Encyclopædia Britannica

Encyclopædia Britannica (arba tiesiog Britanika) – enciklopedija anglų kalba; ji siekia – kaip ir vokiškoji Brokhauzo enciklopedija – pateikti visas žmonijos žinias kiek įmanoma išsamiau (The Sum of Human Knowledge) ir giliau.

2004 m. leidime – 75 000 straipsnių, 44 mln. žodžių; 2005 m. >100 000 str.

EncycBrit1913
11-asis Encyclopædia Britannica leidimas, 1913 m.

Taip pat skaitykite

Literatūra

  • Harvey Einbinder: The Myth of the Britannica. New York, London 1972.

Nuorodos

Vikiteka

Argonautai

Graikų mitologijoje argonautai buvo grupė didvyrių, kurie dar prieš Trojos karą lydėjo Jasoną į Kolchidę, siekdami pagrobti Aukso vilną. Vėlesnės mito versijos nurodė kitus – ilgesnius argonautų grįžimo maršrutus. Tai atspindi ir besiplėtusias helėnų žinias apie Europą. Argonautų pavadinimas kilo nuo laivo Argo.

Plačiau apie pačią argonautų kelionę žiūrėkite straipsnį Jasonas.

Arėjas

Arėjas (gr. Ἄρης – „vyras“, „patinas“, „kova“) graikų mitologijoje – karo dievas. Jis yra Dzeuso ir Heros sūnus. Pasak kai kurių legendų – Afroditės vyras. Jo atitikmuo romėnų mitologijoje – Marsas.

Azilio kultūra

Azilio kultūra (2 300-9 600 m. pr. m. e.) – epipaleolito (vėlyvojo paleolito ir ankstyvojo mezolito) archeologinė kultūra šiaurinėje Ispanijoje ir pietinėje Prancūzijoje. Jos pavadinimas kilo nuo 1887–1889 m. E. Pjeto tirto Ma d’Azilio urvo Pietų Prancūzijoje.

Kultūra gyvavo Aleriodo atšilimo laikotarpiu, po turtingesnės ir sudėtingesnės Madleno kultūros. Rytuose tuo pačiu metu su Azilio kultūra gyvavo Svidrų kultūra.

Dantė

Dantė Aligjeris (it. Durante degli Alighieri, Dante Alighieri, 1265 m. liepos 1 d. Florencija, Italija – 1321 m. rugsėjo 13 ar 14 d. Ravena, Italija) – italų poetas, prozininkas, moralės filosofas ir politinis mąstytojas.Geriausiai žinomas yra jo kūrinys Dieviškoji komedija. Ši poema laikoma italų literatūros šedevru ir vienu svarbiausių viduramžių Europos grožinės literatūros kūrinių. Dieviškojoje komedijoje Dantė pasakoja apie savo kelionę per pragarą, skaistyklą ir rojų.

Diomedas

Graikų mitologijoje Diomedas – Tidėjo ir Deipilės sūnus, Argo karalius. Sostą paveldėjo iš senelio Adrasto, žmona Aigalėja. Trojos kare buvo vienas iš pagrindinių graikų didvyrių. Jį globojo deivė Atėnė. Kartu su Trojos arkliu pateko į Trojos vidų.

Pagal Iliadą, karalius Diomedas, Argo didvyris, kuris kovėsi prieš Arėją per Trojos karą ir pavogė stebuklingus arklius iš Trakijos karaliaus Reso arklidžių.

Enciklopedija

Enciklopedija – rašytinis žinių rinkinys. Žodis yra kilęs iš graikiškų žodžių εγκύκλιος παιδεία (enkyklios paideia), reiškiančių žinių sukimasį.

Enciklopedija gali būti bendra (angliškoji Encyclopædia Britannica ar vokiškoji Brockhaus) arba specializuota tam tikrai sričiai (pavyzdžiui, medicinos, filosofijos ar teisės).

Kai kurios enciklopedijos plačiai perteikia bendras sritis per kultūrinę, etninę ar tautinę perspektyvą (pavyzdžiui, Didžioji Tarybinė Enciklopedija ar „Encyclopedia Judaica“). Dalis žodynų taip pat gali būti priskirti specializuotoms enciklopedijoms.

Informacija enciklopedijose organizuojama tam tikra tvarka, dažniausiai atskirus straipsnius išdėstant abėcėlės tvarka arba skirstant informaciją į hierarchines kategorijas. Abėcėlinis informacijos išdėstymo principas yra labiausiai paplitęs, ypač spausdintose bendro pobūdžio enciklopedijose.

