Brazilija

República Federativa do Brasil
Brazilijos vėliava Brazilijos herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Brazilija žemėlapyje
Valstybinė kalba portugalų
Sostinė Brazilija
Didžiausias miestas San Paulas
Valstybės vadovai Jair Bolsonaro
Prezidentas
-Hamilton Mourão
Viceprezidentas
Rodrigo Maia
Žemųjų rūmų prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
8 511 965 km² (5)
0,65 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
211 243 220 (5)
22 žm./km² (147)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
1 616,00 mlrd. $ (10)
8 600 $ (72)
Valiuta Brazilijos realas (BRL)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC -2 iki -5
taikoma ne visur
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Portugalijos
1822 m. rugsėjo 7 d.
1825 m. rugpjūčio 29 d.
Valstybinis himnas Brazilijos himnas
Interneto kodas .br
Šalies tel. kodas 55

Brazilijos Federacinė Respublika (portug. República Federativa do Brasil) – valstybė Pietų Amerikos žemyne, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti šio žemyno valstybė. Brazilija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių portugališkai kalbanti valstybė pasaulyje. Šalis taip pat yra penkta pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių (apie 192 milijonai) pasaulio valstybė.

Šalis užima didelę teritoriją tarp Andų kalnų ir Atlanto vandenyno, bei ribojasi su Urugvajumi, Argentina, Paragvajumi, Bolivija, Peru, Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamu ir Prancūzijos Gviana.

Brazilija buvo Portugalijos kolonija nuo Pedro Kabralo išsilaipinimo 1500 m. iki nepriklausomybės paskelbimo 1822 m.[1] Iš pradžių tapusi nepriklausoma kaip Brazilijos imperija, respublika su dvejų rūmų įstatymų leidžiamąja valdžia, įkurta 1824 m. ratifikavus pirmąją konstituciją, egzistavo iki 1889 m.[1] Dabartinė Konstitucija Braziliją apibrėžia kaip federalinę respubliką.[2] Federaciją sudaro federalinės teritorijos sąjunga, 26 valstijos bei 5564 savivaldybės.[2][3]

Brazilijos ekonomika yra penkta pasaulyje pagal BVP[4] ir aštunta pasaulyje pagal perkamosios galios paritetą[5]. Šalis laikoma turinti vieną labiausiai augančių ekonomikų pasaulyje.

Istorija

Meirelles-primeiramissa2
Laikomos pirmosios Šventosios Mišios Brazilijoje (1500 m.)
Non-Native American Nations Control over South America 1700 and on
Brazilijos (žalia spalva) teritoriniai pasikeitimai tarp 1700 ir 2000 metų

Pagal skirtingas teorijas, pirmieji žmonės į Brazilijos teritoriją atsikėlė tarp 17 ir 6 tūkst. m. pr. m. e. Kai šalį atrado europiečiai, vietos indėnų gentys tebebuvo neolito stadijoje. Labiausiai išvystytas regionas buvo Atlanto vandenyno pakrantės, apgyvendintos daugiausia tupių indėnų genčių, kurios vadino jas Pindorama, t. y. palmių šalimi. Braziliją 1500 m. sausio 26 d. atrado ispanų keliautojas Vicente Yáñez Pinzón, kuris aplenkė portugalų ekspediciją, vadovaujama P. A. Kabralio (Pedro Álvares Cabral), kuri pasiekė šalį balandžio 22 d. Nepaisant to, Tordesiljo sutartis pripažino Portugalijai visas Pietų Amerikos sritis į rytus nuo sąlyginės linijos. 1533 m. prasidėjo reali portugalų kolonizacija, kuomet Brazilijos pakrantė buvo padalinta į 15 paveldimų kapitonijų. Taip įkurta Brazilijos kolonija.

Pradžioje portugalų kolonizatoriai eksportavo dekoratyvinę medieną, po to ėmėsi auginti cukranendres, introdukavo kavą. Kolonijose daugiausia dirbo vergai, iš pradžių vietos indėnai, o nuo 1550 m. vergai daugiausia buvo vežami iš Afrikos, pirmiausia iš Kongo. Nuo 1549 m. portugalų žemės Brazilijoje buvo tiesiogiai valdomos Portugalijos karaliaus. 1621 m. kolonija buvo padalinta į dvi valstijas (portug. estados) – Brazilijos (pietuose) ir Maranjano (šiaurėje). XVII a. viduryje portugalų hegemonijai regione ėmė grasinti kitos kolonijinės valstybės – Prancūzija ir Nyderlandai. Pastarieji 1630 m. šiaurės rytinėse teritorijose įkūrė Nyderlandų Braziliją, o Prancūzija surengė kelias ekspedicijas netoli ekvatoriaus ir šalies pietuose. Galiausiai portugalams pavyko atsikovoti prarastas teritorijas ir išlaikyti kontrolę.

