Enciklopedija

Enciklopedija – rašytinis žinių rinkinys. Žodis yra kilęs iš graikiškų žodžių εγκύκλιος παιδεία (enkyklios paideia), reiškiančių žinių sukimasį.

Enciklopedija gali būti bendra (angliškoji Encyclopædia Britannica ar vokiškoji Brockhaus) arba specializuota tam tikrai sričiai (pavyzdžiui, medicinos, filosofijos ar teisės).

Kai kurios enciklopedijos plačiai perteikia bendras sritis per kultūrinę, etninę ar tautinę perspektyvą (pavyzdžiui, Didžioji Tarybinė Enciklopedija ar „Encyclopedia Judaica“). Dalis žodynų taip pat gali būti priskirti specializuotoms enciklopedijoms.

Informacija enciklopedijose organizuojama tam tikra tvarka, dažniausiai atskirus straipsnius išdėstant abėcėlės tvarka arba skirstant informaciją į hierarchines kategorijas. Abėcėlinis informacijos išdėstymo principas yra labiausiai paplitęs, ypač spausdintose bendro pobūdžio enciklopedijose.

Der Neue Pauly

Enciklopedijos bruožai

Pagrindiniai požymiai

Brockhaus Lexikon
Vokietijoje jau daugiau kaip 200 metų yra leidžiamos enciklopedijos. Nuotraukoje – Brokhauzo enciklopedija, 1902

Pagrindiniai moderniosios enciklopedijos požymiai (po 1700) yra šie:

Universalumas ir/arba visapusiškumas, totalumas, absoliutumas.

Enciklopedija siekia pateikti (kiek įmanoma) visas Žmonijos sukauptas žinias; leidėjas (Brokhauzas rašė: …„visas pasaulio žinias“); tuo ji skiriasi nuo dalykinių žinynų. Yra atskirų sričių enciklopedijų, bet ir jų tikslas yra išsamiai ir visapusiškai pateikti dalykines žinias.
Alstedas taip formulavo enciklopedijai keliamus reikalavimus (1630):
„Encyclopaedia est methodica comprehensio rerum omnium in hac vita homini discendarum“ :: „Enciklopedija yra metodinis supratimas apie visa tai, ką žmogus turi išmokti (mokytis) per visą savo gyvenimą“.

Žinių pateikimas tam tikra tvarka.

Enciklopedija pateikia dalykinę medžiagą alfabeto, sistematiniu, implicitiniu ar eksplicitiniu principu, tvarka (plg. makrostruktūra).

Patikimumas.

Enciklopedija siekia pateikti kuo patikimesnes žinias.

Pozityvus ir vienareikšmiškas žinių pateikimas.

Visuomet siekiama pateikti tik vieną kompromisinį, visas puses tenkinantį, kuo neutralesnį požiūrio variantą. Jei straipsnio autoriams niekaip nepavyksta sutarti tarpusavyje, tenka pateikti ir priešingus ar besiskiriančius požiūrius. Pierre Bayle žodynus (Dictionnaire) formaliai prilygina enciklopedijai, bet abejoja ir remia skeptinį požiūrį.

Reikšmingumas, svarba, žinių atranka.

Enciklopedija atskiria svarbius dalykus nuo nesvarbių; nesvarbūs dalykai nepatenka į enciklopediją (plg. Lemos selekcija).
Santykinai svarbūs dalykai pateikiami išsamiai ne tokių svarbių dalykų atžvilgiu arba jie išskiriami kitokiu būdu (iliustracijų gausa, papildoma medžiaga, nuorodomis).

Pasaulio aiškinimas ir interpretacija.

Enciklopedija pateikia ne tik faktines žinias, bet ir jas priskiria tam tikram kontekstui, besiremdama kokiu nors požiūrio tašku; ji parodo asmens reikšmingumą ar išradimą ir taip interpretuoja supantį pasaulį. Enciklopedija vengia vertinti atskirų kūrinių ar darbų.

