Dovydas

Karalius Dovydas (hebr.דָּוִד ‏‎ – „mylimas“, g. apie 1037 m. pr. m. e. Betliejuje – m. apie 970 m. pr. m. e.) – pagal Bibliją buvo antrasis suvienytosios Izraelio karalystės karalius po Sauliaus (~1005965 m. pr. m. e.). Jis apibūdinamas kaip karys, muzikantas ir poetas. Tradiciškai jam priskiriama daugelio psalmių autorystė.

Dovydas pradėjo dinastiją, valdžiusią iš pradžių visą Izraelį, o vėliau pietinę Judėjos karalystę iki „Babilono nelaisvės“. „Babilono nelaisvė“ arba „Babilono ištremtis“ – tai prievartinis diduomenės, valdininkų, prekybininkų ir amatininkų iškraustymas į Babiloną. Tai įvyko VI amžiuje pr. m. e., kai buvo paimta Jeruzalė (597 m.) ir kai Babilonojos karalius Nabuchodonosaras galutinai sutriuškino Judėjos karalystę (586 m.).

Karaliaujant Dovydui, Jeruzalė tapo valstybės sostine. Dovydas pirmą kartą senovės žydų istorijoje paskyrė specialius metraštininkus, kurie turėjo nuolat registruoti visus įvykius. Vėliau tie metraščiai įėjo į biblines karalių knygas. Kaip sako Biblijos legendos, Dovydas atlikęs daugelį žygdarbių (nugalėjęs milžiną Galijotą ir pan.) ir sukūręs psalmes, sudėtas į Senajį testamentą.

Dovydas išgarsėjo savo žiaurumu, klastingumu ir daugpatyste. Jis išdavė savo globėją Saulių, užgrobė sostą ir apsistatė pulkais moterų. Jis nužudė savo karo vadą Urijų, norėdamas pasiimti jo gražuolę žmoną Betsabėją. Nukariavęs Užjordanę, Dovydas įsakė nužudyti kiekvieną trečią tos srities gyventoją.

David and Goliath by Caravaggio
Paveikslas, vaizduojantis Dovydą su nugalėtu Galijotu (apie 1600 m., aut. Karavadžas)

Dovydas Biblijoje

Dovydas gimė Betliejuje, ūkininko Jesės šeimoje. Būdamas jaunuoliu pateko į Sauliaus dvarą, kad Dovydas jį pralinksmintų savo arfos grojimu, nes, pasak Biblijos, Saulius kentėjo nuo jį apsėdusių piktųjų dvasių. Kilus karui su filistinais, Dovydas grįžo pas tėvą į Betliejų ganyti avių. Vėliau Dovydas, kuris nešė duoną ir sūrį savo kariuomenėje tarnaujantiems broliams, sugebėjo užmušti Galijotą paprasta akmenų svaidykle. Išgirdęs apie drąsų piemenį Saulius nurodė pakviesti jį į dvarą.

Kitoje vietoje minima, kad Galijotą užmušė ne Dovydas, bet kažkoks Elhananas iš Betliejaus, kai Dovydas jau buvo Izraelio karalius. Dar kitur rašoma, kad Elhananas užmušęs ne patį Galijotą, o jo brolį.

Mūšyje su filistinais, žuvus Sauliui ir jo sūnui Jehonatanui, Dovydas buvo vainikuotas Judėjos karaliumi. Visas Izraelis karaliumi jį pripažino tik po dvejų metų. Dovydas iš jebusiečių atkovojo Jeruzalę ir padarė Izraelio sostine, perkėlė į ją Sandoros skrynią. Dovydas taip pat ketino šiame mieste pastatyti šventyklą, tačiau Dievas tai jam uždraudė.

