Dinastija

Dinastija (gr. dynasteia 'valdžia, viešpatavimas') – tos pačios giminės monarchų, vienas iš kito paveldinčių sostą, eilė. Kai kuriose šalyse, turinčiose ilgas monarchijos tradicijas, ypač, kai dinastijos suskilusios į kelias šeimas, pagrindinė dinastija vadinama namais.

Istorija

Pirmosios dinastijos atsirado senovės Egipte, Babilonijoje, senovės Irane, labiausiai išplito viduramžiais. Pagrindinis dinastijos principas – valdžią (sostą) paveldi vyriausias amžiumi vyriškosios giminės įpėdinis. Tik kai kuriose valstybėse, o nuo XX a. daugelyje šalių ši teisė suteikta ir moteriškosios giminės atstovėms. Dinastija nutrūksta, kai nebėra sosto paveldėtojų, arba ji nutraukiama revoliucijų, perversmų.[1]

Žymesniosios dinastijos

Europa:

Kitos dinastijos

Šaltiniai

  1. Dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 780 psl.
Achemenidų imperija

Achemenidų imperija (sen. persų k.: Hakhāmanishiya) buvo senovės Persijos laikotarpis, trukęs 650-330 m. pr. m. e. Tai taip pat imperija, klestėjimo metu pasiekusi aukštą kultūros ir ekonomikos lygį.

Afganistanas

Afganistãno Islãmo Respùblika (Afganistanas) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, š. rytuose – su Kinija ir Š. Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu. Šalis užima 652 000 km² teritoriją, t. y., plotu yra dešimtkart didesnė už Lietuvą. Per didžiąją teritorijos dalį driekasi Hindukušo kalnai, kuriuose būdingos itin šaltos žiemos. Šiaurinę šalies dalį sudaro derlingos lygumos, o pietvakariuose vyrauja dykumos su dažniausiai labai karštomis vasaromis. Šalies didžiausias miestas ir sostinė - Kabulas.

Pirmieji žmonės Afganistano teritorijoje apsigyveno viduriniojo paleolito laikotarpiu, o šalies geopolitinė padėtis išilgai šilko kelio lėmė ryškią sąveiką su Artimaisiais Rytais ir kitomis Azijos šalimis. Šalyje nuo seno gyveno įvairios tautos. Šalis patyrė nemažai invazijų, taip pat ir Aleksandro Makedoniečio karinį žygį, maurjų, musulmonų arabų, mongolų, britų, sovietų invazijas. Nuo 2001 m. šalyje tęsiasi karas. Afganistano žemėse skirtingais amžiais buvo iškilusios šios didžiosios imperijos: Kušano, Eftalitų, Samanidų, Safaridų imperija, Gaznevidų dinastija, Guridų dinastija, Chaldžių dinastija, Mogolų imperija, Hotako dinastija, Duranių dinastija ir kitos.Dabartinio Afganistano politinė istorija prasidėjo XVIII a. su Hotakų ir Duranių dinastijomis. Vėlyvajame XIX a. Afganistanas tapo buferine valstybe Didžiajame Žaidime tarp Britų Indijos ir Rusijos imperijos. Diurando linija vadinama tarpvalstybinė siena su Britų Indija buvo nubrėžta 1893 m., tačiau Afganistano pripažinta nebuvo ir lėmė įtemptus santykius su Pakistanu nuo pat jo nepriklausomybės 1947 m. Po trečiojo anglų-afganų karo 1919 m. šalis atsikratė užsienio įtakos ir tapo monarchija, kurią pradžioje valdė karalius Amanula, vėliau keturiasdešimt metų – Zahiras Ša. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje įvyko keletas valstybinių perversmų, po kurių šalis tapo socialistine, vėliau – TSRS protektoratu. Tai sukėlė sovietų-afganų karą, vykusį tarp TSRS ir sukilėlių, kuris tęsėsi iki pat 1989 m. Iki 1996 m. beveik visą Afganistaną užėmė islamistinis Talibano judėjimas, šalies teritorijoje įkurtas Islamiškasis Afganistano Emyratas, gyvavęs penkerius metus. Talibanas buvo jėga nuverstas NATO vadovaujamos koalicijos, suformuota nauja demokratiškai išrinkta politinė valdžios struktūra.

