Ekonomika

Ekonomika (gr. οίκος, Oikos 'namas' + gr. νόμος, nomos 'dėsniai') – socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui. Ekonomika tiria, kaip žmonės, jų grupės (namų ūkiai), organizacijos (įmonės) priima sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. Šia prasme ekonomika susijusi su etika kaip pačiu pagrindiniu socialiniu mokslu – tiek ekonomika, tiek etika nurodo priežastis „kodėl žmonės daro tai, ką jie daro“ ir labai dažnai šių mokslų išvados dėl to nesutampa.

Pagrindinė ekonomikos mokslo prasmė: nagrinėti kaip geriausiai panaudoti ribotus išteklius ir darbo, kapitalo ir žemės mechanizmo vystymams siekiant tenkinti visuomenės poreikius. Tai materialinės visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo sfera, kurioje vyksta gamyba. Visų ekonomikos mokslų tyrimo objektas yra žmonių ūkinė veikla.

Ekonomikos mokslo šakos

Pagrindinės ekonomikos mokslo šakos yra mikroekonomika ir makroekonomika. Mikroekonomika tiria „individualių veikėjų“ (asmens, namų ūkio, verslo subjekto) elgesį, prekių ir paslaugų kainas, sprendimų priėmimo procesus šiame lygmenyje. Makroekonomika tiria ekonomiką kaip visumą bandydama paaiškinti tokius reiškinius kaip bedarbystė, infliacija, nacionalinės pajamos.

Ekonomika nagrinėja kaip žmonės elgiasi įprastame gyvenime. Dauguma žmonių norų nuolat kartojasi. Norų ir jų tenkinimo procesas-gamyba, paskirstymas ir vartojimas-leidžia patenkinti šiuos norus. Žmonių norams tenkinti naudojami keturi gamybos veiksniai. Tai – žemė, darbas, kapitalas ir verslumas.

Su ekonomikos mokslu susijusios ir smulkesnės disciplinos tarpusavyje besiskiriančios pažinimo objektais:

Ekonominės tikrovės pažinimui tinkamos ne tik ekonominėms disciplinos, bet ir tarpdisciplinariniai tyrinėjimai.

Pagal visuotinai pripažintą Journal of Economic Literature (Ekonominės literatūros žurnalo) klasifikaciją, ekonomikos mokslas skirstomas į:

  • [A] Bendroji bei edukacinė ekonomika
  • [B] Ekonominės minties raida bei metodologija
  • [C] Matematiniai ir kiekybiniai metodai
  • [D] Mikroekonomika
  • [E] Makroekonomika ir monetarinė ekonomika
  • [F] Tarptautinė ekonomika
  • [G] Finansinė ekonomika
  • [H] Viešoji ekonomika
  • [I] Sveikatos, švietimo bei socialinė ekonomika
  • [J] Darbo bei demografinė ekonomika
  • [K] Teisės ekonomika
  • [L] Industrinė ekonomika
  • [M] Verslo vadyba, verslo ekonomika, rinkodara, sąskaityba
  • [N] Ekonominė istorija
  • [O] Raidos ekonomika, technologiniai pokyčiai, augimas
  • [P] Ekonominės sistemos
  • [Q] Žemės ūkio, resursų, aplinkos, bei ekologijos ekonomika
  • [R] Miestų ir regioninė ekonomika
  • [Y] Kitos šakos
  • [Z] Specifinės sritys (pvz., meno, religijos, kultūros ekonomika).

Kiekviena mokslo šaka skirstoma į pošakius. Kiekvienas autorius identifikuoja savo mokslinį darbą naudodamasis šia kodacija. Pavyzdžiui, E52 reiškia „monetarinė politika“, o C01 „ekonometrija“.

