Ekvadoras

Ekvadoro Respublika (Ekvadoras) – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Kolumbija šiaurėje, Peru rytuose ir pietuose bei Ramiuoju vandenynu vakaruose.

República del Ecuador
Ekvadoro vėliava Ekvadoro herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Ekvadoras žemėlapyje
Valstybinė kalba ispanų
Sostinė Kitas
Didžiausias miestas Gvajakilis
Valstybės vadovai Lenín Moreno
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
283 560 km² (71)
2,4 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
16 625 776 (69)
47,78 žm./km² (121)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
60,48 mlrd. $ (70)
4 500 $ (110)
Valiuta JAV doleris (USD), sentavas
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC -5
nėra
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Ispanijos
1822 m. gegužės 24 d.
 
Valstybinis himnas Ekvadoro himnas
Interneto kodas .ec
Šalies tel. kodas 593

Istorija

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Šiauriniai Andai (Senovės Peru)

Ikikolumbiniu laikotarpiu Ekvadoro teritorijos vakarinės sritys (geografiniai Kostos ir Sieros regionai) buvo neatsiejama Andų civilizacijos dalis. Ekvadoras beveik sutapo su jos kultūriniu Šiaurinių Andų regionu. XXXV–XV a. pr. m. e. pakrantėje egzistavusi Valdivijos kultūra buvo pirmoji keramiką vartojusi Pietų Amerikos kultūra. Jau nuo tada Pakrantės indėnai vystė prekybą tiek su piečiau buvusiomis tautomis, tiek su Amazonija, prekiaudami svarbiausiu vietos produktu – dailiomis jūrinėmis kriauklėmis, kurios Anduos buvo naudojamos kaip muzikos instrumentai, arba ritualinėms, meno reikmėms.

Nuo V a. pr. m. e. tiek pakrantės upių slėniuose, tiek Andų slėniuose klestėjo įvairios lokalios kultūros, tarp kurių žymesnės buvo Bahia, Chama Koake, La Tolita, Mantenja, Uankavilkas ir kt. Andų teritorijoje konsolidavosi stiprios indėniškos valstybės, kurias sukūrė uankabambai, kanjariai, puruhai, širiai. XV a. šias valstybes į savo sudėtį įjungė Inkų imperija, ir tai buvo šiauriausia imperijos dalis: Ekvadoro teritorija įėjo į šiaurinę Imperijos provinciją – Činčasuju.

XVI a. Ekvadoras tapo Ispanijos kolonija. 1563 m. čia suformuotas administracinis vienetas Karališkoji Kito audiencija, priklausęs Peru vicekaralystei. Audiencija tuo metu valdė ir didelę dalį dabartinės Peru bei Kolumbijos. 1717 m. nuo Peru atskyrus Naujosios Granados vicekaralystę, audiencija perėjo jos sudėtin.

Nuo tada Ekvadoro istorija buvo tampriai susijusi su gretimos Kolumbijos istorija, nes Vicekaralystė buvo valdoma iš Bogotos. Kuomet Vicekaralystė 1822 m. gegužės 22 d. atsiskyrė nuo Ispanijos, Ekvadoras liko Naujosios Granados (žinomos kaip Didžioji Kolumbija) sudėtyje, ir tik 1830 m. Ekvadoras tapo nepriklausoma nuo Kolumbijos respublika.

Nuo pat įsikūrimo, per XIX ir XX a. šalyje viešpatavo nestabilumas, greitai keitėsi valdžios, o 1972 m. jos peraugo į karinių chuntų laikotarpį. Šalies vystymąsi dar labiau sunkino nuo 1822 m. neišspręstas teritorinis konfliktas su Peru: Ekvadoras turi pretenzijų į dideles Peru Amazonijos sritis. Tai net keletą kartų įžiebė karus tarp dviejų valstybių.

Nuo 1979 m. Ekvadoras eina demokratiniu keliu.

Politinė sistema

Ekvadoro vykdomoji valdžia susideda iš demokratiškai ketveriems metams renkamo prezidento ir vyriausybės, susidedančios iš 28 ministerijų. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra 124 vietų Nacionalinis Susirinkimas, kurio nariai renkami ketveriems metams. Šalyje yra multipartinė sistema, vyrauja koalicinės vyriausybės.