Supaprastinimas.

Enciklopedija redukuoja atitinkamo dalyko sudėtingumą (redukcija) ir pateikia paprastą (bet kartais „primityvią“, supaprastintą) dalyko sampratą nespecialistui. Tam tikros srities ekspertams jis gali pasirodyti naivokas ir pernelyg fragmentiškas.
Kitos enciklopedijos funkcijos: rinkimas, substitucija, patvirtinimas, sutvarkymas, indoktrinacija, informavimas, švietimas bei kitos.

Savita skaitymo metodika.

Enciklopedija nėra vientisa kaip literatūros kūrinių atveju. Ji siūlo tikslingą informacijos paiešką (naudojama sistematika, registrai, nuorodos). Galima rasti tik tokią informaciją, apie kurią kažkiek žinoma („raktiniai žodžiai“). Platonas Menone rašo (80d): „Ar galima ko nors ieškoti, jei to nepažįstama?“.

Antrinių šaltinių kompiliacija (sąvadas).

Enciklopedija atrenka jai tinkamus šaltinius, juos atskiria bei įvertina, atrūšiuodama žinias iš kelių galimų alternatyvų; žinių ji neprodukuoja, o jas tik renka.

Ideologijos vengimas ir neutralumas.

Enciklopedija pateikia faktines žinias, atsiribodama nuo jų vertinimo. Tačiau neįmanomas visiškai nešališkas požiūris – kiekviena enciklopedija turi atskirus tikslus ir interesus, nors net jei jie nėra aiškiai įvardinti. Juos atspindi laikmetis, autoriai ir jų pasaulėžiūra, išsilavinimas bei kultūra.
Viduramžių enciklopedijose šlovintas Dievas, vertinant jo įstabią kūriniją, Naujųjų laikų enciklopedijos kaip Encyclopédie bei Dictionnaire rėmė Renesansą, Didžioji tarybų enciklopedija siekė dokumentuoti socialistinius laimėjimus. Leidinio tikslai atspindi laikmetį, kartais tarnauja santvarkos legitimacijai, visuomenės modelio propagandai.
Nė viena enciklopedija negali neturėti jokių tikslų. Skirtumas tik tas, kaip tai parodoma ar deklaruojama. Kiekviena enciklopedija atspindi laiko dvasią, įtakojančią rašto, kalbos ir kitokią (ne)rašytinę) kultūrą.

Kiti enciklopedijos bruožai

Struktūra.

Enciklopedija suteikia informacijos apie dalykų turinį (Žmonijos žinias), ne apie sąvokas (tai yra semantinės žinios). Jai būdinga mikrostruktūra yra labiau atviresnė negu lakoniška žodyno forma.

Formos prezentacija.

Enciklopedijos struktūra turi daugybę nuorodų, nėra išnašų ar išsamios bibliografijos. Enciklopedija – vienintelis mokslinės publikacijos žanras, forma, kuriame atsisakoma detalių bibliografinių šaltinių (dėl leidėjų ir autorių autoritetingumo).

Sąsajos su kalba, kultūra.

Modernusis pasaulis neturi tokios universalios kalbos kaip Viduramžiais buvo Lotynų kalba. Enciklopedijos skaitytojai – jau nebe mokslininkai (kaip buvo anksčiau), o plačioji visuomenė. Iš jos negalima reikalauti mokėti tam tikrą kalbą (pvz., anglų k.). Enciklopedijos kuriamos tam tikra kalba, ja tobulinamos ir platinamos tik tam tikrame regione, kultūrinėje plotmėje. Moderniosios rašytinės enciklopedijos į užsienio kalbas nėra verčiamos.

