Emigracija

Emigracija – žmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą nuolatiniam gyvenimui.

Priežastys

Dažnos emigracijos priežastys – politinės ar ekonominės, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus (t. y. dėl palankesnio sveikatai klimato). Taip pat dėl didesnio uždarbio.

Emigrantas

Emigrantas – išeivis, asmuo, savo noru persikėlęs gyventi į kitą šalį. Emigrantais laikomi tik tie žmonės, kurie oficialiai pranešė apie savo išvykimą iš šalies. Dažnos emigracijos priežastys – politinės ar ekonominės, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus senesnio amžiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus.

Neigiamos emigracijos pasekmės

  • Demografinės situacijos pokyčiai (darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, produktyvumo mažėjimas, socialinei sistemai iškylančios problemos dėl mokesčių mokėtojų pasitraukimo);
  • investicijų į žmogų praradimas;
  • staigus atlyginimų šuolis kai kuriuose sektoriuose;
  • kvalifikuotų specialistų poreikio didėjimas.

Emigracijos metu prarandami ne tik ir ne tiek mokesčių mokėtojai, kiek piliečiai, lemiantys valstybės politinį likimą, aktyviausia ir savarankiškiausia jų dalis. Nepaisant diplomatinių atstovybių pastangų įtraukti emigravusius piliečius į balsavimo sąrašus, nemaža jų dalis rinkimuose nedalyvauja (ši tendencija turbūt labiausiai paplitusi tarp legalaus statuso neturinčių migrantų). Migravimas ypač silpnina ir taip sunkiai besiformuojantį vidurinįjį visuomenės sluoksnį, be kurio negalima tikėtis stabilios ir pažangios demokratinės valstybės susiformavimo.

Emigracijos bangos

Svarbiausios emigracijos bangos buvo XIX-XX amžiais, kai daugybė vargingai gyvenančių europiečių šeimų persikėlė į Šiaurės ir Pietų Ameriką ar Australiją.

Jungtinių Tautų pranešime apie emigraciją teigiama, kad beveik 200 mln. žmonių – 25 % daugiau negu 1990 m. – gyvena ne savo gimtojoje šalyje. Daugiausia migrantų išvyksta gyventi į turtingąsias pasaulio šalis; 20 % persikėlėlių apsistoja JAV.

Emigracija iš Lietuvos

Emigracijos bangos yra žinomos jau nuo XIX a. antros pusės. Ją lėmė tiek politinės, tiek ir socialinės – ekonominės priežastys.

XIX-XX a. pab. Lietuvos gyventojai emigravo į JAV, Kanadą, Argentiną, Braziliją, Australiją, Urugvajų, Vokietiją. XXI a. bene daugiausiai migrantų iš Lietuvos išvyko į Jungtinę Karalystę (apie 200 000) bei Airiją (apie 100 000-200 000), taip pat Ispaniją, JAV, Vokietiją. [1]

Šaltiniai

  1. [1]

Literatūra

  • Lietuvos Respublikos emigracijos politika 1920-1940 m.: dokumentų rinkinys (sud. Vitalija Kasperavičiūtė). - Vilnius: Versus aureus, 2006. - 295 p. - ISBN 9955-699-36-1

Nuorodos

Alfonsas Jurskis

Alfonsas Jurskis (1894 m. rugpjūčio 4 d. Akmenytėje, Pumpėnų valsčius – 1966 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV) – inžinierius – radiotechnikas, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje, Kauno radijo stoties viršininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, docentas.

Aterosklerozė

Aterosklerozė (lot. atherosclerosis) – vadinami išplitę židininiai vidinio arterijų sluoksnio sustorėjimai – aterosklerozinės plokštelės. Jas sudaro nusėdę kraujo riebalai ir židiniškai išvešėjęs jungiamasis audinys. Dažniausiai pažeidžiamos stambios ir vidutiniosios arterijos: aorta ir stambiosios aortos šakos, širdies vainikinės, smegenų, kojų, pasaito bei inkstų arterijos.

Australijos lietuviai

Australijos lietuviai – lietuviai, emigravę į Australiją ar ten gimę ir išlaikę lietuvybę bei dalyvaujantys lietuviškoje veikloje. Australijos lietuvius jungia Australijos lietuvių bendruomenė ir kitos organizacijos.