Administracinis suskirstymas

Ecuador provinces-numbers
Provincijų žemėlapis

Ekvadoras suskirstytas į 24 provincijas:

Geografija

Ecuador Chimborazo fromnorthwest
Užgesęs ugnikalnis Čimborasas yra aukščiausia Ekvadoro viršūnė (6267 m) ir yra laikomas labiausiai nuo Žemės centro nutolusiu planetos tašku.

Ekvadoras įsikūręs ties pusiauju, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kranto linijos ilgis 2337 km. Linija nesmarkiai raižyta, tik pietuose gilyn įsiterpia Gvajakilio įlanka. Joje yra Punos sala. Be to, Ekvadorui priklauso 1000 km į vakarus nuo žemyno nutolęs Galapagų salynas.

Žemyninė Ekvadoro dalis skirstoma į tris ryškiai besiskiriančias gamtines sritis: pakrantės lygumą (Costa), Andų kalnų juostą (Sierra) ir Amazonės žemumą (El Oriente). Andų kalnai kaip ir kitur savo centrinėje dalyje, per Ekvadorą driekiasi trimis grandinėmis: Rytų Kordiljera, Vidurio (arba Karališkąja) Kordiljera ir Vakarų Kordiljera. Kalnuose iškilę daug veikiančių ir jau užgesusių ugnikalnių: Čimborasas (aukščiausias šalyje – 6268,2 m), Kotopachis (antras pagal aukštį veikiantis ugnikalnis Žemėje – 5897 m), Iljinisa, Tungurahua, Pičinča, Kajambė, Antisana, Sangajus ir kt.

Žemumose būdingas pusiaujinis klimatas. Amazonijoje temperatūra vyrauja ~25-28 °C, per metus iškrenta iki 5000 mm kritulių. Pakrantėje klimatas kontrastingesnis dėl Peru srovės įtakos. Vidutinė metinė temperatūra nuo 23 °C pietuose iki 26 °C šiaurėje. Kritulių kiekis mažėja einant iš šiaurės į pietus. Kalnuose klimatas gerokai skiriasi priklausomai nuo aukščio ir šlaitų padėties. Kite per metus temperatūra svyruoja tarp 10-19 °C, vidutinis kritulių kiekis 1200 mm.

Į vakarus nuo kalnų tekančios upės trumpos, vandeningos, priklauso Ramiojo vandenyno baseinui (Guajasas, Esmeraldasas), rytinės dalies upės priklauso Amazonės baseinui (Putumajas, Napas, Kurarajus, Aguarikas, Pastasa, Tigrė). Didesnių ežerų nėra (tik kalderiniai, senvagės).

Pakrantėje būdingos savanos, drėgnieji miškai, mangrovės, pietinėje dalyje – pusdykumės. Kalnų šlaituose auga drėgnieji rūko miškai, aukštikalnių plynaukštėse – stepės ir pievos. Orjentėje plyti Amazonijos džiunglės.

Ekonomika

Wtcgye
Pasaulio prekybos centras Gvajaklyje

Ekvadoro ekonomikoje dominuoja aptarnavimo sfera, tačiau nedidelis procentas šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Maistui auginami ryžiai, bulvės, manijokai, plantanais. Bananai, kava, kakava auginami pardavimui. Auginami galvijai, avys, kiaulės.

Šalyje yra žvejybos ir miško pramonės šakos. Taip pat maisto, medienos apdirbimo, turizmo, tekstilės, chemikalų gamybos, šakos.

Nafta nuo seno yra pagrindinis Ekvadoro eksporto produktas, taip pat eksportuojami bananai, krevetės, žuvies produktai, kava, kakava, miško produktai, cukrus, ryžiai. Importuojami automobiliai, telekomunikacijos įranga. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra JAV, Kolumbija, Peru, Venesuela, Brazilija.

Demografija

Pagal 2007 m. duomenis, 55 % Ekvadoro gyventojų sudaro metisai, kurie yra maišyti ispanų kolonistų ir vietinių indėnų palikuonys. Indėnai sudaro apie 24 % šalies populiacijos. 16 % gyventojų yra baltaodžiai, nemaišyti ispanų kolonistų palikuonys ir imigrantai iš kitų Europos šalių. Likusius 5 % sudaro ispanų atvežti juodaodžiai vergai iš Afrikos. Be valstybinės ispanų kalbos gyventojai vartoja kečujų ir šuarų kalbas, taip pat kai kurias vietines indėnų kalbas.

