Encarta

Encarta – elektroninė enciklopedija anglų bei kitomis pasaulio kalbomis, Microsoft leista nuo 1993 iki 2009 m.

 Edit-find-replace.svg  Šio puslapio (jo dalies) turinys turėtų būti kritiškai peržiūrėtas ir pakoreguotas!
Jei galite, sutvarkykite (rekomenduotina prieš tai peržiūrėti puslapio aptarimus, jo kūrimo istoriją bei tarpinius keitimus).

Formos

Encarta leidžiama CD-ROM bei DVD, taip pat ribotai pasiekiama internete. CD-/DVD leidimai kasmet yra naujai išleidžiami, senesni gali būti atnaujinami internete. Paskutinis redagavimas 2005 m. leidimui buvo atliktas 2004 birželį.

Apimtis

68 000 straipsnių. Tai sudaro 60 tomų, 20 mln. žodžių.

Dauguma straipsnių yra iš Funk and Wagnalls enciklopedijos. Po visų didesnės apimties straipsnių yra paminėta autoriaus pavardė bei daug kur nurodyta mokslinė kvalifikacija.

Leidimai

Encarta yra leidžiama visame pasaulyje įvairiomis kalbomis; atskirus leidimus redaguoja atskiros redakcijos, pasirinkdamos atitinkamus prioritetus. Pavyzdžiui, Nyderlandų versijoje yra tekstų iš Winkler Prins enciklopedijos, Encarta Africana daugiau aprašo afroamerikiečių kultūrą.

Versijos

Vokiška enciklopedija turi 3 versijas:

  • Professional – 50 000 straipsnių, apie 19 mln. žodžių (2004), gausu multimedialinių elementų, išsamus atlasas; 2002 m. buvo tik 16,5 mln. žodžių;
  • Standard – glaustesnis variantas (apie 37 300 straipsnių, 2001; 20-50 % mažiau teksto), mažiau multimedijos, atlasas – labai paprastas;
  • Update – žemesne kaina platinimas Upgrade, turintiems pagrindinę versiją;
  • Plus – pilna tekstų ir duomenų bazė (13,9 mln. žodžių, 2001), mažiau multimedijos elementų, nėra atlaso; nuo 2002 leidimo buvo nutrauktas tolesnis leidimas.

Greta to yra dar CD DVD variantai.

Nuo 2003 m. leidimo yra integruotas dvikalbis anglų-vokiečių k. žodynas, Langenscheidt licencija.

2004 m. įtraukti Discovery Channel kanalo 31 videofilmai iš biologijos und Naturwissenschaften lizenziert.

2005 m. versijoje įtrauktas vaikiškas leksikonas, Encarta-Kids, čia – apie 500 straipsnių.

CD versijos – iš 2 (Standard versijų) bei 4 CD (Professional variantas):

  • CD 1 instaliacijos informacija, Software ir tekstinė bazė;
  • CD 2 multimedija: didesnės iliustracijos, video, animacija, garso dokumentika ir 360° kampu Quicktime panoraminiai vaizdai.
  • CD 3 ir 4: kita multimedija; per 25 000 įvairių medijų elementų:, iš jų – 20 500 iliustracijų, 300 vaizdo vienetų ir animacijų, apie 2 750 garso, muzikinių klipų, 2 000 diagramų ir lentelių bei per 5 600 internetinių nuorodų.

Encarta pasaulio atlasas

Encarta atlasas Nuo 2001 m. leidimo kaip atskiras produktas nutrauktas leisti. Dabar talpinamas Encarta Professional. Jame 1,8 mln. vietovių; galima padidinti žemėlapius yra papildomos medžiagos, valstybių leksikonas, statistika.

Priedai

Recherche-Planer, Diagramm-Assistent, mokymosi studija ir nuo 2004 žinių kompasas (analogiškas žinių tinklui, Brockhaus, taip pat dar Englishtown, galimybė mokytis online anglų k. kursuose.

Encarta Online

Internetinė Encarta versija integruota į Microsofts MSN portalą, de.encarta.msn.com pasiekiama per msn.com.