Dispozityvi požymių visuma:

  • Ne visos enciklopedijos turi aukščiau paminėtas savybes.
  • Ne visi leidiniai, kurių viršelyje yra žodis „enciklopedija“, yra enciklopediniai leidiniai. Enciklopedijų samprata kinta kiekvienoje epochoje. Kartais jos išleidžiamos kitais pavadinimais: tai gali būti sąvadai, dalykiniai metraščiai, kelionės užrašai, biografijos, iliustraciniai ir aprašomieji žemėlapiai. Tai priklauso nuo terminijos ypatumų, įvairių kultūrų bei mokslo tradicijų.

Enciklopedijos užsienio kalbomis

 Edit-find-replace.svg  Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).
Apimtis
Pavadinimas (sutrumpintai) Pavadinimas (pilnas) Forma Straipsnių skaičius Žodžių skaičius Iliustracijos Vaizdo įrašai Garso įrašai Internetinių nuorodų
Britannica Encyclopaedia Britannica (EB) 32 tomai >65 000 44 mln. >24 000 nėra nėra ?
Britannica BURS, 2005 6 CD arba 1 DVD >100 000 >54 mln. >17 650 (*) ? ? 165 000
Brokhauzo enciklopedija Elektroninė enciklopedija USB jungtis, 2 DVD >300 000 33 mln. >40 000 300 3000/ 70 h >22 000
Enciclopedia universal Enciclopedia Espasa 2004 90 tomai + 1 DVD >900 000 >200 mln. >100 000 ? ? ?
Enciclopedia universal Larousse Enciclopedia universal Larousse 2003 4 CD arba 1 DVD >150 000 >25 mln. ? 10 500 vaizdo/garso įr., iliustracijų ? 2 300
Microsoft Encarta Profesionalioji enciklopedija 2006 4 CD arba 1 DVD >50 000 >20 mln. >24 000 >300 >2 800 6 000
Meyers Didysis Majerso leksikonas, 26 t. 26 tomai + CD >150 000 ? >5 000 nėra nėra ?
Pauly-Wissowa (18902000) 86 tomai ir 1 CD-ROM ? ? ? nėra nėra nėra
Vikipedija (angl.) online, spausdinta versija ~ 1 100 000 >230 mln. >381 000 ? ~ 45 >910 000
Vikipedija (vok.) el., PDA, CD, DVD, WikiReader ~ 340 000 >110 mln. >181 000 ? ~ 45 >335 000

(*) įskait. garso ir vaizdo forma

Taip pat galite peržiūrėti straipsnį Enciklopedijos užsienio kalbomis.

Lietuviškos enciklopedijos

Visuotine lietuviu enciklopedija.General Lithuanian Encyclopedia.4Vol
Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius, nuo 2001 – , T. 1 -

Enciklopedijos lietuvių kalba pradėtos rengti tik XX a. amžiuje (1910 m.), tačiau po poros metų darbai nutrūko. Idėja buvo atgaivinta 1929 m. Lietuvos kultūros taryboje.

Pirmosios enciklopedijos pradėtos leisti 19311933 m. (Lietuviškoji enciklopedija, I t., iki 1944 m. pasirodė 10 tomų), 19531966 m. JAV, Bostone lietuviai emigrantai išleido Lietuvių enciklopediją.

Tarybinės okupacijos metais buvo išleistos Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kitos enciklopedijos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido nemažai enciklopedinių leidinių. Didžiausias iš jų pagal apimtį – Visuotinė lietuvių enciklopedija, pradėta leisti 2001 m.

2009 m. rugpjūčio mėn. buvo išleisti 15 VLE tomų (iš numatytų 20). Taip pat reikšmingos yra Muzikos enciklopedija, Mažosios Lietuvos enciklopedija bei kiti enciklopediniai leidiniai.

Iš modernių elektroninių enciklopedijų paminėtina yra Atvirosios enciklopedijos entuziastų kuriama Lietuviškoji Vikipedija, pradėta rengti 2003 m. Šioje enciklopedijoje šiuo metu yra maždaug 196 616 straipsniai.