Fusingas

Fusingas (kin. 福星, pinyin: Fúxing 'Laimės žvaigždė'), kitaip Fušenas (福神 Fúshen 'Laimės dievas') – kinų mitologijoje laimės žvaigždės dievas, vienas iš trijų astralinės kilmės dievybių, žinomų kaip Fulušou (Fulushou).

Tapatinamas su Jupiteriu. Jis vienas iš daugelio kinų dievų, kurie atsakingi už savo garbintojų laimę.

Jei Fusingas buvo istorinė asmenybė, greičiausiai jis buvo VI amžiaus mandarinas vardu Jangas Čengas (Yang Cheng), kurį sudievino vietiniai Daodžou (Hanano provincijoje) gyventojai.Ikonografijoje Fusingas dažniausiai vaizduojamas kartu su kitais dviem laimės dievais. Nuo kitų atskiriamas pagal būdingus simbolius: jis dažniausiai laiko tekstų ritinėlį (jame dažnai būna hieroglifas „laimė“), arba vaizduojamas su vaikais.

Helė

Skandinavų mitologijoje Helė – požemių karalystės Helo valdovė, mirties deivė. Dievo (milžino) Lokio ir milžinės Angrbodos duktė, Fenrio ir Jormundgando sesuo. Kadangi jos abu tėvai buvo milžinai (dažnai Lokis aprašomas kaip dievas), ji buvo arba milžinė arba deivė. Paprastai laikoma deive.

Kai dievas Odinas nutrenkė Lokio vaikus į atokias vietas, Helė pateko į požemių karalystę, jai buvo suteikta galia valdyti visus tuos, kurie visuose devyniuose pasauliuose mirė ne mūšio lauke ir dėl to pateko ne į Valhalą, o į Helą.

Pagal kitą versiją, buvo teigiama, kad jos karalystė esanti žemiau ir šiauriau ir vadinama Niflheimu, kuris kartais tapatinamas su Helu.

Vikiteka

Ingušai

Ingušai (sav. ГIалгIай) – Kaukazo tauta. Bendra populiacija – ~700 tūkst. žmonių. 97 proc. ingušų gimtoji kalba yra ingušų kalba, priklausanti šiaurės rytų Kaukazo kalbų šeimai, be to, daugelis ingušų moka rusų kalbą. Išpažįsta islamą (sunitai).

Gyvena Rusijoje, daugiausia Ingušijoje (385,5 tūkst.), Šiaurės Osetijoje (28,3 tūkst.), Čečėnijoje (1,3 tūkst.), taip pat daug ingušų gyvena išsikėlę į kitas buvusias tarybines respublikas, Artimuosius Rytus (Turkiją, Jordaniją, Siriją, Libaną ir kt.).

Kingu

Kingu babiloniečių mitologijoje – dievas, Apsu ir Tiamat sūnus. Po tėvo Apsu mirties Tiamat jį norėjo padaryti vyriausiuoju dievu. Tiamat jam davė 3 Likimo lenteles, kurias Kingu dėvėjo kaip šarvus. Šios jam suteikė didelę galią. Tiamat jį padarė savo armijos vadu. Kingu, pamatęs Marduką einant link jo, supanikavo ir pabėgo. Įveikęs Tiamat, Mardukas taip pat pagavo ir užmušė Kingu. Pagal vieną iš versijų, Mardukas sumaišė Kingu kraują su moliu ir nulipdė pirmuosius žmones. Pagal kitą versiją, žmones sukūrė Enkis. Kartu su kitomis dievybėmis, kurios palaikė Tiamat pusę, Kingu persikėlė gyventi į Ereškigalės požemio karalystę.

Lakmu

Lakmu (Lahmu) Mesopotamijos mitologijoje – dievas, vienas iš pirmapradžių dievų, gimęs iš Apsu ir Tiamat. Kartu su seserimi Lakamu pagimdė Anšarą ir Kišarą, o šie pagimdė kitus Mesopotamijos panteono dievus. Lakmu ir Lakamu gimimą aprašo babiloniečių tekstai Enuma Eliš, kurie datuojami XII amžiumi pr. m. e.Dažniausiai Lakmu ir Lakamu vaizduojami kaip sąnašos, kitur jie – gyvatės. Kai kuriu mokslininkų teigimu, kadangi dėl plaukiančios gyvatės susidaro raibuliuojantis vanduo, gali būti, kad Lakmu ir Lakamu tiesiog yra Tiamat sinonimai. Lakmu ir Lakamu neminimi kituose mituose, o tai reiškia, kad nebuvo reikšmingi dievai.

Lakmu saugojo Abzu šventyklos, skirtos Enkiui, vartus.

Madleno kultūra

Madleno kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1863 m. E. Larteto tyrinėtą urvą La Madeleine (Prancūzija) prie Dordonės intako Vėzerio upės. Vardo autorius Gabrielis Mortiljė.