Apie 15 000 straipsnių.

Encarta Feedback

2005 pavasarį Microsoft MSN Beta puslapiuose pradėjo diegti grįžtamojo ryšio elementus: skaitytojai raginami pateikti siūlymus, papildymus.

Literatūra

  • Thomas J. Schult: Frühstart. 2004 beginnt jetzt – mit Microsoft Encarta (aktuell, Nachschlagen), in: c't 13/03, S. 61
  • Thomas J. Schult: Encarta Enzyklopädie Professional 2003 (CD-ROM-Kritik, Nachschlagen), in: c’t 19/02, S. 216
  • Dr. Thomas J. Schult: Auf Draht. Kostenlose Enzyklopädien im WWW (Prüfstand, Nachschlagen online), in: c’t 9/02, S. 160.
  • Dr. Thomas J. Schult: Wohlfeiles Wissensnetz. Multimedia-Enzyklopädien für Windows und Mac (Prüfstand, Nachschlagen), in: c’t 24/01, S. 144.
  • Thomas Schult: Alles Wissen. Multimedia-Enzyklopädien: Was bieten CD-ROMs und DVDs? (Prüfstand, Nachschlagen), in: c’t 1/00, S. 76.
  • Thomas Schult: Wissen vernetzt. Multimedia-Enzyklopädien auf CD-ROM und DVD (Prüfstand, Nachschlagen), in: c’t 23/00, S. 168.
  • Michael Kurzidim: Microsofts Encarta Africana (CD-ROM-Kritik), in: c’t 8/99, S. 236.
  • Thomas Schult: Brockhaus oder Silberling. Multimedia-Enzyklopädien: Besser als 24 Bände? (Prüfstand, Nachschlagewerke), in: c’t 2/99, S. 88 (siehe auch c’t 4/99, S. 11).
  • Thomas Schult: Der Brockhaus multimedial, Encarta 99 (CD-ROM-Kritik, Enzyklopädien), in: c’t 21/98, S. 316.
  • Thomas Schult: Schinken in Scheiben. Multimedia-Enzyklopädien: Besser als Brockhaus? (Prüfstand, Nachschlagewerke), in: c’t 3/98, S. 96 (siehe auch c’t 4/98, S. 11).
  • Thomas Müller: Nachschlag. Multimedia-Enzyklopädien in neuer Version (Prüfstand, Enzyklopädien), in: c’t 1/97, S. 140 (siehe auch c’t 2/97, S. 11).
  • Hansjörg Neth: Wissenswust. Multimedia-Enzyklopädien auf CD-ROM (Prüfstand, Enzyklopädien), in: c’t 9/96, S. 254
  • Volker Weber: Elektronische Nachschlagewerke auf CD-ROM (Report), in: c’t 12/94, S. 190.

Taip pat skaitykite

Nuorodos

1803 m.

1803 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1882 m.

1882 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Alžyras

Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika (arab. الجمهورية الجزائرية الديمقراطية الشّعبية) yra valstybė Afrikos šiaurės vakaruose. Šalis ribojasi su Maroku, Mauritanija, Maliu, Nigeriu, Libija ir Tunisu, taip pat Viduržemio jūra. Alžyras yra didžiausia plotu Afrikos valstybė ir dešimta didžiausia pasaulyje.

Balandžio 27

Balandžio 27 yra 117-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 118-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 248 dienos.

Budapeštas

Budapeštas – Vengrijos sostinė ir didžiausias miestas, vienas didžiausių miestų ES. Budapeštas yra svarbiausias Vengrijos politinis, komercinis, kultūrinis, pramoninis ir transporto centras ir laikomas svarbiu miestu Centrinėje Europoje. 2007 m. mieste oficialiai gyveno 1 696 128 gyventojų, o aglomeracijoje – 2 451 418 gyventojų. Budapešto plotas yra 525,16 kvadratinių kilometrų. Budapeštas tapo vieninteliu miestu, esančiu abipus Dunojaus po Budos, Obudos ir Pešto sujungimo į vieną miestą 1873 m. lapkričio 17 d. Išvystyta mašinų (prietaisų, elektros, transporto, žemės ūkio), tekstilės, chemijos, vaistų, gumos, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Budapešte yra metropolitenas, universitetas, Vengrijos mokslų akademija, Muzikos akademija. Turistus traukia Vaizduojamojo meno muziejus, Vengrijos nacionalinė galerija, liaudies meno ir etnografijos muziejus, Rytų Azijos menų muziejus. Daug teatrų (operos, dramos, operetės ir kt.).