Afganistanas yra unitarinė prezidentinė islamiškoji respublika, kurioje gyvena apie 35 mln. gyventojų. Gyventojų daugumą sudaro puštūnai, tadžikai, hazarai ir uzbekai. Šalis priklauso Jungtinėms Tautoms, Islamiško bendradarbiavimo organizacijai, 77 šalių grupei, Ekonominio bendradarbiavimo organizacijai bei Neprisijungimo judėjimui. Afganistano ekonomika yra 108-a pagal dydį pasaulyje (BVP lygus 64,08 mlrd. JAV dolerių), tačiau pagal BVP vienam gyventojui rodiklį yra viena skurdžiausių pasaulyje – 167-a iš 186-ų valstybių pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis.

Džou dinastija

Džou dinastija (kin. 周朝, pinyin: Zhōu Cháo, liet. Džou Čao) – Kinijos dinastija, valdžiusi po Šangų ir prieš Činų dinastiją, maždaug nuo XI amžius pr. m. e. iki 221 m. pr. m. e.

Laikotarpis dalinamas į du periodus:

Vakarų Džou (XI a. – VIII a. pr. m. e.)

Rytų Džou (771 m. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e.)Rytų Džou savo ruožtu skirstomas į „Pavasarių ir rudenų“ (722 – 465 m. pr. m. e.) bei „Kariaujančių valstybių“ (465 – 221 m. pr. m. e.) laikotarpius.

Gediminaičių dinastija

Gediminaičių dinastija – ilgiausiai valdžiusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija. Lietuvoje Didžiaisiais kunigaikščiais Gediminaičiai buvo nuo 1315 ar 1316 m. iki 1572 m., kai nepalikęs palikuonių mirė paskutinis šios dinastijos valdovas Žygimantas Augustas.

Kartu Gediminaičiai valdė ir daug Rusios kunigaikštysčių, kur pamažėle pakeitė Riurikaičius. Viena Gediminaičių dinastijos šaka – vad. Jogailaičiai, buvo ir Lenkijos, Čekijos bei Vengrijos karaliai.

Habsburgų dinastija

Habsburgai (von Habsburg) ir vėliau Habsburgai Lotaringai buvo viena svarbiausių Europos valdovų dinastijų, ilgametė valdančioji Ispanijos karalystės ir Austrijos (vėliau – Austrijos imperijos) dinastija.

Be paveldimųjų žemių Habsburgai kelis šimtus metų buvo renkami ir Šventosios Romos imperijos imperatoriais. Austrijos Habsburgai be pertraukos iki 1918 m. valdė kaip hercogai, erchercogai ir imperatoriai. Erchercogo titulą 1453 m. Habsburgams patvirtino imperatorius Frydrichas III. 1308 m. nužudžius Vokietijos karalių Albrechtą I Habsburgai kurį laiką nebuvo karūnuojami imperatoriais, bet plėtė savo valdas diplomatinėmis priemonėmis ir vedybomis. Šventosios Romos imperatoriumi 1438 m. išrinkus Albrechtą II Habsburgai išlaikė imperatoriaus titulą, kol 1806 m. jį panaikino Napoleonas I, išskyrus 1742–1745 m. pertrauką.

Ilgą laiką Habsburgų turėti titulai:

Austrijos valdovai (kunigaikščiai 1282–1453 m., didieji kunigaikščiai 1453–1804 m., imperatoriai 1804–1918 m.);

Čekijos karaliai (1306–1307 m., 1437–1439 m., 1453–1457 m., 1526–1918 m.);

Vengrijos karaliai ir Kroatijos karaliai (1437–1439 m., 1445–1457 m., 1526–1918 m.);

Ispanijos karaliai (1516–1700 m.);

Portugalijos karaliai (1580–1640 m.);

Galicijos ir Lodomerijos karaliai (1772–1918 m.);

Transilvanijos didieji kunigaikščiai (1690–1918 m.);

Toskanos didieji kunigaikščiai (1737–1801; 1814–1860).Trumpesnius laikotarpius Habsburgų dinastijos atstovai turėjo šiuos titulus:

Parmos kunigaikščio (1814–1847 m.);

Modenos kunigaikščio (1814–1859 m.);

Meksikos imperatoriaus (1864–1867 m.).