Baltoji emigracija

Baltoji emigracija (taip pat Baltoji rusų emigracija, Pirmosios bangos emigracija arba Rusijos užsienis; rus. Бе́лая эмигра́ция, Эмиграция первой волны, Русское Зарубежье) – didžiulės politinės emigracijos iš Rusijos bangos pavadinimas, atsiradusios 1917–1920 metais, Rusijos revoliucijos ir Rusijos pilietinio karo pasekoje. Skirtingais paskaičiavimais jų skaičius siekė nuo 2 iki 5 mln. žmonių. Tarp jų buvo rusų, vokiečių, žydų ir kitų tautybių atstovai. Juos visus vienijo didesnis arba mažesnis komunistinės valdžios nepriėmimas.

Ši emigracijos banga buvo unikalus sociokultūrinis reiškinys, kartais vadinamas „kultūros egziliu“, kadangi jo metu pasitraukė didelė dalis Rusijos kultūros elito, tarp jų ir daugelis Rusijos „Sidabro amžiaus“ atstovų. Šios bangos atstovai padarė didelį indėlį į literatūros, muzikos, meno, mokslo ir inovacijų plėtrą Europoje ir Amerikoje, įskaitant tris Nobelio premijos laureatus (Ivanas Buninas – literatūra, Vasilijus Leontjevas – ekonomika, Ilja Prigožinas – chemija). Šiuo metu jų palikuonių skaičius prilygsta ~10 mln. žmonių visame pasaulyje.

Brazilijos lietuviai

Brazilijos lietuviai – lietuviai, emigravę į Braziliją ar ten gimę ir išlaikę lietuvybę bei dalyvaujantys lietuviškoje veikloje. Pirmosios žinios apie lietuvius byloja, kad dar XVII a. Biržų Radvilų tarnautojas pastatė Itamarako tvirtovę olandų valdomoje šiaurės rytų Brazilijoje. 1886 m. Andrius Višteliauskas prisidėjo prie Brazilijos armijos kovoje prieš Paragvajų. 1890 m. apie 200 lietuvių šeimų atvyko į Ižui ir Guaporą, pačioje piečiausioje Brazilijos valstijoje Pietų Rio Grandėje (portug. Rio Grande do Sul).Didžioji emigracija į Braziliją prasidėjo 1923 m., daugiausiai į San Paulo valstiją. Nuo tų metų bendras lietuvių emigrantų skaičius išaugo iki 6-30 tūkstančių. Dar ir dabar lietuvių pėdsakų galima aptikti Vila Zelinoje (portug. Vila Zelina), San Paulo miesto dalyje.

Diaspora

Diaspora (iš gr. διασπορά 'išsisėjimas') – tautos dalis, gyvenanti ne savo istorinėje tėvynėje. Terminas kilo iš Antikos laikų. Pradžioje diaspora vadinti Senovės Graikijos miestų gyventojai, migravę į graikų įkurtas kolonijas. Vėliau šis terminas pradėtas taikyti po Senąjį Pasaulį paplitusiems žydams.

Nuo XX a. terminas „diaspora“ naudojamas bet kuriai tautinei bendruomenei, gyvenančiai ne savo istorinėje tėvynėje apibūdinti. Tačiau diaspora nevadinami iridentai – dėl valstybių sienų pakeitimų nuo istorinės tėvynės atskirti žmonės. Diasporoje gyvenantys žmonės nesiasimiliuoja su aplinkinėmis tautomis, o išlaiko savo kalbą, kultūrą, dažnai konfrontuoja su aplinkine kultūra.

Pasaulyje gausias diasporas sudaro kinai, arabai, žydai, indai, armėnai, afrikiečiai, turkai, čigonai.

Galisai

Galisai yra tauta, kurios istorinė tėvynė yra Galisija Ispanijoje. Dabar dauguma galisų dvikalbiai, naudoja kastilų ir galisų kalbas. Pastaroji artima portugalų kalbai, ypač prie Portugalijos sienos.

Goricos regionas

Goricos regionas (slovėn. Goriška statistična regija) – vienas iš 12-os Slovėnijos statistinių regionų. Praktiškai sutampa su istoriniu Slovėnijos regionu Goriška. Regiono plotas – 2325 km². 2005 m. regione gyveno 119 628 gyventojai.

