19 europos sąjungos valstybių narių, kurių valiuta – euras, nacionaliniai centriniai bankai, yra euro zonos pinigų politikos institucija. Mūsų, sudarančiųjų Eurosistemą, pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą visų labui. Veikdami kaip vadovaujanti finansų institucija, taip pat siekiame saugoti finansų stabilumą ir skatinti Europos finansinę integraciją. Eurosistema ir ECBS egzistuos paraleliai tol, kol bus euro neįsivedusių ES valstybių narių.

Teisės aktai, kuriais vadovaujantis įsteigta Europos centrinių bankų sistema (ECBS) – Mastrichto sutartis ir 1993 m. įsigaliojęs ECBS statutas – buvo parengti darant prielaidą, kad visos ES valstybės narės įsives eurą ir kad dėl šios priežasties ECBS vykdys visus su bendrąja valiuta susijusius uždavinius. Tačiau, kol dar ne visos ES šalys yra įsivedusios eurą, pagrindinis veikėjas yra „Eurosistema“.

Tad Eurosistema yra ECBS dalis. Kadangi ECB politikos sprendimai, pavyzdžiui, susiję su pinigų politika, paprastai taikomi tik euro zonos šalims, iš tiesų Eurosistema – kaip komanda – įgyvendina euro zonos centrinio banko funkcijas. Tai darydami ECB ir nacionaliniai centriniai bankai kartu padeda pasiekti Eurosistemos bendrus tikslus.

Italų kalba

Italų kalba – viena iš romanų kalbų. Italų kalba turi daug dialektų, o moderni italų kalba susiformavo Florencijos, Pizos, ir Sienos dialekto pagrindu, dėl šio regiono kultūrinės įtakos – šia kalba parašyta Dantės „Dieviškoji komedija“, kuri laikoma pirmuoju modernios italų kalbos grožinės literatūros darbu, taip pat Petrarkos ir Bokačio darbai.

Lenkų kalba

Lenkų kalba (język polski, polszczyzna) – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechų pogrupiui, kurią vartoja lenkai. Lenkų kalbai artimiausios yra kašubų ir polabų kalbos.

Mastrichto sutartis

Mastrichto sutartis – Europos Sąjungos sutartis, pasirašyta 1992 m. vasario 7 d. Mastrichte (Nyderlandai).

Ši sutartis įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d. Jos pagrindinės užduotys: sukurti Europos Bendrijos, apimančios bendrosios rinkos ir pinigų sąjungos, bendros žemės ūkio politikos ir kitus ekonominės integracijos reikalus, sąjungą; rūpintis bendra užsienio ir saugumo politika (Common Foreign and Security Policy: CFSP), taip pat bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Europos Parlamentas turėjo realią įstatymų leidybos ir kontrolės teisę. Taip Europos Ekonominė Bendrija tapo Europos Sąjunga. Tačiau nebuvo išvengta problemų. Danija per referendumą iš pradžių atmetė Mastrichto sutartį (tik per antrą balsavimą jai buvo pritarta), taip pat Vokietijoje ji sukėlė protesto bangą.

Europos Vadovų Taryba buvo įkurta 1974 m., tačiau oficialiai jos buvimą patvirtino tik Mastrichto sutartis.

Medžiagos saugos duomenų lapas

Saugos duomenų lapas (angl. Material Safety Data Sheet, santrumpa MSDS) – tai glausta nustatytos formos informacija apie svarbias chemijos pramonės gaminio savybes, kuri padeda užtikrinti saugą darbe ir tinkamą elgesį su medžiaga numatytais ir nenumatytais atvejais.

Nors saugos duomenų lapų formatas gali skirtis priklausomai nuo reikalavimų atitinkamoje šalyje ir aprašomo chemikalo savybių, paprastai jame yra tokios dalys:

Cheminės medžiagos ar preparato pavadinimas.

Informacija apie įmonę – gamintoją, įskaitant telefono numerį skubiai informacijai, pvz., kai įvyksta avarija.

Informacija apie sudėtį, įskaitant informaciją apie pavojingus komponentus.

Keliami pavojai:

pavojai, susiję su užsidegimo arba sprogimo galimybe;

pavojai žmonių sveikatai ir galimo poveikio pasekmės;

pavojai aplinkai ir galimos pasekmės.

Pirmosios pagalbos suteikimas (medžiagos patekimo būdai, poveikio simptomai, pirmoji pagalba ir gydytojo suteikiama pagalba).

Priešgaisrinės priemonės (tinkamos ir netinkamos gesinimo priemonės, gaisro metu galinčios išsiskirti pavojingos medžiagos, asmeninės gaisrininkų apsaugos priemonės, kt.).

Avarijų likvidavimo priemonės (kolektyvinės apsaugos ir asmeninės apsaugos priemonės tvarkant išsiliejusias medžiagas, aplinkos apsauga nuo užteršimo (pvz., kad nepatektų į gruntinius vandenis), medžiagos surinkimo ir nukenksminimo būdai).

Medžiagos naudojimo ir sandėliavimo reikalavimai (reikalavimai pakuotei, ženklinimui, sandėliavimo sąlygoms, netinkamos kartu laikyti medžiagos, naudojimo darbo vietoje tvarka ir pan.).