Nuorodos

Vikiteka

1775 m.

1775 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Apylinkė

Apylinkė – buvęs LTSR administracinis-teritorinis vienetas. Tai buvo mažiausias teritorinis vienetas. Įvestas 1940 m. pabaigoje vietoje seniūnijos, iki 1950 m. administracinės reformos keletas apylinkių sudarydavo valsčių, vėliau jų skaičius sumažėjo (buvo sustambinamos), jos priskirtos tiesiogiai rajonams.

Aukščiausias valdžios organas buvo apylinkės darbo žmonių deputatų taryba (DŽDT). Apylinkei vadovavo tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas, vėliau iki 1990 m. – tarybos pirmininkas, 1990–1995 m. – viršaitis. 1995 m. apylinkės performuotos į seniūnijas.

Astikai

Astikaĩ (lot. Astikus, lenk. Oscik, Ostik) – LDK didikų giminė (XV-XVI a.), svarbiausias valdas turėjusi apie Kernavę. Pradininkas – Kristinas Astikas, kildinamas iš spėjamo Traidenio brolio (ar sūnaus) Sirpučio.

Druskininkai

Druskininkai – miestas-kurortas pačiuose Lietuvos pietuose, Dzūkijoje, Alytaus apskrityje, 60 km į pietus nuo Alytaus. Druskininkų savivaldybės centras. Druskininkai yra seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias, visus metus veikiantis Lietuvos balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas. Druskininkų senamiestis yra urbanistikos paminklas.

Mieste yra 3 šventyklos, 8 sanatorijos, daug poilsio centrų, viešbučiai, viešoji biblioteka, Druskininkų centrinė ligoninė (Balainės miške), poliklinika, paštas (naujieji pašto rūmai pastatyti 1980 m., architektas V. Banikovas), keli parkai. Per Nemuną nutiesti du tiltai: senasis Druskininkų tiltas ir 2011 m. atidarytas Parko tiltas, jungiantis Druskininkų senamiestį su kairiajame Nemuno krante esančia Baltašiške. 2015 m. virš Nemuno įrengtas Lynų kelias.

Geografinis enciklopedinis žodynas

Geografinis enciklopedinis žodynas (rus. Географический энциклопедический словарь) – 1986 m. Maskvoje „Sovetskaja Enciklopedija“ leidyklos išleista enciklopedija-žodynas. Vyriausiasis redaktorius – Aleksėjus Fiodorovičius Triošnikovas. Taip pat prie knygos kūrimo prisidėjo gausi redaktorių kolegija, konsultavo žymūs to meto sovietiniai geografai (E. Valevas, V. Žekulinas, S. Kovaliovas, A. Spiridonovas, Aleksandras Gorkinas ir kiti).

Enciklopedijoje aprašomi fizinės geografijos objektai (kalnai, upės, jūros, vandenynai, žemynai, salos, ledynai ir t. t.), politiniai vienetai (valstybės, kai kurių valstybių administracinės teritorijos), miestai, žymūs nacionaliniai parkai, kai kurie gamtos, istoriniai ar kultūriniai paminklai. Straipniai dažniausiai trumpi, tačiau juose pateikta svarbiausia faktinė informacija. Nemažai straipsnių paremta Didžiąja Tarybine enciklopedija. Knygoje didžiausias dėmesys skiriamas tuometinės SSRS objektams (aprašyti visi to meto SSRS miestai, ilgesnės upės, svarbesni kalnų masyvai, visi aukštesnio lygmens administraciniai vienetai), tačiau daug straipsnių ir apie užsienio kraštus. Valstybių ir SSRS administracinių vienetų straipsniai įliustruoti žemėlapiais. Taip pat yra įklijos, kuriose yra: fizinis ir politinis pasaulio ir SSRS žemėlapiai, laiko juostų žemėlapis, SSRS žemės ūkio žemėlapis, pasaulio klimatinis, žemynų fiziniai žemėlapiai, SSRS gyventojų tankumo ir pramonės žemėlapiai; SSRS ir pasaulio gamtovaizdžių ir miestų nespalvotos nuotraukos. Iš viso žodyną sudaro 528 puslapiai (be įklijų, bet su turiniu, literatūros sąrašu ir papildymu). Pirmasis straipsnis apie Šveicarijos upę Arę (Ааре), paskutinis – apie Rusijos upę Jają (Яя).