49 - Quito - Décembre 2008
Bazilika Kito senamiestyje

95 % Ekvadoro gyventojų yra Romos katalikai[1] ir dar 4 % – protestantai. Tiesa, kaimuose katalikybė kartais yra susimaišiusi su vietiniais tradiciniais tikėjimais. Daugelis Ekvadoro festivalių ir kasmetinių paradų yra paremti religinėmis šventėmis ir dažniausiai į juos yra įmaišomi įvairūs ritualai bei simboliai.

Dauguma gyventojų yra susitelkę centrinėse šalies provincijose palei Andų kalnus arba netoli Ramiojo vandenyno kranto. Teritorijos į rytus nuo kalnų yra apgyvendintos retai.[2] Didžiausi šalies miestai Gvajakilis (2 mln. gyventojų) ir sostinė Kitas (1,4 mln.) savo dydžiu smarkiai lenkia visas kitas Ekvadoro gyvenvietes.[3]

Kultūra

Ekvadoro kultūrą daugiausia nulemia metisų dauguma, kuriai būdingas indėniškos ir ispaniškos kultūrų mišinys. Afrikietiška kultūra juntamesnė vandenyno pakrantės provincijose. Didelė dalis Ekvadoro indėnų perėmė metisams būdingą kultūrą ir ispanų kalbą, tačiau Amazonijoje tebegyvena izoliuotų indėnų tautelių ir genčių.

Ekvadoro virtuvė gan skirtinga priklausomai nuo regiono – kalnuose būdingi patiekalai iš ryžių, kukurūzų, bulvių, paukštienos, jautienos, jūros kiaulyčių, pakrantėje gaminama daug patiekalų iš jūros gerybių (žuvies, krevečių, omarų), bananų, žemės riešutų. Džiunglėse svarbiausias ingredientas – valgomasis manijokas.

XVIXVIII a. šalyje susiformavo Kito meno mokykla, kurios atstovai Oswaldo Guayasamín, Eduardo Kingman, Enrique Tábara, Estuardo Maldonado savo kūryboje jungė tiek modernaus, tiek indėniško meno motyvus. Žymiausi šalies literatūros atstovai yra Jorge Enrique Adoum, Jorge Carrera Andrade, Jorge Queirolo Bravo, Fanny Carrión de Fierro, Luis Costales, Juan Montalvo ir kt.

Populiariausia sporto šaka Ekvadore – futbolas. Nors ir neturėdama ryškių žvaigždžių, Ekvadoro futbolo rinktinė du kartus dalyvavo pasaulio čempionatuose, o LDU Quito klubas 2008 m. laimėjo „Libertadores“ taurę. Nors afrikietiškos kilmės gyventojų šalyje nedaug, būtent jie sudaro didžiąją dalį rinktinės narių. Šalyje taip pat gan populiarus tenisas, regbis, bulių kautynės bei vietinis tinklinio variantas. Olimpinėse žaidynėse Ekvadorui aukso medalį yra pelnęs ėjikas Jefferson Pérez.

Kita informacija

  • Ekvadoro ryšiai
  • Ekvadoro transportas
  • Ekvadoro karinės pajėgos
  • Ekvadoro tarptautiniai santykiai
  • Ekvadoro šventės

Šaltiniai

  1. CŽV pasaulio faktų knyga: Ekvadoras
  2. Žemėlapis pagal gyventojų tankumą
  3. Miestų sąrašas

Nuorodos

Vikiteka

1993 m. Copa América

1993 m. Copa América – Copa América turnyras, 1993 m. birželio 15 – liepos 4 d. vykęs Ekvadore. Turnyre dalyvavo 12 komandų: 10 CONMEBOL narių bei dvi kviestinės komandos iš CONCACAF zonos (Meksika ir JAV).

Čempionais tapo argentiniečiai, finale nugalėję meksikiečius.

1999 m. Copa América

1999 m. Copa América – CONMEBOL surengtas Copa América futbolo turnyras, vykęs birželio 18-29 dienomis Paragvajuje. Turnyre dalyvavo visos Pietų Amerikos zonos rinktinės, bei papidomai pakviestos Japonijos ir Meksikos rinktinės. Čempionais tapo Brazilijos rinktinė.

Iš grupių turnyro į kitą etapą patenka po 2 geriausias grupių komandas, bei dar dvi geriausios trečias vietas užėmusios rinktinės.