Hanų dinastija

Han dinastija (tradiciniai rašmenys: 漢朝; supaprastinti rašmenys: 汉朝; pinyin: Hàn cháo) – Kinijos imperatorių dinastija, valdžiusi 206 m. pr. m. e. – 220 m., po Čin dinastijos. Tradiciškai Han periodas laikomas vienu svarbiausių klestėjimo laikotarpių Kinijos istorijoje. Iki šiol etniniai kinai save vadina „haniais“.

Han dinastija skirstoma į du periodus:

Vakarų Han (206 m. pr. m. e. – 9 m.)

Rytų Han (25 – 220 m.)9–25 m. valdė uzurpatorius Vang Mang (Wang Mang).

Jogailaičių dinastija

Jogailaičiai – Gediminaičių dinastijos atšaka, pradėta Jogailos, kurios atstovai 1377-1392 bei 1440-1572 valdė LDK, 1386-1572 Lenkijos karalystę, 1471-1526 Čekijos karalystę, 1440-1444 bei 1490-1526 metais Vengrijos karalystę.

Juan dinastija

Juan dinastija (kin. 元朝, pinyin: Yuáncháo, mongoliškai Dai Ön Yeke Mongghul Ulus) – mongolų dinastija, valdžiusi Kiniją nuo 1271 iki 1368 m., po Song dinastijos, prieš Ming dinastiją.

Karolingai

Karolingai (lot. Carolingi, pranc. Carolingiens, vok. Karolinger) – VIII a. – X a. frankų valdovų dinastija.

Kinijos istorija

Kinijos civilizacija yra viena seniausių pasaulyje. Pagrindiniai civilizacijos židiniai formavosi prie Chuanchės (Geltonosios) ir Jangdzės (Mėlynosios) upių. Kinijoje atsiradusios paveldimosios dinastijos sukūrė biurokratinę sistemą, kuri didele dalimi rėmėsi konfucianizmu. Kiniją vienijo rašytinė kalba, o šnekamieji vietiniai dialektai smarkiai skyrėsi vienas nuo kito.

Lenkijos karalystė

Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. 1569 m. ji įjungta kartu su LDK į Abiejų Tautų Respubliką, kur išlaikė savivaldą iki 1795 m.

Maurjų imperija

Maurjų dinastija (skr.: मौर्य राजवंश) – Magadhos karalystės šiaurės Indijoje dinastija, valdžiusi 322–185 m. pr. m. e. ir pakeitusi Nandų dinastiją. Jos valdymo laikais Magadha tapo galingiausia politine jėga visoje Indijoje, ir vadinta Maurjų imperija. Didžiausio išsiplėtimo laikais, apie 250 m. pr. m. e., jos teritorija apėmė beveik visą Indijos subkontinentą, bei dalį Persijos (Beludžistanas) ir Afganistano.

Tuo metu valstybės sostinė buvo Pataliputra (netoli šiandieninės Patnos).

Po dinastijos pabaigos valstybė subyrėjo, o Magadhoje ją pakeitė Šungų dinastija.

Mingų dinastija

Ming dinastija (kin. 明朝, pinyin: Míng Cháo) – dinastija, valdžiusi Kiniją 1368–1644 m., po Juan dinastijos, prieš Čing dinastiją. Ming valstybė buvo vadinama „Didžiąja Ming imperija“ (大明國; Dà Míng Guó). Sostinės – Nankinas, vėliau Pekinas.