Dovydas įsimylėjo Ūrijo, vieno iš savo karių, žmoną Betšebą. Šiai nuo jo pastojus, Dovydas išsiuntė Ūriją į mūšį ir pasirūpino, kad jis ten žūtų. Po to Dovydas vedė Betšebą. Pranašas Natanas pasmerkė Dovydo nuodėmę, ir nors Dovydas gailėjosi dėl padarytos nuodėmės ir Dievas jam atleido, tačiau kūdikis, kurio laukėsi Betšeba, mirė. Saliamonas, antrasis jų sūnus, tapo Dovydo įpėdiniu.

Dovydo numylėtinis sūnus Abšalomas mėgino paveržti iš tėvo sostą, todėl Dovydas buvo priverstas palikti Jeruzalę. Vis dėlto Abšalomas pralaimėjo ir buvo nužudytas. Dovydui pasenus, kitas jo sūnus, Adonijas, taip pat rengė sąmokslą. [1]

Šaltiniai

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993 m.

Vikiteka

1751 m.

1751 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1824 m.

1824 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Bagrationų dinastija

Bagrationai (gruz. ბაგრატიონი, bagrationi), arba Bagrationų dinastija (ბაგრატიონთა დინასტია) – IX–XVIII a. Gruzijos valdovų dinastija.

David di Donatello

David di Donatello – kino apdovanojimai, kuriuos įsteigė ir teikia Italijos kino akademija (L'accademia del Cinema Italiano (ACI)). Jo pavadinimas kilęs nuo skulptoriaus Donatelo žymiausio kūrinio „Dovydas“

Davidas Geringas

Dovydas Geringas (g. 1946 m. liepos 20 d. Vilniuje) – Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas, pedagogas, dirigentas.

Donatelas

Donatelas (Donatello, tikras vardas Donato di Niccolò di Betto Bardi, g. 1386 m. Florencija – m. 1466 m. gruodžio 13 d. Florencijoje) – italų skulptorius.

Donatelas buvo gyvo, veržlaus temperamento menininkas. Pirmasis pradėjo kurti apvalią – visatūrę, su architektūra nesusietą skulptūrą. Giberčio mokinys. Skulptūra tuo metu vystėsi dviem kryptim: pasaulietine ir religine.

Dovydas (Mikelandželas)

Dovydas – italų renesanso menininko Mikelandželo (1475–1564) skulptūra, esanti Akademijos galerijoje Florencijoje. Tai vienas garsiausių Mikelandželo kūrinių ir viena garsiausių skulptūrų Europos meno istorijoje.

Dovydas Nemeravičius

Dovydas Nemeravičius (g. 1996 m. gruodžio 11 d.) – Lietuvos irkluotojas, olimpietis.

Dovydas Sasunietis

Dovydas Sasunietis (arm. Սասունցի Դավիթ), Sasuniečiai, arba Sasuno narsuoliai (arm. Սասնա ծռեր, Sasna tsřer) – armėnų viduramžių herojinio epo pavadinimas, vienas svarbiausių armėnų tautosakos kūrinių, sukurtas liaudies pasakotojų apie narsuolius karžygius iš senovės armėnų regiono Sasuno. Epas buvo itin paplitęs Vakarų Armėnijoje (dabar – Turkijos teritorija). XIX–XX a. pradžioje buvo užrašyta 160 kūrinio variantų, iš jų paskelbta 70.

Pirmą kartą epas išspausdintas 1874 m. Konstantinopolyje. Pilniausia publikacija pavadinimu „Dovydas Sasunietis“ išleista 1939 m. Armėnijos sostinėje Jerevane. Epo pagrindu sukurta įvairių kitų literatūros kūrinių (poemų, apysakų ir kt.).

Emanuelis Zingeris

Emanuelis Zingeris (g. 1957 m. liepos 16 d. Kaune) – Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

Gegužės 25

Gegužės 25 yra 145-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 146-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 220 dienų.

Gian Lorenzo Bernini

Lorencas Berninis (it. Gian Lorenzo Bernini, 1598 m. gruodžio 7 d. Neapolyje − 1680 m. lapkričio 28 d. Romoje) − XVII a. italų baroko skulptorius, dailininkas ir architektas.