Per XVII–XVIII a. kolonijos teritorija plėtėsi į vakarus, daugiausia bandeirančių dėka. Buvo kolonizuojama Kaatinga, Seradas, Amazonija. Ypač sparčiai plėtėsi San Vinsentės ir Gran Paros kapitonijos, kurių faktinės ribos gerokai peržengė Tordesilijo liniją. Tordesiljo sutartis su Ispanija buvo panaikinta 1777 m., pripažįstant Brazilijos kolonijai visas įsisavintas žemes.

1808 metais į Braziliją atvyko nuo Napoleono bėgantis Portugalijos karalius su visa karališkąja šeima bei vyriausybe, todėl Brazilija laikinai tapo imperijos metropolija. Šie įvykiai pakėlė Brazilijos statusą. 1816 m. atkūrus Portugalijos nepriklausomybę, ji pavadinta Portugalijos, Brazilijos ir Algarvės karalyste. Princas Petras I 1822 m. spalio 7 d. paskelbė nepriklausomybę ir įkūrė nepriklausomą Brazilijos imperiją.

Antrasis Brazilijos imperatorius Petras II buvo nuverstas nuo sosto, ir 1889 m. spalio 15 d. Brazilija tapo respublika. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje šalis pritraukė net 5 milijonus europiečių imigrantų, kas dar labiau paskatino krašto įsisavinimą. Iki XX amžiaus vidurio Brazilijos sostinė buvo Rio de Žaneiras.

Šalyje susiformavo oligarchų viešpataujama Senoji Respublika (portug. República Velha), o 1930 m. karinio perversmo metu ji buvo nuversta ir į valdžią atėjo Žetulijus Vargas. Jis 1937 m. įtvirtino diktatūrą, žinomą kaip Estado Novo, ir valdžioje išsilaikė iki 1945 m. Kai buvo priverstas atsistatydinti, šalis vėl ėmė darytis demokratiškesnė, vyko reformos, 1960 m. sostinė perkelta į specialiai tam įkurtą miestą – Braziliją, esančią šalies centre.

Paaštrėjusios šalies ekonominės problemos ir įsibėgėjęs Šaltasis karas 1965 m. Brazilijoje lėmė karinio režimo įsitvirtinimą. Jo metu naujai išleista konstitucija stipriai apribojo teises ir laisves, vykdė nacionalizmo, ekonominio vystymo ir opozicijos komunizmui politiką. Jos metu Brazilija gan sparčiai ekonomiškai vystėsi. 1985 m. pirmuoju civiliu prezidentu nuo 1965 m. tapo Tankredas Nevesas. Jis liberalizavo valdymą, 1988 m. išleido naują (dabartinę) Brazilijos konstituciją, ir vėl pasuko demokratizacijos keliu. Šis periodas žinomas kaip Naujoji Respublika (portug. República Nova). Dabartinė (36-oji) šalies prezidentė yra Dilma Rousseff, einanti pareigas nuo 2011 m. sausio 1 d.

Politinė sistema

Pagal šalies Konstituciją Brazilija – federacinė prezidentinė demokratinė respublika, kurios prezidentas yra kartu valstybės ir vyriausybės vadovas. Valstybėje veikia daugpartinė sistema.

Administracinė valstybės struktūra – federacija, tvarkoma pagal JAV modelį. Municipalitetai yra autonomiški politiniai vienetai.

2016 m. rugsėjo 1 d. apkaltos būdu šalies parlamentas pašalino prezidentę Dilma Rousseff, kaltinamąžeto naudojimu. Naujuoju šalies vadovu tapo iki tol viceprezidentu buvęs Michel Temer.[6]

Federacijos valdymo lygiai yra šie:

  • Sąjunga (federacija),
  • valstijos
  • municipalitetai

Administracinis suskirstymas

Brazil Labelled Map

Brazilija susideda iš regionų (sudarytų pagal geografinę padėtį ir ypatumus), kuriuos sudaro valstijos:

Regionams nepriklauso:

  • Brazilijos federalinė teritorija.

Buvusios valstijos:

  • Gran Para (buvo sudaryta iš dabartinių Paros, Amazonijos, Roraimos ir Amapos valstijų),
  • Gvadaraba (sudarė vien Rio de Žaneiro miestas, dabar prijungta prie Rio de Žaneiro valstijos).

Geografija

Brazil topo
Žemėlapis
Ara ararauna -Blue-and-gold Macaw -head and neck
Brazilija pasižymi didele bioįvairove. Geltonpilvė mėlynoji ara yra tipiškas šios šalies gyvūnas.

Pagrindinis straipsnis: Brazilijos geografija

Brazilijos kraštovaizdį sudaro platus Amazonės miškų ruožas šiaurėje bei atviresnė kalvų ir nedidelių kalnų teritorija pietuose – tai daugumos Brazilijos gyventojų namai ir žemės ūkio regionas. Užimantys Australijos dydžio teritoriją, Amazonės drėgnieji atogrąžų miškai yra didžiausi žemėje. Jie sudaro apie trečdalį Pietų Amerikos ir auga daugiausia Brazilijoje, Amazonės baseine. Jų medžiai maitina ir globia visokiausius žvėris, paukščius, vabzdžius ir roplius, taip pat Amazonijos indėnus, gyvenančius čia tūkstančius metų. Palei Atlanto vandenyną išsidėstę keli kalnų ruožai, kuriuose yra aukščiausias Brazilijos kalnas – Neblina (Pico da Neblina), iškilęs 3014 m virš jūros lygio.