Istorija

Pirmosios ekonominių idėjų užuomazgos atsirado kartu su valstybių susiformavimu ir jų veiklos ūkio procesuose. Pirmieji ekonominių idėjų reikėjai buvo valstybių vadovai, žyniai, filosofai. Visos pirmosios ekonominės idėjos pasižymėjo vergove. Valstybių įstatymai saugojo vergiją ir privačią nuosavybę, o ekonomika buvo grindžiama moralės ir etikos principais. Seniausią išlikusia ekonominės minties apraiška laikoma Senovės Egipte XXII a. pr. m. e. rašytas valdovo laiškas sūnui, kuriame mokoma kaip teisingai valdyti valstybę ir jos ūkį bei XXIII a. pr. m. e. raštijos paminklas, kuriame aiškinama valstybinės kontrolės svarbą vergijos ir skolinimo operacijų klausimu. Kitos reikšmingos ekonominės sampratos: Hamurabio kodeksas (1792 m. pr. m. e. – 1750 m. pr. m. e., Babilonija); Konfucijus (V a. pr. m. e. – IV a. pr. m. e., Kinija); Senovės Indijos valdovo patarėjo traktatas apie pajamas (IV a. pr. m. e. – III a. pr. m. e.; Indija), Homeras, Ksenofontas, Platonas, Aristotelis (VIII a. pr. m. e. – VI a. pr. m. e., Graikija); Markas Porcijus Katonas, Markas Terencijus Varonas, Markas Tulijus Ciceronas (III a. pr. m. e. – I a. pr. m. e., Romos imperija). Kaip savarankiškas mokslas ekonomika išsiskyrė XVIII a. pasirodžius Adamo Smito veikalui „Tyrimai apie žmonių turto priežastis ir kilmę“ (1776 m.) (paplitęs pavadinimas „Tautų turtas“). Tačiau anot J. Šumpeterio, vidinė ekonominių reiškinių logika buvo suprantama ir anksčiau, tik intuityviame, ikimoksliniame lygmenyje.

Raida

Pagrindiniai ekonomikos raidos istoriniai etapai:

  • Ekonominės minties priešistorė: Senovės Egipto. Kinijos, Indijos, Mesopotamijos ir Persijos tautų ekonominės pažiūros.
  • Antikos ekonominė mintis: Senovės Graikijos ir Romos ekonominė mintis.
  • Ankstyvųjų ir Viduriniųjų amžių ekonominė mintis (II a. – XIV a.): ankstyvosios krikščionybės, socialinio utopizmo ekonominė mintis Kanonų teisė, krikščioniškasis komunizmas, scholastika.
  • Vėlyvųjų viduramžių ekonominė mintis (XVI a. – XVIII a.): merkantilizmas, fiziokratizmas.
  • Klasikinė ekonomikos teorija (XVII a. – XIX a.): klasikinė politinė ekonomija, utopinis socializmas, marksizmas, ekonominis romantizmas, vokiečių istorinė mokykla.
  • Neoklasikinė (maržinalistinė) ekonomikos teorija (XIX a. – XX a.): austrų mokyklos ribinio naudingumo teorija, matematinių mokyklų ekonomikos dalinės ir bendrosios pusiausvyrų teorijos, maržinalistinė švedų mokykla, amerikietiškoji maržinalizmo mokykla, netobulos konkurencijos teorija.
  • XX a. – XXI a.: keinsizmas. neokeinsizmas, neoklasikinė sintezė, pokeinsizmas, monetarizmas, pasiūlos ekonomikos teorija, naujoji klasikinė makroekonomikos teorija, klasikinis institucionalizmas, racionalių lūkesčių hipotezė, realaus verslo modelis neoliberalizmas, ordoliberalizmas, technokratinės ekonomikos teorijos, informacinės visuomenės teorija.