Katalikų enciklopedija

Katalikų enciklopedija (angl. Catholic Encyclopedia) – 1913 m. išleistas angliškas žynynas. Išleido Romos Katalikų Bažnyčia.

Joje pateikiama ir aprašoma Katalikų Bažnyčios bei katalikų tikėjimo istorija, teorija, praktika, krikščionybės istorija. Pakartotinis leidimas – 1922 m.

Kretingos apskritis

Kretingos apskritis – apskritis, administracinis teritorinis vienetas 1915–1918 m. ir 1919–1950 m. Lietuvos šiaurės vakaruose. Centras – Kretinga.

Kuršėnai

Kuršėnai (žem. Koršienā) – miestas Žemaitijoje, Šiaulių rajone, 25 km į vakarus nuo Šiaulių. Tai didžiausias Lietuvos miestas, nesantis savivaldybės centru. Kuršėnų miesto seniūnija, yra kaimiškosios seniūnijos centras.

Miestas įsikūręs abipus Ventos (vingiuoja miestu iš pietryčių į šiaurės vakarus), prie kelio A11 Šiauliai–Palanga . Pietiniu miesto pakraščiu eina Liepojos-Romnų geležinkelis ir geležinkelis Šiauliai-Kretinga, yra dvi geležinkelio stotys (Pavenčių stotis – į Klaipėdą, Drąsučiuose Kuršėnų stotis – į Mažeikius). Rytiniame miesto pakraštyje telkšo Kuršėnų karjerų tvenkiniai.

Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1933 m.), yra parkas, Kalendorių muziejus, kultūros centras, vaikų globos namai, biblioteka (nuo 1939 m.), paštas. L. Ivinskio aikštėje – paminklas Laurynui Ivinskiui (1960 m., skulptorius Petras Aleksandravičius, architektas S. Ramūnis).

Mechanikos gamykla, statybinių medžiagų kombinatas, pieninė. Kuršėnai nuo seno garsėja puodininkystės amatu; juose yra Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejus. Didžiausios miesto dalys (priemiesčiai) – Daugėliai ir Pavenčiai. Yra molio telkinys.

Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas

Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas (lenk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich) buvo leidžiamas 1880–1902 m. Varšuvoje.

Žodyne daug informacijos pateikiama ir apie Lietuvą, nors ji ir nėra priskiriama prie slavų kraštų. Pagal turinį enciklopedija apima buvusios Lenkijos Karalystės ir LDK teritorijas, bet carinė cenzūra tikslesnio pavadinimo leidinio nebūtų toleravusi.

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (LTE) – 1976–1985 m. leistas MELI instituto enciklopedinis leidinys.

Tikslai – pateikti informaciją, kad ji „sudarytų žinių apie pasaulį sistemą, padedančią formuoti mokslinę materialistinę pasaulėžiūrą, ugdyti socialistinį internacionalizmą, tarybinį patriotizmą“.

Istoriniai, religiniai bei politiniai straipsniai atspindi to meto politinę Lietuvos situaciją, todėl ryškus ateizmo, komunizmo idealų akcentavimas, nepriklausomos Lietuvos istorijos nutylėjimas arba prosovietinis atvaizdavimas, socialistinės ekonomikos propagavimas ir neigiamas požiūris Vakarų valstybių atžvilgiu („kapitalistinės“ ir „buržuazinės“ visuomenės smerkimas).

Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija

Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija (MLTE) – tritomė enciklopedija lietuvių kalba, išleista 1966–1971 m. Vilniuje.

Parengta „Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ redakcijos. Tiražas – 30 000 egz. Vyriausiasis redaktorius – Juozas Matulis.

1975 m. pasirodė MLTE priedas – „Abėcėlinė vardų rodyklė“".

Molėtai

Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 30 km į pietus nuo Utenos. Molėtų rajono savivaldybės ir Luokesos seniūnijos centras. Nutolę 63 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie plento A14 Vilnius–Utena . Keliai į Ukmergę, Pabradę, Labanorą, Anykščius.

Yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1907 m.), krašto muziejus, rajono centrinė ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-33001). Centrinė aikštė – Jaunimo aikštė. Pietiniame pakraštyje yra kolektyviniai sodai. Miestas įsikūręs Molėtų aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis). Per Molėtus teka Siesartis, sudarydama praplatėjimą – miesto centre susidaręs Pastovėlis, rytuose – Pastovis, vakaruose – Promislavas.

Pasaulio tautų mitologijos enciklopedija

Pasaulio tautų mitologijos enciklopedija (rus. Энциклопедия «Мифы народов мира») – rusiškas enciklopedinis mitologijos žinynas. Vienas pagrindinių autorių – Vladimiras Toporovas. Kiti autoriai – A. Losevas, E. Meletinskis, B. Riftinas.

Enciklopediją 1987–1988 m. išleido „Tarybinė enciklopedija“. Vyr. redaktorius – S. Tokarevas. Tai fundamentalus mokslinis kūrinys, kurio autoriams ir mokslo darbuotojams 1990 m. buvo paskirta TSRS valstybinė premija.

Tarybų Lietuvos enciklopedija

Tarybų Lietuvos enciklopedija (TLE) – mokslinis enciklopedinis leidinys, skirtas supažindinti su Lietuvos TSR archeologija, istorija, mokslu, gamta, žymių žmonių biografijomis, ryšiais su užsienio valstybėmis ir sąjunginėmis TSRS respublikomis. Leista 1985–1988 m. (4 tomai) Vilniuje. Leidėjas – Vyriausioji enciklopedijų redakcija.

Vikipedija

Straipsnis apie Vikipediją lietuvių kalba – Lietuviškoji Vikipedija.Vikipedija (angl. Wikipedia) – interneto enciklopedija, socialinės žiniasklaidos, dalijimosi ekonomikos platforma.

Joje paskelbta per 50 mln. straipsnių 304 kalbomis. 9 lankomiausia svetainė pasaulyje. 2016 m. Vikipediją kas mėnesį skirtingais įnagiais aplankė 1 mlrd. lankytojų, kasdien peržiūrėta 500 mln. puslapių. 2016 m. Vikipedija pagausėjo 5 mln. straipsniais. Apie 80 tūkst. veiklių, prisijungiančių kas mėnesį, redaktorių-savanorių prisidėjo prie Vikipedijos straipsnių skaičiaus ir kokybės augimo. Pastarųjų savanorių įnašas sudarė didžiąją dalį visų Vikipedijos redagavimo veiksmų.Nemokamą enciklopediją įvairiomis kalbomis, skirtingai nei tradicines enciklopedijas, kuriamas mokslininkų, kuria jos lankytojai – interneto naudotojai, vienijami gera valia, sutarimu, naudojant wiki įrangą. Svetainės pavadinimas kildinamas iš havajiečių kalbos žodžio „wiki“, reiškiančio „greitai“. Straipsniams kurti ir taisyti reikalinga tik interneto naršyklė.