2004 m. Copa América

2004 m. Copa América – Copa América turnyras, 2004 m. liepos 6-25 d. vykęs Peru. Turnyre dalyvavo 12 komandų: 10 CONMEBOL narių bei dvi kviestinės komandos iš CONCACAF zonos (Meksika ir Kosta Rika). Čempionais tapo brazilai, finale nugalėję argentiniečius po baudinių serijos.

2007 m. Copa América

2007 m. Copa América – CONMEBOL surengtas Copa América futbolo turnyras, vykęs birželio 26 – liepos 15 dienomis. Tai pirmasis Copa América čempionatas, vykęs Venesueloje. Turnyre dalyvavo visos Pietų Amerikos zonos rinktinės, bei papildomai pakviestos JAV ir Meksikos rinktinės. Čempionais tapo Brazilijos rinktinė.

Iš grupių turnyro į kitą etapą patenka po 2 geriausias grupių komandas, bei dar dvi geriausios trečias vietas užėmusios rinktinės.

2011 m. Copa América

2011 m. Copa América – CONMEBOL rengiamas Copa América futbolo turnyras, vykęs 2011 m. liepos 3 – liepos 24 dienomis Argentinoje. Nugalėtojais po ilgesnės pertraukos tapo Urugvajaus rinktinė, finale įveikusi Paragvajų.

Andai

Andai (isp. Cordillera de los Andes, keč. Antikuna) – ilgiausia pasaulyje kalnų grandinė, besidriekianti palei visą vakarinę Pietų Amerikos pakrantę. Visos kalnų sistemos ilgis – apie 7500 km (nuo 10º šiaurės platumos iki 55º pietų platumos), plotis – iki 600 km (plačiausia vieta yra tarp 18° ir 20° pietų platumos), vidutinis aukštis – apie 4000 m. Sudaro pietinę Kordiljerų dalį.

Kartu tai – vienas iš gamtinių-geografinių Pietų Amerikos regionų.

Bolivaro provincija (Ekvadoras)

Bolivaro provincija (isp. Provincia de Bolívar) – provincija centrinėje Ekvadoro dalyje. Administracinis centras – Guaranda.

CONMEBOL

CONMEBOL arba CSF (isp. Confederación Sudamericana de Fútbol; liet. Pietų Amerikos Futbolo Konfederacija) yra viena iš šešių FIFA kontinentinių futbolo konfederacijų, kuri yra atsakinga už Pietų Amerikos futbolą. Konfederacija buvo įkurta urugvajiečio Héctor Rivadavia Gómez.

FIFA pasaulio taurės varžybos Pietų Amerikos žemyne vyko keturis kartus. CONMEBOL komandos yra laimėjusios devynias iš dvidešimties FIFA Pasaulio taurės varžybų. P. Amerikos konfederacija yra vienintelė iš FIFA konfederacijų laimėjusi Pasaulio taurę keturiuose žemynuose (UEFA šalys laimėjo trijuose). CONMEBOL yra vienintelė konfederacija turinti trys komandas (Brazilija, Argentina ir Urugvajus), kurios yra laimėjusios FIFA Pasaulio taurę mažiausiai du kart.

Dėl istorinių ir kultūrinių priežasčių Gajana, Surinamas ir Prancūzijos užjūrio departamentas Prancūzijos Gviana nėra CONMEBOL narės. Pagrindinė to priežastis yra futbolo lygis; jų nacionalinės komandos yra CONCACAF narės.

Tarp daugybės CONMEBOL vykdomų varžybų yra Copa Libertadores de América (analogišką Europos UEFA Čempionų lygai), bei Copa Sudamericana (analogišką UEFA taurei). Šios lygos skirtos klubinėm komandom, bei Copa América vyrų nacionalinėm rinktinėm.

Copa América

Copa América (Amerikos taurė) – pagrindinės Pietų Amerikos futbolo konfederacijos (CONMEBOL) varžybos, dažniausiai rengiamos kas dveji metai. Varžybose dalyvauja 10 Pietų Amerikos valstybių ir dvi rinktinės, kviečiamos iš kitų konfederacijų. Dalyvaujančios Pietų Amerikos rinktinės:

Brazilija

Argentina

Urugvajus

Paragvajus

Čilė

Peru

Ekvadoras

Bolivija

Kolumbija

Venesuela

Ekvadoras olimpinėse žaidynėse

Ekvadoras olimpinėse žaidynėse dalyvavo dvylika kartų ir visi pasirodymai buvo vasaros olimpinėse žaidynėse. Olimpiadoje debiutavusi 1924 m. šalis išugdė tik vieną olimpinį prizininką. Ekvadoro tautinis olimpinis komitetas sukurtas 1948 m. ir oficiali pripažintas tik 1959 m. Tarptautinio olimpinio komiteto.