Ekonomikos teorija

Ekonomikos teorijos mokslas tiria kaip objektyviai paskirstyti ir valdyti ribotus išteklius, siekiant maksimaliai patenkinti visuomenės materialius poreikius. Ekonomikos teorija tiria kaip žmogus pasirenka vieną iš galimų ribotų gamybinių išteklių vartojimo variantų, siekdami gaminti įvairius produktus, kurie reikalingi vartojimui ir paskirstyti juos tarp visuomenės narių ar grupių. Ekonomikos teorija sprendžia kaip efektyviausiai patenkinti poreikius sunaudojant kuo mažiau išteklių. Ekonomikos teorija ekonomikoje tiriama kaip sistema, turinti savo elementus ir ryšius tarp jų.

Ekonomikos elementas

Ekonomikos elementu vadinamas tam tikras ekonomikos subjektas, kuris priimą ekonominius sprendimus gamindamas savo produkciją ar teikdamas paslaugas. Ekonomikos subjektai savo veikloje remiasi ekonomine nauda pagrįstais skaičiavimais ir geba priiminėt racionalius sprendimus. Tai santykinai atsiribojęs vienetas, nes su turtu, kuris jam priklauso ir kurį jis valdo, yra susietas nuosavybės ryšiais. Nuosavybės teisės reiškia, kad su objektu savininkas gali atlikti tokius veiksmus kokius leidžia visuomenės įstatymai, tuo pačiu apribojant kitų individų galimybes pasinaudoti tuo objektu.

Ekonominės sistemos

Ekonomika skirstoma į tris pagrindines sistemas:

  • grynojo kapitalo ekonomiką;
  • komandinę ekonomiką;
  • mišriąją ekonomiką.

Kapitalizmas

Grynojo kapitalizmo sistema pasižymi šiais bruožais:

  • Visa ekonominė sistema remiasi privačia nuosavybe;
  • Sistemoje vyrauja ekonominė subjektų laisvė;
  • Rinkos mechanizmas ir kainų sistema koordinuoja ir tvarko ekonominę veiklą bei valdo ją;
  • Kiekvienas ekonomikos elementas siekia gauti maksimalias pajamas ir naudą sau, grindžiamus tik savo individualiais sprendimais ir interesais;
  • Valstybės organai nesikiša į ekonomikos funkcionavimą ir veiklą.

Kapitalistinėje santvarkoje veikia Adamo Smito suformuota nematomos rankos teorija.

Komandinė ekonomika

Komandinės ekonomikos sistemos santvarkoje visus sprendimus priima vienas centras. Pagrindiniai tokios sistemos bruožai:

  • Valstybinė nuosavybė;
  • Centralizuotas ekonominis planavimas.

Centrinė valdžia vykdo tas funkcijas, kuria grynojoje kapitalistinėje santvarkoje atlieka rinkos mechanizmas, konkurencija ir kainų sistema.

Mišrioji ekonomika

Dažniausiai valstybėse įsivyravusi mišrioji ekonominė sistema, kurios bruožai:

  • Vyrauja privati nuosavybė;
  • Vyrauja ekonominė laisvė;
  • Asmeninis interesas ir nauda kaip elgsenos motyvas;
  • Vyrauja konkurencija;
  • Rinkos ir kainų sistema kaip ekonomikos funkcionavimo ir reguliavimo mechanizmas;
  • Dalinis valstybės reguliavimas.

Mikroekonomika

Mikroekonomika nagrinėja namų ūkio, įmonių, vyriausybės įstaigų, ūkio šakų ir kitų savarankiškai sprendimus priimančių ūkio subjektų veiklą ir elgseną rinkoje, atskirų rinkų funkcionavimą, išteklių ir pajamų pasiskirstymo skaičiavimus. Pagrindinis mikroekonomikos tikslas yra taikant individualių ekonominių elementų elgsenos teorija, nustatyti kokios bus tos elgsenos pasekmės ir rezultatai.

Mikroekonomikos teorijos objektai:

Makroekonomika

Makroekonomika tiria bendrą ekonomikos veikimą, naudodama agreguotus rodiklius, nagrinėję ekonominę sistemą kaip visumą. Makroekonomikos esmė yra suprasti ir paaiškinti ekonomikos kaip bendros sistemos funkcionavimą.

