Egėjo jūra

Egėjo jūra (gr. Aigaion Pelagos, turk. Ege Denizi) – Viduržemio jūros dalis, maždaug 640 km ilgio ir 320 km pločio, pietryčių Europos jūra tarp Graikijos ir Turkijos. Kretos ir Rodo salos žymi jūros pietinę ribą. Dardanelų sąsiauris Egėjo jūrą jungia su Marmuro ir Juodąja jūromis.

Egėjo jūra – netaisyklingos formos, joje gausu salų ir salynų (Chijas, Dodekanesas, Euboja, Kikladai, Lesbas, Samas, Sporadai, Tasas), beveik visos iš kurių priklauso Graikijai. Giliausia vieta – prie Kretos rytinio kranto (apie 3540 m).

Jūroje gausu sardinių ir pinčių. Apie 1970 m. tarp Graikijos ir Turkijos buvo žymūs nesutarimai dėl naftos ir mineralinių telkinių, esančių Egėjo jūroje.

Aegean Sea map
Location Aegean Sea

Pavadinimo kilmė

Manoma, kad pavadinimą jūrai suteikė vienas iš miestų, esančių Eubojos saloje – Egėja (Aegae). Savo ruožtu, Egėjos pavadinimas kilo nuo mitinio herojaus Egėjo, kuris buvo Tesėjo tėvas, arba nuo Egėjos, amazonių karalienės. Senovėje jūra vadinta Archipelagu, t. y. salynu.

Taip pat šis pavadinimas galėjo kilti nuo graikiško žodžio αἶγες (aiges), reiškiančio „bangas“ ar αἰγιαλός (aigialos) – „krantas“.

Bulgarų kalboje Egėjo jūra vadinama Baltąja jūra (bulg. Бяло море). Pagal legendą viduramžiais bulgarų jūreiviai ir pirkliai atrado, kad Egėjo jūra yra švelnesnė ir labiau tinkama keliauti, taip ją pavadino supriešinant su pavojinga Juodąja jūra.

Koordinatės: 39°15′34″ š. pl. 24°57′09″ r. ilg. / 39.25944°š. pl. 24.95250°r. ilg.

Aliakmonas

Aliakmonas (gr. Αλιάκμονας, sen. gr. Ἁλιάκμων) – upė šiaurinėje Graikijoje, ilgiausia šalyje. Kerta Vakarų ir Vidurio Makedonijos periferijas. Prasideda Pindo kalnų šiaurinėje dalyje, Gramo masyve, netoli sienos su Albanija. Pradžioje teka daugiausia pietryčių kryptimi, maždaug nuo Paliurijos pasuka į šiaurės rytus prateka Polifito tvenkinį ir mažesnių užtvankų kaskadą. Įteka į Egėjo jūros Termos įlanką. Aliakmono žiotys sudaro Aksijo deltos pietvakarinę dalį.

Didžiausi intakai: Gramas, Strabopotamas, Pramoritsa, Grebenitikas, Venetikas, Sarantaporas, Tripotamas. Upės vanduo naudojamas drėkinimui. Svarbiausios gyvenvietės prie Aliakmono: Kastorija, Argos Orestikonas, Neapolis, Paliurija, Verija.

Atlanto vandenynas

Atlanto vandenynas – antras pagal dydį vandenynas. 106 400 000 km² ploto vandenynas apima apie penktadalį planetos paviršiaus ir apie 29 procentus Žemės vandens paviršiaus ploto. Vandenyno pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos titano Atlanto.

Centrinės Makedonijos periferija

Centrinės Makedonijos periferija (gr. Περιφέρεια Κεντρικής Μακεδονίας) – viena iš trylikos Graikijos periferijų (regionų), kurios sostinė – Salonikai. Tai – viena iš naujųjų Graikijos periferijų, suformuota 1987 m. iš didesnio Makedonijos administracinio regiono.

Ši periferija yra antra pagal gyventojų skaičių Graikijoje (1 931 870 gyv.)

Centrinės Makedonijos periferijos administracijos būstinė yra rytinėje Salonikų dalyje, Taki Ekonomidi prospekte.

Centrinės Makedonijos periferija ribojasi:

šiaurėje – su Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija

šiaurės rytuose – su Bulgarija

rytuose – su Rytų Makedonijos ir Trakijos periferija

pietryčiuose – su Šiaurės Egėjo periferija ir Egėjo jūra

pietuose – su Tesalijos periferija

vakaruose – su Vakarų Makedonijos periferija

Didysis Menderesas

Didysis Menderesas (turk. Büyük Menderes), senovėje Meandras (gr. Μαίανδρος) – upė, tekanti pietvakarinėje Turkijos dalyje. Prasideda Anatolijos plokščiakalnyje, netoli senovinio Frygijos miesto Keleanajos (dabartinis Dinaras), teka į vakarus, įtekėdama į Egėjo jūrą, netoli senovinio Jonijos miesto Mileto, sudaro deltą. Vandeninga žiemą. Naudojama drėkinimui. Žemupyje Didysis Menderesas sudaro meandras, nuo to ir kilo šis terminas.