Mieste yra išlikusių romėniško Akvinko miesto liekanų (I–IV a.), XIII–XVII a. tvirtovės, Karališkieji rūmai (XIII–XVIII a.), Nacionalinis muziejus (XIX a.), parlamentas (1884–1904 m.).

Enciklopedija

Enciklopedija – rašytinis žinių rinkinys. Žodis yra kilęs iš graikiškų žodžių εγκύκλιος παιδεία (enkyklios paideia), reiškiančių žinių sukimasį.

Enciklopedija gali būti bendra (angliškoji Encyclopædia Britannica ar vokiškoji Brockhaus) arba specializuota tam tikrai sričiai (pavyzdžiui, medicinos, filosofijos ar teisės).

Kai kurios enciklopedijos plačiai perteikia bendras sritis per kultūrinę, etninę ar tautinę perspektyvą (pavyzdžiui, Didžioji Tarybinė Enciklopedija ar „Encyclopedia Judaica“). Dalis žodynų taip pat gali būti priskirti specializuotoms enciklopedijoms.

Informacija enciklopedijose organizuojama tam tikra tvarka, dažniausiai atskirus straipsnius išdėstant abėcėlės tvarka arba skirstant informaciją į hierarchines kategorijas. Abėcėlinis informacijos išdėstymo principas yra labiausiai paplitęs, ypač spausdintose bendro pobūdžio enciklopedijose.

Frydrichas I Barbarosa

Frydrichas I Barbarosa (vok. Friedrich I Barbarossa, apie 1122 m. Vaiblingenas, Badenas-Viurtembergas – 1190 m. birželio 10 d. Kilikija) – Švabijos kunigaikštis Frydrichas III (1147-1152 m.), Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas I (1152-1190 m.), dėl rudos barzdos pramintas Raudonbarzdžiu (it. Barbarossa).

Gegužės 25

Gegužės 25 yra 145-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 146-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 220 dienų.

Japonai

Japonai (日本人; Nihonjin, Nipponjin) – tauta, susiformavusi dabartinės Japonijos teritorijoje, kalbanti japonų kalba. Pasaulyje yra apie 130 mln. japonų kilmės žmonių. Daugiausiai japonų gyvena Japonijoje (127 mln.). Taip pat daug japonų gyvena Brazilijoje ir JAV. Japonų kilmės žmonės gyvenantys užsienyje vadinami Nikkeijin (日系人?). Terminas „japonai“ gali būti vartojamas, tam tikrame kontekste, kalbant apie Jamato žmones, Ainu ir Riūkiū gyventojus.

Japonija

Japonija (jap. 日本国 = Nippon koku arba Nihon koku, 日 (saulė) 本 (šaknys/kilmė), pažodžiui „saulės kilmė“) yra Rytų Azijos šalis, esanti salyne tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros, Korėjos pusiasalio rytų. Į vakarus nuo šalies įsikūrusios Kinija, Korėja ir Rusija.

Japonijos archipelagą sudaro 6852 salos. Didžiausios salos, Hokaidas (北海道 – Hokkaidō), Honšiū (本州), Šikoku (四国), Kiūšiū (九州) ir sudaro 97 % visos žemyninės Japonijos teritorijos. Daugumos salų paviršius kalnuotas, nemaža dalis turi ugnikalnių. Aukščiausia Japonijos viršūnė, Fudzijamos kalnas (富士山 Fudžisan), yra ugnikalnis. Pagal gyventojų skaičių Japonija dešimta – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostinė, bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų.