Makroekonomikos teorijos objektai:

Vikiteka Vikicitatos

Vikiteka

Australija

Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš lot. terra australis incognita (nežinoma pietų žemė).

Briuselis

Briuselis – Belgijos sostinė, taip pat laikoma de facto Europos Sąjungos sostine, kadangi čia yra dvi iš trijų pagrindinių sąjungos institucijų, yra ir NATO būstinė. Briuseliu dažnai vadinamas visas Briuselio-sostinės regionas, tačiau Briuselio miestas (prancūziškai Bruxelles-Ville arba Ville de Bruxelles, olandiškai Stad Brussel) yra 1 iš 19 Briuselio-sostinės regiono komunų.

Farerai

Farerai (far. Føroyar, dan. Færøerne) arba Farerų salos – salų grupė Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros. Autonominis Danijos regionas. Administracinis centras – Torshaunas. 18 Farerų salų buvo atrastos Viduramžiais. Visos salos, išskyrus Mažąjį Duimuną, yra apgyvendintos.

Gardino sritis

Apie Abiejų Tautų Respublikos vaivadiją žr. Gardino vaivadija;

Apie Rusijos imperijos guberniją žr. Gardino gubernija;

Apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Kijevo Rusios kunigaikštystę žr. Gardino kunigaikštystė.Gardino sritis (brus. Гродзенская вобласць, rus. Гродненская область) yra vakarų Baltarusijoje. Pietuose ribojasi su Bresto, rytuose – su Minsko, šiaurės rytuose – su Vitebsko sritimis. Vakaruose turi sieną su Lenkija, šiaurėje – su Lietuva. Administracinis centras – Gardinas.

Gruzija

Gruzija arba Sakartvelas (gruz. საქართველო, Sakartvelo) – valstybė pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Ribojasi su Rusija, Turkija, Armėnija, Azerbaidžanu.

Islandija

Islandija (isl. Ísland) – valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos. 103 000 km² ploto valstybėje gyvena 321 857 gyventojai – Islandija šiuo atžvilgiu rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, jos zonoje gyvena du trečdaliai visų gyventojų. Islandijos, esančios visai šalia Šiaurės poliaračio, klimatas pakankamai švelnus dėl ją šildančios šiltosios Golfo srovės.

Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2013 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 13-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje, matuojant JT socialinės raidos indeksu,[reikalingas šaltinis] taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis.

Islandų kultūrai pamatus padėjo senovės skandinavai. Dauguma islandų yra senovės skandinavų ir gėlų palikuonys. Dabartinė islandų kalba yra kilusi iš senovės skandinavų ir yra artima farerų kalbai bei vakarų norvegų tarmėms. Šalies kultūrinis paveldas – islandų virtuvė, poezija, senovės sagos. Islandija yra mažiausia NATO blokui priklausanti valstybė ir vienintelė, neturinti kariuomenės, pakrančių saugojimu rūpinasi lengvai ginkluota Islandijos pakrančių apsauga.

Izraelis

Izraelio Valstybė – žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu.

Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais. Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi valstybė ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį, taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose ir patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme.

Jugoslavija

Šis straipsnis – apie socialistinę valstybę, egzistavusią 1945–1992 m. Apie 1918–1945 m. egzistavusią Jugoslaviją žiūrėkite straipsnį Jugoslavijos karalystė. Apie vėliau egzistavusią Jugoslaviją žiūrėkite straipsnį Jugoslavijos Federacinė Respublika.

Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika (Jugoslavija) – valstybė, nuo 1945 m. lapkričio 29 iki 1992 metų egzistavusi Europos pietryčiuose, Balkanų pusiasalio centrinėje ir šiaurės vakarų dalyje. Vakaruose siekė Adrijos jūrą, šiaurės vakaruose ribojosi su Italija, šiaurėje su Austrija ir Vengrija, rytuose su Rumunija ir Bulgarija, pietuose su Graikija, pietvakariuose su Albanija.