Anot nepriklausomo tyrimo, redaktorius-savanorius labiausiai skatina prisidėti prie šios veiklos pati idėja, kad jie prisideda prie visuomenės prusinimo. Taip pat paaiškėjo, kad per pirmąjį dešimtmetį (2001–2010 m.) 80 % angliškosios Vikipedijos turinio sukūrė 1 % veikliausių redaktorių, bet to 1 % sudėtis keisdavosi, įsiliedavo nauji redaktoriai pakeisdami nebeveiklius.Vikipedijos projektas anglų kalba pradėtas 2001 m. sausio 15 d. kaip priedas ekspertų kuriamam „Nupedia“ projektui. Vikipedijos administravimą koordinuoja nepelno organizacija – Vikimedijos fondas („Wikimedia Foundation“), įsikūręs JAV. Vėliau buvo sukurti atitinkami projektai kitomis kalbomis, o 2003 m. vasario 20 d. įsteigta lietuviškoji Vikipedija.

2012 m. sausio 18 d. angliškoji Vikipedija laikinai apribojo prieigą protestuodama prieš JAV autorinių teisių įstatymų pakeitimus. 2018 m. liepos 3–5 d. ispaniškoji, itališkoji, latviškoji Vikipedija ir kt. tą patį padarė protestuodamos prieš ES autorinių teisių įstatymų pataisas.Vikipedijos straipsniai saugomi 370 serverių, esančių JAV, Tampoje ir Ašburne, bei ES, Amsterdame, Nyderlanduose. 2014 m. duomenimis, jų išlaikymas kas mėnesį atsiėjo apie 70 tūkst. JAV dolerių. Vikipedija išlaikoma iš Vikipedijos skaitytojų bei įvairių bendrovių paaukotų lėšų. Tačiau pastarosios lėšos sudaro mažesnę dalį visų paaukotų lėšų sumos. Pavyzdžiui, „Google“ 2010 m. skyrė 2 mln. JAV dolerių. Vienas iš „Google“ įkūrėjų Sergey Brin tuo metu atsiliepė apie Vikipediją teigiamai. Anot jo, „tai neįkainojamas žinių lobynas“. 2015–2016 m. daugiau nei 5 mln. Vikipedijos lankytojų, labdaros fondai ir bendrovės iš viso paaukojo 77,7 mln. JAV dolerių. „Google“, „Microsoft“, „Apple“, „PayPal“ ir kt. bendrovės bei labdaros fondai iš jų skyrė 9,5 mln. JAV dolerių.

Visuotinė lietuvių enciklopedija

Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) – Mokslo ir enciklopedijų leidyklos nuo 2001 m. iki 2015 m. leista universali enciklopedija. 2017 m. birželį dauguma VLE spausdintų tekstų ir iliustracijų patalpinta internete, enciklopedija papildyta naujais straipsniais, tebepildoma.VLE – pirmoji spausdintinė universalioji enciklopedija lietuvių kalba, išleista po Lietuvos valstybingumo atkūrimo, papildanti 1976–1985 m. leistą Lietuviškąją tarybinę enciklopediją (13 tomų).

Žurnalas (spauda)

Žurnalas (pranc. journal – laikraštis, žurnalas) – brošiūros ar knygos pavidalo, dažniausiai su viršeliu ir iliustracijomis periodinis leidinys, spausdinantis daugiausia analitinio pobūdžio tekstus visuomenės gyvenimo, politikos, ekonomikos, mokslo, technikos, kultūros, meno ir kitais klausimais. Jame pateikiamos visuomenei arba atskiroms žmonių grupėms reikšmingos žinios, komentuojami praėję arba laukiami įvykiai, ekonominiai ar kultūriniai reiškiniai .

Žurnalistikos enciklopedija

Žurnalistikos enciklopedija – pirmoji specializuota žiniasklaidos enciklopedija lietuvių kalba, kurioje aprašomi Lietuvoje ir užsienio lietuvių leisti laikraščiai ir žurnalai, jų leidėjų, redaktorių ir bendradarbių biogramos, pateikiami žiniasklaidos ir leidybos terminai.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.