Ekvadoro vyrų futbolo rinktinė

Ekvadoro vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, atstovaujanti Ekvadorą. Tai didžiausią pažangą padariusi Pietų Amerikos rinktinė per pastaruosius keletą metų, patekusi į 2002, 2006 ir 2014 metų pasaulio čempionatus,

I pasaulio krepšinio čempionatas

Pirmasis vyrų pasaulio krepšinio čempionatas vyko 1950 m. Buenos Airėse, Argentinoje. Čempionato organizatorius ir dalyvius FIBA atrinko 1948 m. vykusio Kongreso metu. Čempionate turėjo dalyvauti 10 komandų: priimanti valstybė, 1948 m. olimpinių žaidynių prizininkai, dvi stipriausios Europos kvalifikacinio turnyro dalyvės, dvi stipriausios Pietų Amerikos krepšinio čempionato komandos, Afrikos čempionai ir viena, organizatorių atrinkta, komanda. Čempionatą laimėjo šeimininkai – Argentinos krepšininkai svarbiausiose rungtynėse rezultatu 64:50 įveikę JAV rinktinę. Lietuvos rinktinė šiame čempionate dėl sovietų okupacijos nedalyvavo.

Kolumbija

Kolumbijos Respublika (Kolumbija) – valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose. Ribojasi su Venesuela ir Brazilija rytuose, Ekvadoru ir Peru pietuose, Panama vakaruose, taip pat su Ramiuoju vandenynu ir Karibų jūra.

Kuenka (Ekvadoras)

Kuenka (isp. Cuenca, keč. Tumipampa) – miestas pietinėje Ekvadoro dalyje, Andų tarpukalnių slėnyje, prie keturių upių santakos. Asuajaus provincijos centras. Pro miestą eina Panamerikos plentas, nutiestas geležinkelis į Kitą. Veikia regioninės reikšmės Mariscal Lamar oro uostas.

Tekstilės, siuvimo, odos, chemijos (gumos), maisto (cukraus, malimo) pramonė. Gaminami elektriniai namų apyvokos reikmenys, rankų darbo gaminiai (juvelyrika, keramika, panamos). Prekiaujama provincijoje auginamais kviečiais, vaisiais, daržovėmis, galvijų mėsa. Veikia didelis kassavaitinis indėnų turgus. Yra 2 universitetai: Kuenkos (įkurtas 1867 m.) ir Asuajaus (įkurtas 1970 m.). Taip pat yra dailės akademija, konservatorija, etnologijos, archeologijos, šiuolaikinio meno muziejai.

OPEC

OPEC (The Organization of the Petroleum Exporting Countries) – tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes. Centrinė būstinė – Vienoje, Austrijoje.

OPEC narėmis yra daugelis Persijos įlankos šalių, Nigerija, Indonezija, Libija, Alžyras ir Venesuela, Kuveitas, Ekvadoras (sugrįžo 2007 m.).

Pagrindinis organizacijos tikslas, pagal jos statutą, yra „geriausių priemonių nustatymas, savo interesų saugumui (individualiai ir visoms kartu); būdų ir priemonių nustatymas stabilizaciniams procesams, siekiant išvengti bereikalingo ir skausmingo naftos kainų svyravimo tarptautinėje rinkoje“ .

UTC-5

UTC-5 – viena iš pasaulio laiko juostų, einanti penkiomis valandomis vėliau už pasaulinį laiką. Driekiasi per Amerikos žemyną.

Išskiriamos šios UTC-5 laiko juostos zonos:

Kaip standartinis laikas, visus metus

Kanada

Sauthamptono sala

Kaimanų Salos

Haitis

Jamaika

Panama

Kolumbija

Ekvadoras (išskyrus Galapagus)

PeruKaip standartinis laikas, šiaurės pusrutulio žiemą

Bahamai

Kuba

Terkso ir Kaikoso salos

Kanada

Nunavutas (rytai), Ontarijas (didžioji dalis), Kvebekas (didžioji dalis)

Jungtinės Amerikos Valstijos (rytai)