Jungtinių Valstijų doleris

Jungtinių Valstijų doleris (angl. United States dollar) – oficiali JAV valiuta. Jungtinių Valstijų doleris taip pat yra plačiai naudojamas kaip rezervinė valiuta už JAV ribų. Šiuo metu Jungtinių Valstijų dolerių emisiją kontroliuoja Federalinė Rezervų sistema. Dažniausiai naudojamas Jungtinių Valstijų dolerio simbolis yra perbraukta S raidė ($).

ISO 4217 standartu nustatyta Jungtinių Valstijų dolerio santrumpa yra USD, tačiau Tarptautinis valiutos fondas naudoja ir santrumpą US$. 1995 m. cirkuliacijoje buvo apie 380 milijardų (380 G$) grynųjų JAV dolerių, iki 2005 m. padidėjo iki beveik 760 milijardų (760 G$). Du trečdaliai šios sumos buvo už JAV ribų.

Kataras

Kataro Valstybė (Kataras) – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Saudo Arabija pietuose, Persijos įlanka vakaruose, šiaurėje ir rytuose.

Kinijos Liaudies Respublika

Kinijos Liaudies Respublika (Kinija) – valstybė rytų Azijoje, ketvirta pagal teritoriją valstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių. Ribojasi su Afganistanu, Butanu, Mianmaru, Indija, Kazachstanu, Kirgizstanu, Laosu, Mongolija, Nepalu, Šiaurės Korėja, Pakistanu, Rusija, Tadžikistanu ir Vietnamu.

KLR turi nuolatinę vietą JTO Saugumo Taryboje, taip pat yra APEC, East Asia Summit ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narė. Kinija taip pat yra branduolinė valstybė, turinti didžiausią kariuomenę pasaulyje ir yra antra pagal ginklavimuisi skirtas lėšas.

Kroatija

Kroatijos Respublika (Kroatija) – valstybė Europoje, Centrinės Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose, Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija. Nuo 2013 m. liepos 1 d. yra Europos Sąjungos narė.

Pietų Korėja

Korėja, oficialiai vadinama Korėjos Respublika, kor. 대한민국,[tɛhanminɡuk̚]) – valstybė rytų Azijoje, pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje, seniau buvusios vieningos Korėjos pietinė dalis. Šiaurėje ribojasi su šiaurinę pusiasalio dalį užimančia Šiaurės Korėja, vakaruose – su Kinija, rytuose – su Japonija. Pietų Korėjos sostinė ir didžiausias miestas – Seulas, vienas didžiausių metropolinių miestų.

Korėjos istorija siekia 5000 m. ir yra viena seniausių pasaulio civilizacijų pasaulyje. Korėjos istorijos pradžia laikomi 2333 m. pr. m. e., kai Tankuno buvo įkurta Kočiosono karalystė. Pirmieji gyventojai šioje teritorijoje apsigyveno maždaug Žemesniajame Paleolite. 668 m., valdant Sillai, suvienijus Tris Korėjos karalystes, Korėja tapo viena šalimi iki Korėjos imperijos pabaigos 1910 m. Po padalijimo į Šiaurės ir Pietų Antrojo pasaulinio karo metais, pastaroji 1948 m. pasuko demokratijos keliu. Pasibaigus karo veiksmams tarp Korėjų šalį kurį laiką valdė karinės vyriausybės, ėmė sparčiai augti ekonomika ir įsitvirtino pilna demokratija.

Pietų Korėja yra prezidentinė respublika, suskirstyta į 17 administracinių vienetų. Tai išsivysčiusi šalis su aukšta gyvenimo kokybe, ketvirta didžiausia ekonomika Azijoje ir penkiolikta pasaulyje. Šalies ekonomika pagrįsta eksportu, pagrindiniams produktams esant elektroninėms prekėms, automobiliams, laivams, naftos produktams ir robotų technikai. Pietų Korėja yra JTO, Pasaulio prekybos organizacijos, OECD ir Didžiųjų ekonomikų G-20 narė, taip pat viena pirmųjų APEC ir EAS narė, viena didžiųjų NATO nepriklausančių JAV sąjungininkių.