E65

Europos kelias E65 – greitkelis, prasidedantis Malmėje, Švedijoje ir baigiasi Chanijoje, Graikijoje. Kelio ilgis apie 4400 km.

Gedizas

Gedizas (turk. Gediz Nehri) – upė Turkijoje. Antra didžiausia po Didžiojo Mendereso Turkijos upė, įtekanti į Egėjo jūrą. Prateka pro Sardų griuvėsius. Įteka į Izmiro įlanką, suformuoja 20 km pločio deltą.

Graikijos geografija

Graikija yra Europos žemyne. Yra piečiausia Balkanų pussiasalio valstybė. Šalį skalauja Viduržemio jūra, Jonijos jūra, Kretos jūra, Egėjo jūra. Šalis yra sudaryta iš šių istorinių regionų: Trakija, Graikijos Makedonija, Epyras, Tesalija, Peloponesas. Stūkso Pindo, Rodopų ir keli atskiri kalnynai. Aukščiausias kalnas yra Olimpas – 2917 m.

Jūra

Jūra – didelis sūraus vandens telkinys, turintis sąlytį su vandenynu arba didelis sūrus ežeras.

Vandens telkinių pavadinimas jūra yra sąlyginis, kadangi kai kurie ežerai (pvz., Negyvoji jūra) ar įlankos (pvz., Azovo jūra) vadinami jūromis, nors yra didesnių už juos, vadinamų ežerais (Tanganika) ar įlankomis (Gvinėjos įlanka). Kartais jūros terminas vartojamas kaip vandenyno sinonimas („už jūrų marių“).

Tarptautinė hidrografijos organizacija leidžia vandenynų ir jūrų ribų sąvadą (angl. Limits of Oceans and Seas). Trečiasis leidimas, išleistas 1953 m., daugeliui regionų nebetinka. Atnaujinto sąvado, paruošto 2000 m., dar nepatvirtino Australija, tačiau jame minimais apibrėžimais naudojasi IHO ir kitos jos narės.

Marica

Marica arba Evras (bulg. Марица, gr. Εβρος, turk. Meriç) – upė Balkanų pusiasalio pietryčiuose.

Marica prasideda Rilos kalnuose (bulg. Рила) (Bulgarija) ir teka per Trakijos žemumą bei Rytų Rodopų kalnus; įteka į Egėjo jūrą. Vasarą upė labai nusenka.

Maricos žemupiu eina Graikijos – Turkijos siena.

Didžiausi Maricos intakai: Tundžia, Ergenė, Arda.

Maricos upė laivuojama nuo Edirnės (Turkija) miesto. Prie upės yra pastatyta hidroelektrinių.

Didžiausi pakrančių miestai:

Bulgarijoje:

Pazardžikas (Пазарджик),

Plovdivas (Пловдив),

Dimitrovgradas (Димитровград),

Svilengradas, (Свиленград).

Graikijoje:

Katanisas (Καστανιές),

Pytas (Πύθιο),

Didimoteichas (Διδυμότειχο),

Lavara (Λάβαρα).

Turkijoje:

Edirnė (Edirne)

Marmuro jūra

Marmuro jūra (turkiškai: Marmara Denizi, graikiškai: Θάλασσα του Μαρμαρά arba Προποντίδα) – vidinė jūra, sujungianti Juodąją jūrą su Egėjo jūra ir atskirianti Turkijos azijinę dalį nuo europinės. Ją su Juodąja jūra jungia Bosforo sąsiauris, dalinantis Stambulą į dvi dalis, o su Egėjo jūra - Dardanelai.

Marmuro jūroje yra dvi salų grupės: Princo salos ir Marmuro salos. Pastaroji salų grupė yra turtinga marmuru, nuo jos ir kilo marmuro pavadinimas.

Mesta

Mesta (bulg. Места, gr. Νέστος), Nestas − upė Bulgarijoje ir Graikijoje.

Upė prasideda Rilos kalnuose, teka giliu slėniu tarp Pirino ir Rodopų kalnų ir įteka į Egėjo jūrą, netoli Taso salos (Graikija). Upė naudojama drėkinimui.

Iš 230 km, 126 km upė teka Bulgarijoje, o 104 km − Graikijoje.

Pinėjas (upė)

Pinėjas (gr. Πηνειός arba Peneus) – upė Tesalijoje, centrinėje Graikijoje.

Pinėjas prasideda šiaurės Graikijos Pindo kalnuose, teka per Tesalijos lygumą, Tempų slėnį ir įteka į Egėjo jūrą.

Didžiausi pakrančių miestai:

Larisa

Trikala

KalambakaNetoli Pinėjo upės yra UNESCO saugomi Meteorų vienuolynai, o vaizdingame Tempų slėnyje – iškirstą uoloje Šv. kankinės Paraskevos koplyčia.