Archeologiniais tyrinėjimais nustatyta, kad žmonės Japonijos salyne gyveno dar vėlyvajame paleolito laikotarpyje. Pirmąkart apie Japoniją trumpai užsimenama I a. Kinijos istorijos tekstuose.

Japonija yra antra pagal nominalųjį BVP ir septinta pagal ginklavimosi biudžetą. Tai taip pat ketvirta didžiausia eksportuotoja ir šešta didžiausia importuotoja pasaulyje, pirmaujanti moderniomis technologijomis ir automobilių detalėmis. Yra JTO, OECD, G8, G4 ir APEC narė. JT ir PSO duomenimis, Japonijoje vidutinė gyvenimo trukmė ilgiausia pasaulyje, o kūdikių mirtingumas – vienas mažiausių. Japonijoje itin aukštas gyvenimo lygis – pagal ŽSRI indeksą Japonija yra 10-a pasaulyje.

Liuteronybė

Liuteronybė – pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje. Pradininkas – Martynas Liuteris (1483–1546 m.). Liuteronybėje nėra griežtos ribos tarp dvasininkų ir pasauliečių, visi pripažįstami šventais Kristuje. Nėra vienuolijos ir celibato, iš 7 Romos krikščionybės sakramentų liuteronų pripažįstami tik Krikštas ir Komunija.

Liuteronais save laiko ~82,6 mln. krikščionių (2006 m.).

Mardukas

Mardukas (šum. 𒀫𒌓 = AmarUtu) − babiloniečių dievybė, perkūno dievas. Iš pradžių saulės dievas, Babilono miesto globėjas. Nuo XVIII a. pr. m. e. Babilonijos karalystės vyriausiasis dievas, pakeitęs Enlilį, pasaulio kūrėjas.

I tūkstantmečio pr. m. e. viduryje Babilonijos žyniai, stengdamiesi iškelti Marduką virš kitų dievų, priskyrė jam jų bruožus ir funkcijas.

Mardukas buvo vaizduojamas kaip barzdotas vyriškis ilgu drabužiu, cilindro formos karūna, su valdžios ženklais kairėje ir rimbu dešinėje rankoje.

Mardukas įveikė chaoso drakonus Tiamat ir Kingu bei taip tapo visagaliu. Buvo pripažintas kaip visatos ir žmonijos kūrėjas, šviesos ir gyvybės dievas, likimų valdovas. Jis tapo toks gerbiamas, kad turėjo apie 50 titulų. Galiausiai buvo vadinamas tiesiog Belu (Bel) – „viešpačiu“.

Maršalo Salos

Maršalo Salų Respublika (Maršalo salos) – salų valstybė Ramiajame vandenyne, Mikronezijoje, asocijuota su JAV. Susideda iš kelių šimtų koralinių salų, atolų ir rifų.

Vakaruose ir pietvakariuose ribojasi su Mikronezijos Federacinių Valstijų, o pietuose su Kiribačio teritoriniais vandenimis, kitose dalyse – su neutraliais Ramiojo vandenyno vandenimis.

Salos pavadintos britų kapitono Džono Maršalo, kuris kartu su kapitonu Tomu Gilbertu 1788 m. kalinių pervežimo į Naująjį Pietų Velsą metu ištyrė archipelagą, vardu.

Mirties bausmė

Mirties bausmė yra viena seniausių pasaulyje taikomų sankcijų už labai sunkius nusikaltimus. Šiuolaikinėse valstybėse mirties bausmės taikymas yra apribotas arba apskritai panaikintas: beveik visoje Europoje, Lotynų Amerikoje, daugumoje Ramiojo vandenyno valstybių mirties bausmė yra panaikinta. Kai kuriose valstybėse, nepanaikinusiose mirties bausmės, ji taikoma už sunkiausius nusikaltimus asmeniui – iš anksto suplanuotą nužudymą, nužudymą iš savanaudiškų paskatų, šnipinėjimą, valstybės išdavimą ir veikimą prieš savo valstybę, kai kuriuose musulmoniškuose kraštuose mirties bausmė taip pat taikoma už seksualinius nusikaltimus.