Konektikutas, Delaveras, Kolumbijos apygarda, Džordžija, Meinas, Merilandas, Masačiusetsas, Naujasis Hampšyras, Naujasis Džersis, Niujorkas, Šiaurės Karolina, Ohajas, Pensilvanija, Rod Ailandas, Pietų Karolina, Vermontas, Virdžinija, Vakarų Virdžinija, Florida (didžioji dalis), Indiana (didžioji dalis), Mičiganas (didžioji dalis), Kentukis (rytai), Tenesis (rytai)Kaip vasaros laikas, šiaurės pusrutulyje

Kanada

Manitoba, Nunavutas (centras), Ontarijas (vakarai) Jungtinės Amerikos Valstijos

Alabama, Arkanzasas, Ilinojus, Ajova, Luiziana, Minesota, Misisipė, Misuris, Viskonsinas, didžioji dalis Kanzaso, Nebraskos, Šiaurės Dakotos, Oklahomos, Pietų Dakotos, Tenesio, Teksaso, vakarinės dalys Floridos, Indianos, Kentukio, Mičigano

Meksika (centras ir rytai)

UTC-6

UTC-6 – viena iš pasaulio laiko juostų, einanti šešiomis valandomis vėliau už pasaulinį laiką. Driekiasi per Amerikos žemyną.

Išskiriamos šios UTC-6 laiko juostos zonos:

Kaip standartinis laikas, visus metus

Belizas

Kosta Rika

Salvadoras

Gvatemala

Hondūras

Nikaragva

Čilė

Velykų sala

Ekvadoras

Galapagai

Kanada

Saskačevanas (didžioji dalis)Kaip standartinis laikas, šiaurės pusrutulio žiemą

Kanada

Manitoba, Nunavutas (centras), Ontarijas (vakarai) Jungtinės Amerikos Valstijos

Alabama, Arkanzasas, Ilinojus, Ajova, Luiziana, Minesota, Misisipė, Misuris, Viskonsinas, didžioji dalis Kanzaso, Nebraskos, Šiaurės Dakotos, Oklahomos, Pietų Dakotos, Tenesio, Teksaso, vakarinės dalys Floridos, Indianos, Kentukio, Mičigano

Meksika (centras ir rytai)Kaip vasaros laikas, šiaurės pusrutulyje

Kanada

Alberta, Britų Kolumbija (pietryčiai), Šiaurės vakarų teritorijos (didžioji dalis), Nunavutas (vakarai), Saskačevanas (tik Loidminsteris)

Jungtinės Amerikos Valstijos

Koloradas, Montana, Naujoji Meksika, Juta, Vajomingas, Aidahas (didžioji dalis), vakarinės dalys Kanzaso, Nebraskos, Oklahomos, Pietų Dakotos, Teksaso; Šiaurės Dakotos pietvakariai, Oregonas (maža dalis), Nevada (maža dalis)

Meksika (vakarai)

Žemutinė Pietų Kalifornija, Čihuahua, Najaritas, Sinaloa

XVIII pasaulio futbolo čempionatas

XVIII pasaulio futbolo čempionatas vyko 2006 m. birželio 9 d. – liepos 9 d. 12-oje Vokietijos miestų, čempionais ketvirtą kartą tapo Italijos vyrų futbolo rinktinė rinktinė, finale po baudinių serijos įveikusi Prancūziją. Atrankos varžybos vyko nuo 2003 m. sausio iki 2005 m. pabaigos, čempionato burtai ištraukti 2005 m. gruodžio 9 d. Leipcige.

Vokietija iškovojo teisę rengti varžybas 2000 m., nurungusi kitas kandidates – Pietų Afrikos Respubliką, Angliją, Braziliją ir Maroką.

Šiauriniai Andai

Šiauriniai Andai (isp. Andes Septentrional) – istorinis-kultūrinis Andų civilizacijos regionas, dabartinio Ekvadoro (iš dalies Peru, Kolumbijos) teritorijoje. Būdamas toliau nuo Centrinio regiono, jis vėliau patyrė civilizacijos įtaką, bet išvystė savitas kultūras.

Šiauras ir ilgas Šiaurinių Andų regionas apėmė du iš keturių dabartinio Ekvadoro geografinių regionų: Ekvadoro kostą ir Ekvadoro sierą. Jam taip pat priskiriamos teritorijos dabartinėje šiaurės vakarų Peru (Piuros ir Tumbeso departamentai) ir pietvakarių Kolumbijoje (Narinjo departamentas).

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.