Berninis, kurio gabumai atsiskleidė dar jaunystėje, laikomas didžiausiu Europos skulptoriumi po Mikelandželo. Įvairiapusę jo kūrybą sudaro ir pavienės statulos − „Dovydas“ (1623 m.), monumentalūs antkapiniai paminklai ir portretiniai biustai. Prie Romos architektūros formavimo Berninis prisidėjo ir fontanų ansambliais. Jis sukūrė brandžiojo baroko fontano tipą, kurio pavyzdžiu yra garsusis Navonos aikštės (Piazza Navona) Keturių upių fontanas (1647−1652 m.).

Jo skulptūros nėra frontaliai orientuotos − dinamiškų figūrų visumą įmanoma aprėpti tik stebint atsitraukus iš įvairių vietų. Viena iš pačių žymiausių jo skulptūrų yra „Šv. Teresės ekstazė“ (1647−1652) Santa Maria della Vittoria bažnyčioje Romoje. Tarp žinomiausių architektūrinių projektų − Šv. Petro aikštė Romoje.

Jeruzalės šventykla

Jeruzalės šventykla (Šventoji šventykla; hebr. ‏בית המקדש‏‎ Bet HaMikdaš) – karaliaus Saliamono Jeruzalėje prieš maždaug 3000 metų pastatyta šventykla. Šventykla turėjo pakeisti Mozės tabernakulį – laikinąją palapinę, kurioje iki tol žydai aukojo savo aukas. Prie Jeruzalės šventyklos statybos prisidėjo ir karalius Dovydas, Saliamono tėvas, kuris prieš mirtį parūpino daug statybinių medžiagų statyboms. Senajame Testamente teigiama, kad pats karalius Dovydas negalėjo Jeruzalėje pastatyti Šventyklos, nes jam Dievas to neleido dėl per didelio nužudytų priešų skaičiaus.

Komninų dinastija

Komninų dinastija, Komninai (gr. Κομνηνός, Κομνηνοί) – 1081–1185 m. Bizantijos ir 1204–1461 m. Trapezunto imperijų imperatorių dinastija.

Mikelandželas

Mikelandželas Buonarotis (it. Michelangelo Buonarroti, 1475 m. kovo 6 d. Kaprezė, Toskana, Italija – 1564 m. vasario 18 d. Roma, Italija) – italų renesanso dailininkas, skulptorius, architektas, poetas, inžinierius. Kilęs iš Florencijos. Tai vienas iškiliausių visų laikų menininkų ir žymiausių istorinių asmenybių. Jo kūryba turėjo didžiulį poveikį tolimesniam Europos tapybos ir skulptūros vystymuisi. Po 1520 m. sekusios manierizmo stilistikos dailininkai tiesiogiai įkvėpimo sėmėsi iš Mikelandželo.

Jau gyvenimo metu Mikelandželas buvo įvardijamas iškiliausiu gyvu menininku. Amžininkai jį praminė „dieviškuoju“ (il Divino). Meno istorijoje jo kūryba dažnai vertinama kaip renesanso dailės vystymosi viršūnė. Kaip asmenybė, Mikelandželas buvo nenuolankaus būdo, nuolat konfliktavo su kitais menininkais ir užsakovais − ne mažiau ambicingais ir įnoringais Romos popiežiais. „Nepaisant koks turtingas buvau, visuomet gyvenau kaip vargšas“ − taip senatvėje savo gyvenimą apibūdino Mikelandželas.Daugelis Mikelandželo kūrinių yra vieni žinomiausių pasaulyje. Tai skulptūros „Pieta“ (atlikta iki 1499), „Dovydas“ (1504), „Mozė“ (1515). Iš tapybos − Siksto koplyčios lubų freskos (1512), kurių garsiausias epizodas yra „Adomo sutvėrimas“, ir „Paskutinis teismas“ (1541). Savo Lauryno bibliotekos dizainu ir Naująja zakristija (projektuotos 1520-23) Šv. Lauryno bazilikoje Mikelandželas pradėjo manieristinę stilistiką architektūroje. Jis suprojektavo Šv. Petro bazilikos kupolą. Gyvenimo metu Mikelandželas kūrė sonetus, 1529 m. projektavo Florencijos gynybinius įtvirtinimus karo metu.