Iki XX a. vidurio mirties bausmė buvo taikoma beveik kiekvienoje valstybėje, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius dauguma valstybių atsisakė mirties bausmės, kaip sankcijos už nusikaltimo padarymą. Remiantis Amnesty International klasifikacija, pasaulio valstybės skirstomos į keturias kategorijas:

58 valstybės nėra atsisakiusios mirties bausmės taikymo nei įstatymuose, nei praktikoje.

96 valstybės yra visiškai atsisakiusios mirties bausmės.

9 valstybės neatmetė mirties bausmės taikymo už ypatingus ir išskirtinius nusikaltimus (pavyzdžiui, karo metu įvykdytus nusikaltimus).

34 valstybėse mirties bausmė nėra uždrausta įstatymais, tačiau praktikoje ji nėra taikoma bent jau pastaruosius 10 metų.Iki XX amžiaus 9 dešimtmečio mirties bausmė daugiausiai buvo taikoma nedemokratinėse, skurdžiose ir autoritarinėse valstybėse, kuriose mirties bausmė neretai taikyta kaip politinio poveikio priemonė. 9-ame XX a. dešimtmetyje mirties bausmė buvo panaikinta Lotynų Amerikoje, kurios pavyzdžiu 10 dešimtmetyje pasekė buvusios socialistinio bloko valstybės po to, kai atgavo nepriklausomybę. Vienintelė Europos valstybė, praktikuojanti mirties bausmės taikymą, yra Baltarusija. Kita vertus, dauguma Azijos išsivysčiusių demokratinių valstybių taip pat nėra atsisakiusios mirties bausmės taikymo politikos, kadangi jose visuomenė stipriai palaiko mirties bausmės taikymą, be to, jai skiriama nedaug dėmesio žiniasklaidoje.

Paleolitas

Paleolitas (gr. παλαιός ir λίθος – senasis ir akmuo) arba Senasis akmens amžius yra pirmasis akmens amžiaus periodas, kuris prasideda hominidams pradėjus gamintis akmeninius įrankius (prieš maždaug 2,6 mln.) iki žemdirbystės atsiradimo maždaug 10 tūkst. pr. m. e. Paleolito metu egzistavo iškastiniai žmonės, taip pat iškastiniai, šiuo metu jau išmirę gyvūnai. Šis laikotarpis apima didžiąją dalį žmonijos egzistavimo istorijos (apie 99 proc.) ir sutampa su geologinėmis kainozojaus eros epochomis – pliocenu ir pleistocenu.

Paleolite Žemės klimatas, jos augalijos ir gyvūnijos pasaulis žymiai skyrėsi nuo dabartinio. Paleolito žmonės gyveno negausiomis pirmykštėmis bendruomenėmis ir naudojosi tik skaldytais akmeniniais įrankiais, nemokėjo jų šlifuoti ar gaminti keramikos. Be akmens įrankiai ir ginklai taip pat buvo gaminami iš kaulo, odos, medžio ir kitų augalinės kilmės medžiagų. Vertėsi medžiokle ir augalinio maisto rinkimu. Žvejyba tik pradėjo atsirasti, o žemdirbystė ir gyvulininkystė buvo nežinomos.

Paleolito pradžia sutampa su pirmųjų beždžionžmogių (archantropų), priklausiusių Oldovajaus Homo habilis tipui, atsiradimu. Paleolito pabaigoje hominidų evoliucija baigiasi šiuolaikinio žmogaus atsiradimu (Homo sapiens sapiens). Pačioje paleolito pabaigoje žmonės ėmė kurti seniausius meno kūrinius, atsirado religinių kultų egzistavimo ženklų (ritualai ir laidojimai). Paleolito klimatas keitėsi kelis kartus nuo ledynmečių iki tarpledynmečių, tapdavo tai šiltesnis, tai šaltesnis.

Paleolito pabaiga laikoma maždaug prieš 10–12 tūkst. metų.

Paleolitas, kaip ir akmens amžius, skirstomas į tris laikotarpius: ankstyvąjį, vidurinįjį ir vėlyvąjį.