Poveikio prevencija (kenksmingų komponentų ribinės koncentracijos darbo aplinkoje, kai poveikis trumpalaikis ir ilgalaikis, techninės apsaugos priemonės, asmeninės apsaugos priemonės, darbo rūbai ir avalynė, asmens higienos reikalavimai).

Fizikinės ir cheminės savybės:

Juslinės savybės (spalva, kvapas)

Virimo temperatūra ar virimo temperatūros intervalas

Lydymosi temperatūra

Užšalimo temperatūra

Degumas

Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra

Pliūpsnio temperatūra

Žemutinė ir viršutinė sprogumo ribos:

Oksidavimosi savybės

Garų slėgis

Tankis

pH vertė

Tirpumas vandenyje ir riebaluose

Pasiskirstymo koeficientas

Klampumas

Garų specifinis tankis

Garavimo greitis

Medžiagos stabilumas ir reaktingumas (įskaitant pavojingas chemines reakcijas, skilimo produktus, vengtinas sąlygas ir pan.)

Toksikologinė informacija (ūmus toksiškumas bandomiesiems gyvūnams ir lėtinis poveikis, poveikis pagal patekimo į organizmą būdą, dirginančios, kancerogeninės, mutageninės, teratogeninės savybės, poveikis reprodukcinėms savybėm, kitoks pavojus sveikatai):

Ekologinė informacija (galinčios paveikti aplinką medžiagos, jų toksiškumas dirvožemio organizmams, kitiems gyvūnams ir augalams, biologinis skaidumas, bioakumuliacinės savybės, aplinkos apsaugos priemonės, kt.).

Medžiagos atliekų tvarkymo reikalavimai ir būdai (medžiagos atliekų kodas, užterštų pakuočių tvarkymas, teisiniai aktai ir pan.).

Medžiagos ženklinimas, pavojingumas ir pan. pervežimo metu (gabenimas sausuma, jūrų keliais, oro transportu, geležinkeliais).

Teisinė informacija, nurodyta medžiagos etiketėje

Kita teisinė informacija: R (rizikos) ir S (saugos) frazės, pavojingumo simboliai su nuorodom, taikytini nacionaliniai reglamentai dėl sandėliavimo klasės, pavojingumo vandeniui klasės ir pan., pavojingų medžiagų reglamentai, pramoninės saugos taisyklės, kt.Saugos duomenų lapai turi būti prieinami žmonėms, dirbantiems su atitinkamais chemikalas. Naudojami chemikalai turi būti su etiketėmis, kuriose nurodyti pavojai, susiję su fizikinėmis cheminėmis savybėmis, pavojai sveikatai ir aplinkai.

Netgi vienodo komercinio pavadinimo, bet skirtingų gamintojų chemikalai gali skirtis savo saugos informacija, todėl perkančios įmonės turėtų reikalauti kiekvieno chemikalo saugos lapų.

Pasaulio miškai

Pasaulio miškai dengia 31 % sausumos ploto, iš viso 40,3 mln. km². 42 % visų miškų yra drėgnieji atogrąžų, plytintys ties pusiauju, 33 % – taigos, kurių daugiausiai Kanadoje, Aliaskoje, Skandinavijoje ir Sibire, 14 % – musoniniai ir 11 % – mišrieji ir plačialapiai. Apie trečdalis esamų miškų yra girios (intensyvios žmogaus veiklos nepaliesti miškai). Dvi trečiosios miškų plyti dešimtyje valstybių: Rusijoje, Brazilijoje, Kanadoje, JAV, Kinijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Australijoje, Indonezijoje, Sudane ir Indijoje.

Beveik 13 % pasaulio miškų yra įtraukti į saugomas teritorijas, tačiau apsaugos efektyvumas stipriai skiriasi priklausomai nuo valstybės. Tokių teritorijų plotai kasmet plečiasi, daugelis valstybių saugo bent 10 % savo turimų miškų.

Prancūzų kalba

Prancūzų kalba (le français, la langue française) – indoeuropiečių romanų kalbų grupės kalba. Kalbančiųjų pasaulyje yra apie 129 mln. Prancūzų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų oficiali arba darbo kalba (Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Sąjunga, Tarptautinis olimpinis komitetas, Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautinis teisingumo teismas, Interpolas, Pasaulinė pašto sąjunga, Europos transliuotojų sąjunga ir daugelis kitų).

Slovėnų kalba

Slovėnų kalba (slovėn. slovenski jezik, slovenščina) – viena pietų slavų kalbų, kuria kalba slovėnai.

Turkija

Turkija – valstybė pietvakarių Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje. Ribojasi su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu rytuose, Iraku ir Sirija pietuose, Graikija ir Bulgarija vakaruose. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.

Vakarų Europos Sąjunga

Vakarų Europos Sąjunga (angl. Western European Union, pranc. Union de l'Europe occidentale) – 1948 m. įkurta buvusi tarptautinė organizacija, kuri jungė 10 Europos valstybių. Įkurta Šaltojo karo metu kaip karinis blokas.Po Šaltojo karo pabaigos Vakarų Europos Sąjungos funkcijas pradėjo perimti Europos Sąjungos Bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP). 2011 m. birželio 30 d. VES oficialiai baigė funkcionuoti, o organizacijos funkcijas perėmė ES.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.