Nimfa

Nimfa (gr. nymphé, lot. nympha 'mergaitė, nuotaka, vedybų amžiaus mergina') – graikų ir romėnų mitologijos gamtos dvasia. Tai moteriškosios, žemesnio rango dievybės, įasmeninančios kuriančiąsias gamtos jėgas, kartais siejamos su konkrečiomis vietomis, dažnai yra aukštesnio rango dievų (Dioniso, Artemidės, Afroditės ir kt.) palydovės. Nimfos gyveno kalnuose, prie šaltinių ir upių, miškuose. Kartais nimfos – upių dievų dukterys (pvz., dievo Amniso – amnisiadės).

Graikai ir romėnai nimfas vaizduodavo labai gražiomis, jaunomis mergaitėmis. Paprastai jos laikytos nekaltomis mergelėmis, nors sueidavo su dievais ir žmonėmis, tačiau dažniausiai giliai neįsimylėdavo, lengvai skirdavosi, greitai rasdavo kitą traukos objektą. Įdomu, bet nimfų garbei pavadintas moters hiperseksualumas – nimfomanija.

Pleistocenas

Pleistocenas – kvartero periodo epocha, kuri prasidėjo prieš 2,588 mln. metų, baigėsi prieš 12 tūkst. m. ir apėmė besikartojančių ledynmečių laikotarpį.

Pleistoceno epocha prasidėjo po plioceno, o po jos prasidėjo holocenas. Pleistoceno pabaiga sutampa su paskutinio ledynmečio pabaiga. Pleistoceno pabaiga taip pat sutampa su paleolito epochos pabaiga archeologijoje.

Svarbiausiais pleistoceno įvykiais galima laikyti didžiulių ledynų formavimąsi. Didžiausių apledėjimų laikotarpiais iki 30 proc. Žemės sausumos buvo padengta ledynų. Šiauriniame pusrutulyje (Eurazija ir Šiaurės Amerika) pleistocenui buvo būdinga savotiška gyvūnija, kurioje buvo mamutai, gauruotieji raganosiai, urviniai liūtai, bizonai, jakai, gigantiškieji elniai, laukiniai arkliai, kupranugariai, lokiai (tiek tebegyvuojančios, tiek išmirusios rūšys), gigantiškieji gepardai, hienos, stručiai, daugybė antilopių rūšių. Pagal vyraujančią sampratą, šį gyvūnų pasaulį sunaikino pirmykščiai medžiotojai paskutinio ledynmečio pabaigoje.

Prancūzijos Marokas

Prancūzijos Marokas (pranc. Maroc français) buvo Prancūzijos protektoratas Maroke. Jis apėmė dabartinę Maroko teritoriją, išskyrus šiaurinę dalį (Ispanijos Maroką), tarptautinę Tanžero zoną ir Ispanijos Vakarų Afriką.

Raudonosios Jūros muchafaza

Raudonosios Jūros muchafaza (arab. محافظة البحر الأحمر‎ = Muḥāfaẓat al Baḥr al Aḥmar) – muchafaza, užimanti visą rytinę, pietrytinę Egipto dalį. Administracinis centras – Hurgada. Muchafaza apima 1/9 šalies teritorijos.

Rėja

Rėja graikų mitologijoje – Urano ir Gajos duktė, Krono žmona ir sesuo. Rėja yra iškiliausių graikų dievų motina. Tačiau Kronas, bijodamas, kad kuris nors iš vaikų nenuverstų jo nuo sosto, prarydavo juos. Rėja, bijodama netekti paskutinio vaiko, Dzeuso, pasislėpė jį gimdydama Diktės kalne, o Kronui praryti padavė įvystytą akmenį. Užaugęs Dzeusas nuvertė Kroną nuo sosto, išvadavo iš jo pilvo brolius ir seseris ir, uždaręs Kroną ir sukilusius jo ginti titanus Tartare, ėmė valdyti pasaulį.

Taragonos provincija

Taragonos provincija yra Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijoje. Administracinis centras – Taragona. Ribojasi su Kasteljono provincija, Teruelio provincija, Saragosa, Leridos provincija, Barselona ir Viduržemio jūra.

2012 m. čia gyveno 813 tūkst. gyventojų (19-ta vieta tarp šalies provincijų), iš kurių maždaug penktadalis sostinėje Taragonoje. Plotas – 6303 kv. km (39-ta vieta tarp visų šalies provincijų). Provincijoje yra 183 savivaldybės.

Šiaurės Atlantas

Šiaurės Atlantas – šiaurinės Atlanto vandenyno dalies pavadinimas.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.