Ostrogiškiai

Ostrogiškiai – viena iš galingiausių rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, vėliau ir Abiejų Tautų Respublikos, bajorų ir didikų giminė, kilusi iš Pinsko ir Turovo dalinių kunigaikščių.

Piastai

Piastai (lenk. Piastowie) – pirmoji istorinė karališkoji lenkų dinastija. Ji prasideda nuo pusiau legendinio kunigaikščio Piasto. Pirmasis istoriškai neginčytinas šios dinastijos valdovas – Mieško I, valdęs X a. Piastų dinastija valdė Lenkiją iki 1370 m., kuomet mirė kunigaikštis Kazimieras Didysis.

Piastų dinastijos terminą XVIII a. įvedė ATR istorikas Adomas Naruševičius.

Riurikaičių dinastija

Riurikaičių dinastija – kunigaikščių dinastija ir giminė, kuri valdė valdė Kijevo Rusią ir nuo jos atskilusias kunigaikštystes nuo IX a. iki Rusijos suvienijimo XVI a.

Tangų dinastija

Tang dinastija (kin. 唐朝, pinyin: Tángcháo) – Kinijos dinastija, valdžiusi 618–907 m., po Sui dinastijos. Dinastiją pradėjo Li Juanas. Jo sūnus Li Šiminis po galutinio valstiečių maištų ir separatinių feodalinių jėgų nuslopinimo ėmė vykdyti pažangią politiką ir Kinija pasiekė savo galios viršūnę. 690–705 m., imperatorei U Dzetianai paėmus valdžią, Tang dinastijos valdymą buvo pertraukusi Antroji Džou dinastija. Tang ypač susilpnėjo po An Lušano sukilimo 755–763 m. Po Tang dinastijos sekė Penkių dinastijų ir Dešimties karalysčių laikotarpis.

Tang dinastijos valdančioji šeima buvo Li (李). Sostinės – Luojangas ir Čang’anas.

Valua

Vikiteka

Valua (pranc. Dynastie des Valois) – Prancūzijos karalių dinastija, valdžiusi 1328–1589 m. Kapetingų dinastijos atšaka, iki 1328 m. valdžiusi Valua grafystę. Valua atstovas Liudvikas XI iš esmės baigė vienyti Prancūziją, o valdant Pranciškui I ėmė klostytis absoliutizmas. Nužudžius karalių Henriką Valua, Prancūzijoje įsigalėjo kita Kapetingų atšaka – Burbonų dinastija.Pagrindinė Valua linija buvo Prancūzijos karalių dinastija. Egzistavo ir keletas kitų atšakų:

Burgundijos Valua – dinastija, kilusi iš Jono Gerojo sūnaus Pilypo Narsiojo. 1342–1477 m. ši atšaka valdė Burgundijos kunigaikštystę, taip pat išplėtė savo dinastinę valdžią į daugybę kitų valstybėlių;

Nivernės Valua – dinastija, kilusi iš Burgundijos Valua. 1404–1491 ši atšaka valdė Nivernė grafystę.

Čingų dinastija

Čingų dinastija (kin. 清朝, pinyin: Qīng cháo, mandž.: daicing gurun) – dinastija, įkurta mandžiūrų klano Aisin Gioro dabartinės Kinijos šiaurės rytuose, 1644 m. pakeitusi Ming dinastiją ir tapusi paskutine Kinijos imperatorių dinastija. 1912 m. paskutinis imperatorius turėjo atsisakyti sosto, ir prasidėjo Kinijos Respublikos era.

Šangų dinastija

Šangų dinastija (kin. 商朝, pinyin: shāng cháo, liet. Šang čao) – pirmoji istorinė Kinijos dinastija. Tradiciškai manoma, kad ji valdė apie 1600–1046 m. pr. m. e. Šangų dinastija į valdžią atėjo po legendinės Sia dinastijos, po jos ėmė valdyti Džou dinastija. Vėlyvasis Šangų laikotarpis vadinamas Inas (kin. 殷代, pinyin: yīn dài, liet. In dai). Tuo metu dinastijos sostinė buvo netoli dabartinio Anjango.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.