Suaugusių žmonių žaidimai

„Suaugusių žmonių žaidimai“ – 1967 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas dviejų dalių kino almanachas. Tragikomedija. Filmo trukmė – 74 min.

„Pirmasis žaidimas“

Scenarijaus autorius – Algirdas Pocius (pagal jo apsakymą „Žlugimas“) ir Ilja Rudas-Gercovskis

Režisierius – Ilja Rudas-Gercovskis

Kompozitorius – Algimantas Apanavičius

Operatorius – Donatas Pečiūra

Garso operatorius – Dovydas Oržechovas

Dailininkas – Algirdas Ničius

Kostiumų dailininkė – Nijolė Klišiūtė.

Totoriai

Тotoriai – tiurkų ir mongolų genčių grupės istorinis pavadinimas. Jų vardas kilo iš mongolų klajoklių genčių, gyvenusių Mongolijos šiaurės rytuose V–IX amžiuose. Manoma, jog šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 10 mln. totorių. Nepriklausomos valstybės neturi. Kalba totorių ir rusų kalbomis. Dauguma totorių – musulmonai.

Trapezundo imperija

Trapezundo autokratija arba Trapezunto kunigaikštystė (gr. Βασίλειον τῆς Τραπεζοῦντος) – graikų valstybė Anatolijos Juodosios jūros pakrantėje, egzistavusi nuo 1204 m. balandžio iki 1461 m. rugpjūčio 15 d.

Nusilpus Bizantijos imperijos rytinių provincijų kontrolei ir kryžiuočiams Ketvirtojo Kryžiaus žygio metu užėmus Konstantinopolį, Trapezundo autokratija užėmė Romos laikų priklausiusią Ponto provinciją. Trapezundo autokratiją nuo Bizantijos skyrė Nikėjos imperija.

XIII a. pradžioje čia įsigalėjo Komninų dinastija, du šimtmečius valdžiusi šią autokratiją. Po Bizantijos imperatoriaus Androniko I Komnino ir jo sūnų nužudymo, liko gyvi nepilnamečiai anūkai Aleksijus I ir Dovydas I. Prasidėjus karui su kryžiuočiais, 1203 m. jie pabėgo į Gruziją, kurią valdė jų teta karalienė Tamara. Ši savo sūnėnams davė lėšų ir armiją, kad šie įkurtų savarankišką valstybę. Karalienė Tamara nesutarė su imperatoriumi Aleksijumi III Angelu, todėl Aleksijus I ir Dovydas I su armija iš Gruzijos įžengė į Pontą, kur 1204 m. balandį Aleksijus I buvo paskelbtas imperatoriumi, o Trapezundas tapo naujos valstybės sostine.

Vabalninkas

Vabalninkas – miestas Biržų rajone, 26 km į pietus nuo Biržų, Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Šiauriniu pakraščiu teka Vabala, kuri Vakaruose įteka į Tatulą, į vakarus nuo miesto prie kelio link Panevėžio žaliuoja Vabalninko šilas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1817 m.; su varpine), yra Balio Sruogos vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.; su muziejumi), krašto muziejus (įkurtas 1995 m., nuo 2005 m. Biržų krašto „Sėlos“ muziejaus filialas), paštas. Miestelio centre stovi skulptoriaus skulptūra „Svajonė“ (autorius Rytas Belevičius, įvaizdžiu pasirinktas biblinis karalius Dovydas), centrinėje aikštėje pastatytas medinis stulpas su išraižytais Vabalninko valsčiuje gimusio poeto Jono Strielkūno eilėraščio žodžiais, stovi paminklinis akmuo pokario rezistencijos kovų dalyviams. Yra žydų kapinės.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.