Rytų Makedonijos ir Trakijos periferija

Rytų Makedonijos ir Trakijos periferija (gr. Περιφέρεια Ανατολικής Μακεδονίας και Θράκης) – viena iš trylikos Graikijos periferijų (regionų), kurios sostinė – Komotinė. Tai – viena iš naujųjų Graikijos periferijų, suformuota 1987 m., sujungus Trakijos administracinį regioną su rytine Makedonijos regiono dalimi. Visuose didžiausiuose šios srities miestuose – Ksantė, Komotini ir Aleksandrupolyje – juntamas graikų kultūros ir turkų įtakos derinys.

Periferijos teritorija beveik sutampa su istorinės Belomorijos (bulg. Беломорие) srities teritorija. Ši sritis nuo Osmanų imperijos suirimo iki 1918 m. priklausė Bulgarijai. Belomorija apėmė Vakarų Trakiją ir dalį Makedonijos tarp Strumos ir Mestos upių.

83% periferijos gyventojų yra graikai krikščionys, likę 17% – turkų, bulgarų, čigonų ir Megleno rumunų kilmės musulmonai.

Rytų Makedonijos ir Trakijos periferija ribojasi:

šiaurėje – su Bulgarija

rytuose – su Turkija

pietuose – su Šiaurės Egėjo periferija ir Egėjo jūra

vakaruose – su Centrinės Makedonijos periferija

Salaminas

Salaminas (sen. gr. Σαλάμις|Salamis, gr. Σαλαμίνα|Salamina) – sala, priklausanti Graikijai ir esanti Egėjo jūroje, Sarono įlankoje, 2 km nuo Pirėjo miesto pakrantės ir 16 km į vakarus nuo Atėnų centro.

Salynas

Salynas (arba archipelagas, nuo it. arcipelago -> gr. Αιγαίο Πέλαγος = Egeo Pelagos – Egėjo jūra) – grupė jūroje esančių salų, išsidėsčiusių netoli viena kitos ir dažniausiai tokios pačios kilmės (žemyninės, vulkaninės, koralinės) ir turinčios panašią geologinę struktūrą. Dažniausiai salynu vadinamos atviroje jūroje esančios salos, rečiau – esančios netoli žemyno.

Vikiteka

Struma (upė)

Struma arba Strimonas (bulg. Струма, gr. Στρυμόνας) − upė Bulgarijoje ir Graikijoje.

Struma prasideda Vitošos kalnų pietvakariniuose šlaituose ir įteka į Egėjos jūros Strimono įlanką.

Didžiausias intakas –

Strumešnica (dešinysis).

Upė vandeningiausia būna pavasarį. Naudojama drėkinimui. Prie Strumos yra Studenos hidroelektrinė ir tvenkinys (Bulgarijoje).

Pakrančių didžiausi miestai:

Pernikas

Blagojevgradas

Tesalijos periferija

Tesalija (gr. Περιφέρεια Θεσσαλίας) – viena iš trylikos Graikijos periferijų, vienas iš dešimties senųjų regionų, kurios sostinė – Larisa.

Vardaras

Vardaras (maked. Вардар), Aksijas (gr. Αξιός) yra ilgiausia Makedonijos upė. Jos ilgis 388 km, baseino plotas ~25 000 km². Vardaro baseinas apima 80 % Makedonijos ploto.

Upė prasideda ties Vrutoku, už kelių kilometrų į šiaurę nuo Tetovo, Makedonijoje. Teka per Skopję. Įteka į Egėjo jūrą į vakarus nuo Salonikų šiaurinėje Graikijoje.

Viduržemio jūra

Viduržemio jūra – vidinė, tarpžemyninė Atlanto vandenyno jūra tarp Europos, Afrikos ir Azijos žemynų. Su Atlantu jungiasi 14 km pločio Gibraltaro sąsiauriu, o Sueco kanalu – su Raudonąja jūra. Viduržemio jūros baseinui priklauso Marmuro, Juodoji ir Azovo jūros.

Plotas ~2 500 000 km², didžiausias gylis 5 267 m, vandens tūris ~3,9 – 4,3 mln km³.

Kartu su salomis ir palei pakrantę esančiais Pietų Europos, Priešakinės Azijos ir Šiaurės Afrikos regionais sudaro Viduržemio jūros regioną, kuris pasižymi savitu klimatu (Viduržemio jūros klimatas), flora ir fauna. Nuo seniausiųjų laikų Viduržemio jūra yra labai svarbus tarptautinis transporto kelias, kuriuo keliaudavo Mesopotamijos, Egipto, Persijos, Finikijos, Kartaginos, Graikijos, Romos kroviniai. Viduržemio jūros tautų ir šalių istorija – itin svarbus žmonijos istorinės raidos etapas, nes čia iškilo, klestėjo ir žlugo garsiosios Minojo, Egipto, helėnų, romėnų ir kitos civilizacijos.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.