Paleolitą pagal būdingiausius archeologijos paminklus į Ašelio, Lateno, Šelio, Mustjė, Solutro, Orinjako, Madleno ir Robenhauzo kultūrų laikotarpius, remdamasis paleontologine medžiaga pirmasis suskirstė Gabrielis de Mortiljė.

Skandinavija

Skandinavija – regionas Šiaurės Europoje. Skandinavijos sąvoka gali reikšti keletą dalykų:

Skandinavijos pusiasalis, supamas Baltijos, Šiaurės, Norvegijos ir Barenco jūrų. Skandinavijos pusiasalis – miškingiausia Europos teritorija. Jis apima Norvegiją, Švediją ir vakarinę Suomijos dalį.

Kontinentinės valstybės su valstybinėmis skandinavų kalbomis: Švedija, Norvegija, Danija ir Suomija.

Visos šalys ir teritorijos su vyraujančiomis skandinavų kalbomis: Norvegija, Švedija, Danija (su Farerų salomis) ir Islandija.Pastarosios šalys ir Suomija dar vadinamos Šiaurės šalimis ar Šiaurės šalių regionu (Norden, skandinavų kalbomis).

Skandinavų mitologija

Skandinavų mitologija – ikikrikščioniškų skandinavų tikėjimų visuma. Skandinavų mitologiją sudaro skandinavų legendos ir mitai apie senovės didvyrius ir dievus, visatos sukūrimą ir sunaikinimą.

Skandinavų mitologija yra žinoma iš fragmentų, kuriuos surinko, užrašė ir pakeitė viduramžių krikščionių mokslininkai, todėl pradiniai tikėjimai, pažiūros ir praktikos negali būti apibūdintos tiksliai. Daugiausia žinių suteikia „Jaunesnioji ir Vyresnioji Edos“ bei „Heimskringla“, parašytos XIII a. pr. krikščionio Snorio Sturlusono, kuris laikė skandinavų dievybes velniais. Skandinavų mitologija yra labai artima germanų mitologijai, o pastaroji yra kilusi iš indoeuropiečių mitologijos.

Žinoma, kad skandinavų mitologija vystėsi lėtai, kito dievų ir didvyrių svarba skirtingais laikais ir vietose. Tačiau Odino kultas paplito nuo vakarinės Vokietijos iki Skandinavijos palyginus neseniai, kai mitai buvo užrašyti. Mažiau svarbios senesnės dievybės: Ulras, vaisingumo dievas Njordas ir Heimdalas prarado populiarumą, kai svarbesnis tapo Odinas. Odinas buvo siejamas su mokymusi, išmintimi, poezija ir magija.

Tiamat

Tiamat Mesopotamijos, babiloniečių mitologijoje – pirmykščio sūraus vandens vandenyno personifikacija, kūrimo deivė. Tiamat susiporavo su Apsu, gėlavandeniu vandenynu ir pagimdė daug dievų. Tarp jų Ea (išminties, burtų ir užkalbėjimų dievą), kuris susilaukė Marduko, vyriausio dievo. Kai kiti dievai pradėjo kelti Apsu daug rūpesčių, jis kartu su Tiamat sumanė juos sunaikinti. Nors iš pradžių Tiamat nenorėjo įsitraukti į konfliktą, tačiau kai dievas Ea nugalėjo Apsu, ji ėmėsi keršto. Mardukas, Ea sūnus, užmušė Tiamat, perkirtęs ją pusiau. Viena kūno pusė tapo dangumi, o kita Žeme. Tiamat vaizduojama į drakoną panašia pabaisa, įasmeninančia pirmykštį chaosą, kuris turi būti įveiktas, kad būtų įvesta tvarka kosmose.

Winkler Prins

Winkler Prins – žinomiausia ir išsamiausia spausdinta olandiška enciklopedija.

Išleista 1870 ir 1882. 9 (tikėtina, paskutinis) leidimas išleistas 1990-93, 26 tomai. Jos skaitmeninė versija yra Encarta.

Autorius – olandų kunigas Anthony Winkler Prins (1817–1903), Veendam gyventojas (Groningeno provincija).

Microsoft

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.