Serbija

Serbija, oficialiai Serbijos Respublika (serb. Република Србија arba Republika Srbija) – Balkanų respublika pietryčių Europoje. Ribojasi su Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Makedonija ir Juodkalnija.

Slovėnija

Slovėnijos respublika – valstybė centrinėje Europoje, besiribojanti su Italija vakaruose, Kroatija pietuose ir rytuose, Vengrija šiaurės rytuose, Austrija šiaurėje ir Adrijos jūra pietvakariuose.

Tailandas

Tailando Karalystė (Tailandas; iki 1949 metų – Siamas) – valstybė pietryčių Azijoje. Ribojasi su Laosu ir Kambodža rytuose, Tailando įlanka ir Malaizija pietuose, Andamanų jūra ir Mianmaru vakaruose.

Tarybų Sąjunga

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (rus. Союз Советских Социалистических Республик), trumpiau Tarybų Sąjunga, Sovietų Sąjunga (rus. Советский Союз), TSRS, SSRS (rus. СССР), TSR Sąjunga, SSR Sąjunga (rus. Союз ССР) – valstybė, gyvavusi nuo 1922 metų gruodžio 30 d. iki 1991 m. gruodžio 25 d. (šią dieną atsistatydino Tarybų Sąjungos Prezidentas Michailas Gorbačiovas).

Valstybę subūrė ir jos pagrindą (78 % teritorijos 1990 m.) sudarė po 1917 m. lapkričio 7 d. Spalio revoliucijos iš Rusijos imperijos susiformavusi Rusijos TFSR.

Veimaro respublika

Veimaro respublika (vok. Weimarer Republik) – istoriografijoje priimtas Vokietijos pavadinimas 1919 - 1933 metais.

Veimaro respublikos pavadinimas kilo iš ją įteisinusios Veimaro konstitucijos. Respublika buvo federacinė: įėjo 15 žemių (respublikų) ir 3 laisvieji miestai:

Žemės (respublikos)

Anhaltas

Badenas

Bavarija

Braunšveigas

Hesenas

Lipė

Meklenburgas-Štrelicas

Meklenburgas-Šverynas

Oldenburgas

Prūsija

Saksonija

Šaumburgas-Lipė

Tiūringija

Valdekas

ViurtembergasLaisvieji miestai

Brėmenas

Hamburgas

LiubekasDaugiausia įtakos valdymui turėjo Prūsija. Atstovaujamieji organai buvo šie:

Reichstagas (parlamento žemieji rūmai), renkamas visuotiniu balsavimu (deputatų vietų skaičius buvo proporcingas žemių gyventojų skaičiui);

Reichsratas (Valstybės taryba), sudarytas iš žemių vyriausybių atstovų (daugiausia jų buvo iš Prūsijos).Prezidentas galėjo nepatvirtinti Reichstago priimtų įstatymų, taip pat bet kada jį paleisti. Prezidentais buvo:

prezidentas F. Ėbertas (Friedrich Ebert) (1919–1925),

prezidentas P. Hindenburgas (Paul von Hindenburg) (1925−1934)

Šiaurės Amerika

Šiaurės Amerika – trečias pagal plotą žemynas, esantis šiaurės pusrutulyje, supamas Ramiojo, Atlanto ir Arkties vandenynų. Plotas 24 709 000 km². Žemynas šiaurėje driekiasi iki Šiaurės poliaračio, pietuose Panamos sąsmauka jungiasi su Pietų Amerika. Riba tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos laikoma Panamos ir Kolumbijos siena, rečiau – Panamos kanalas.

Gyventojų – 528 720 588 (2008 m. įvertinimas).

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.