Regione sukuriama tik 6 % BVP, tačiau pagal BVP dalį vienam gyventojui regionas yra trečias Slovėnijoje. Bedarbystė šiame regione žemiausia – tik 6,7 %. Atlyginimų dydžiu regionas yra trečias Slovėnijoje, jį aplenkia tik Centrinės Slovėnijos regionas ir Karsto regionas.

1000-iui gyventojų tenka 59-i studentai ir moksleiviai. Gyventojų gyvenimo trukmė yra 77,6 m. (ilgesnė tik Centrinės Slovėnijos regione – 77,8 m.).

Gyventojų skaičius regione mažėja, nes gyventojų mirštamumas didesnis už gimstamumą. Emigracija taip pat viršija imigraciją. Pensininkų dalis regione yra didžiausia visoje Slovėnijoje.

Isakas Vistaneckis

Isakas Vistaneckis (g. 1910 m. rugsėjo 29 d. Marijampolėje, Lietuvoje – 2000 m. gruodžio 30 d. Tel Avive, Izraelyje) – Lietuvos ir Izraelio šachmatininkas. Keturis kartus Lietuvos čempionas ir dar 13-ka kartų buvo prizininkas. Du kartus buvo Pabaltijo šachmatų čempionu (1931 ir 1946 m.). Penkiose šachmatų olimpiadose žaidė už Lietuvą (1930, 1931, 1933, 1935 ir 1937 m.). Treneris, žurnalistas. Nuo 1980 m. gyveno Izraelyje.

Ispanai

Ispanai (isp. Español) – Ispanijos tauta, šnekanti ispanų kalba. Pačioje Ispanijoje dėl sudėtingos istorijos žmonės pripažįsta regioninę tapatybę.

Ispanų kalba atsirado iš viduramžių Kastilijos dialekto. Be jos yra keletas regioninių kalbų. Išskyrus baskų, visos jos yra romanų kalbos. Dėl milžiniškos emigracijos ispanų protėvius turi daugybė žmonių visame pasaulyje, ypač Lotynų Amerikoje.

Italai

Italai (it. italiani; IPA: [itaˈljaːni]) – indoeuropiečių šeimos, romanų grupės tauta, kalbanti italų kalba ir gyvenanti daugiausia Italijoje. Taip pat didelės italų diasporos gyvena JAV, Pietų Amerikoje, Vakarų Europoje. Dauguma italų – Romos katalikai. Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 120 mln. šios tautos atstovų. Tautos pagrindas – 2000 m. pr. m. e. Apeninų pusiasalyje susiformavusios italikų gentys. Italų tautos pagrindas buvo romėnai, taip pat didelę įtaką padarė graikai. XIX a. prasidėjo didelio masto italų emigracija daugiausia į JAV ir Lotynų Ameriką.

Italija

Italija arba Italijos Respublika yra valstybė pietų Europoje. Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją, bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos). Šiaurėje šalis remiasi į Alpes, kur ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija. Nepriklausomos San Marino ir Vatikano valstybės yra anklavai Italijos teritorijoje.

Italija garsi savo virtuve, madomis ir dizainu, drabužių pramone, architektūra, menu, muzika ir kaip puiki vieta turizmui. Italija priklauso labiausiai išsivysčiusių pasaulio pramoninių valstybių grupei G8.

Junlino apskritis

Junlino apskritis (kin. 雲林縣, pinyin: Yúnlín Xiàn; pe̍h-ōe-jī: Hûn-lîm-kōan) – viena iš Taivano apskričių. Tai 13-a pagal dydį apskritis šalyje. Yra šalies vakaruose, prie Taivano sąsiaurio. Rytuose ribojasi su Nantou apskritimi, pietuose su Dziaji apskritimi, šiaurėje nuo Džanghua apskrities Junliną skiria Žošuji upė. Didžiausias miestas ir administracinis centras – Douliu.

Junlinas yra viena iš skurdžiausių apskričių šalies vakarinėje pakrantėje, taigi emigracija yra opi problema.

Leninas

Vladimiras Iljičius Leninas (rus. Владимир Ильич Ленин, tikroji pavardė Uljanovas, rus. Ульянов, 1870 m. balandžio 22 d. Simbirske – 1924 m. sausio 21 d. Gorkuose netoli Maskvos) – Rusijos revoliucionierius, Bolševikų partijos lyderis, Sovietų Sąjungos įkūrėjas ir pirmasis Sovietų Sąjungos premjeras, taip pat leninizmo ideologijos pradininkas.

Lenkai

Šis straipsnis – apie Europos tautą. Apie to paties pavadinimo indėnų tautelę žiūrėkite Lenkai

Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos, sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių. Vartoja lenkų kalbą ir yra antra gausiausia slavų tauta, gausumu nusileidžianti rusams ir šiek tiek pranokstanti ukrainiečius. Daugelis tikinčiųjų – katalikai. Duomenys apie lenkų tautybės asmenų skaičių įvairiuose šaltiniuose skiriasi, bet manoma, jog iš viso lenkų yra apie 50 milijonų, iš jų apie 38 milijonus sudaro gyvenantys Lenkijoje bei lenkų mažumos kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Lietuvoje, Ukrainoje ir Vokietijoje, dauguma kurių – autochtonai.

Universalus lenkų apibrėžimas neegzistuoja. Lenkijos Respublikos konstitucijos preambulė lenkų tautą (Naród Polski) apibrėžia kaip susidedančią iš visų Lenkijos piliečių. Kita vertus, lenkų identifikacija pasaulyje visų pirma susijusi su lenkų kalba, tradicijomis bei kilme iš Lenkijos. Lenkų tautos vardas – Polacy (lenk. – lenkai) – sietinas su vakarų slavų gentimi – polonais, gyvenusios Didžiojoje Lenkijoje – apie dabartinius Gniezno ir Poznanės miestus bei kildinamas iš žodžio pole – reiškiančio lauką. Lietuviškas žodis lenkas, kaip ir vengriškas lenkų tautos pavadinimas Lengyelország, greičiausiai kilęs nuo kitos vakarų slavų genties – Lędzanie arba yra kilęs nuo senovės rusų žodžio ляхъ, vartoto lenkams vadinti.

Terminu Polonija apibūdinama lenkų diaspora – lenkų, gyvenančių už Lenkijos ribų, visuma – siekianti 14-17 milijonų. XVIII a. pabaigoje, Lenkijai praradus valstybingumą, sustiprėjusi lenkų emigracija, suformavo gausias lenkų diasporas visame pasaulyje, gausiausios kurių yra JAV (ypatingai Čikagos, Detroito ir Niujorko miestuose), Kanadoje ir Brazilijoje.

Migracija

Migracija (lot. migratio: keliavimas) – kėlimasis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Išsamiau žiūrėkite straipsnius:

Gyvūnų migracija – gyvūnų keliavimas, ieškant naujų buveinių.

Paukščių migracija

Vabzdžių migracija

Vertikali migracija

Žmonių migracija, tipai: emigracija (išvykimas), imigracija (atvykimas), permigracija („tranzavimas“)

Žuvų migracija

Populiacija

Populiacija (angl. population) – 1) visi tam tikroje šalyje ar teritorijoje gyvenantys žmonės; 2) vienos rūšies individų grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje; 3) tiriamųjų objektų generalinė aibė, iš kurios sudaroma imtis.

Visi Žemėje gyvenantys žmonės sudaro pasaulinę žmonių populiaciją.

Steponas Darius

Steponas Darius (tikr. Steponas Jucevičius-Darašius, 1896 m. sausio 9 d. Rubiškėje, dab. Dariaus kaimas, Klaipėdos raj. – 1933 m. liepos 17 d. ties Kuhdamas, Vokietija, dab. Pščelnikas, Lenkija) – legendinis lietuvių lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis, sportininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas ir garbės narys. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną.

Vladislovas Dembskis

Vladislovas Dembskis (1831 m. gegužės 19 d. Lepšiuose, Joniškio raj. – 1913 m. lapkričio 12 d. Scrantone, JAV, palaidotas Ginkūnuose prie Šiaulių) – vertėjas, publicistas, laisvamanis.

Mokėsi Raseiniuose, Šiauliuose.1860 m. baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo Žemaitijoje – vikaravo Varniuose, Plungėje, Ylakiuose ir Kražiuose.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.