Didžiausios upės yra Parana su savo didžiuoju intaku Igvasu (Iguaçu) upe, kurioje yra įspūdingas Igvasu krioklys; taip pat yra Rio Negro, San Fransisko (São Francisco), Šingu (Xingu), Madeira, Tapažosas (Tapajós) ir žinoma – Amazonė, kuri yra vandeningiausia upe pasaulyje (turi didžiausią baseiną) ir taip pat kai kurių specialistų laikoma ilgiausia pasaulio upe. Amazonė išteka iš Andų kalnų Peru teritorijoje ir teka per Pietų Ameriką 6439 km. Įteka į Atlanto vandenyną. Pusė upės ilgio tenka Brazilijai. Ji yra svarbiausias šalies vandens kelias, dideli laivai ja pasiekia net Manauso miestą, nutolusį nuo vandenyno apie 1600 km. Kasmet upė patvinsta, dumblu patręšdama laukus.

Klimatas

Brazilijos, išsidėsčiusios ties pusiauju, klimatui yra būdingi regioniniai skirtumai. Amazonės žemumoje vyrauja pusiaujinis drėgnas klimatas – metinis kritulių vidurkis yra apie 4000 mm, vidutinė mėnesio temperatūra apie 25–28 °C. Brazilijos ir Gvianos aukštumose vyrauja subekvatorinis drėgnas klimatas – vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 1000–2000 mm. Pietinėje šalies dalyje vyrauja subtropinis jūrinis klimatas – vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 1800 mm, vidutinė mėnesio temperatūra apie 13 °C liepos mėnesį ir 24 °C sausio mėnesį.

Bioįvairovė

Palankaus pusiaujo klimato dėka Amazonijos baseino miškuose klesti didžiausia gyvūnijos ir augalijos įvairovė, lyginant su likusiais mūsų planetos kampeliais. Šalies p.v., atogrąžose esanti Pantanalio pelkių ir šlapynių ekosistema, yra viena didžiausių pasaulyje, kurioje labai gausi augalijos ir gyvunijos įvairovė. Joje prieglobstį randa apie 1000 paukščių rūšių, apie 300 žinduolių rūšių, apie 480 roplių, apie 400 žuvų, apie 9000 bestuburių rūšių. Mokslininkų apytiksliais paskaičiavimais manoma, kad visoje Brazilijoje augalų ir gyvūnų galėtų būti netoli keturių milijonų rūšių.

Amazonijos baseine auga vienos didžiausių gėlių – gigantiškosios viktorijos, victoria cruziana, labai nuostabiai žydinčios princesės gėlės (Tibouchina semidecandra), viena aukščiausių Pietų Amerikos žemyne medžių rūšių – tikrieji kapokmedžiai, Tabebuia alba medis pripažintas nacionaliniu Brazilijos simboliu, kuris dažnai sodinamas Brazilijos miestų parkuose, šiaurės rytinėse ir pietrytinėse Atlanto vandenyno pakrantėse auga mangrovių sąžalynai ir daugelis kitokių augalų.

Gausi roplių ir žuvų įvairovė. Paminėtini krokodilų genčiai priklausantys kaimanai, stambiausia pasaulyje gyvačių rūšis – anakondos, šungalviai smaugliai, nuodingosios mėlynosios medlaipės, pavojingos žuvys piranijos ir tt.

Gyvena vieni stambiausių vanaginių šeimos paukščiai harpijos. Taip pat paprastosios karakaros, daug papūgų, tarp jų didžiausios skraidančiosios papūgos Anodorhynchus hyacinthinus, kitos tai geltonpilvės mėlynosios aros, raudonosios aros, mėlyngurklės aros, žaliasparnės aros ir kolibrių rūšių, tukanai, tarp jų didieji tukanai, Ramphastos tucanus, Ramphastos dicolorus, neskraidantys dideli paukščiai – paprastieji nandai, raudonieji ibiai, nacionalinis Brazilijos paukštis – Turdus rufiventris ir daugelis kitų.

Iš gyvūnų paminėtini jaguarai, kurių didžiausia koncentracija susitelkusi Pantanalio regione, taip pat pumos, ocelotai, lyguminiai tapyrai, skruzdėdos, tinginiai, pekariai, miškiniai šunys, Oposumai, šarvuočiai, Kapibaros kai kurios Elnių rūšys daugiausia šalies pietuose, o Plačianosės beždžionės šalies šiaurėje esančiame Amazonijos baseine, taip pat Amazonės upėje gėlųjų vandenų amazonės delfinai.

Naudingosios iškasenos

Brazilijoje gaunama apie 100 rūšių naudingųjų iškasenų. Svarbiausia yra geležies ir mangano rūdų gavyba. Geležies rūdos išteklių yra 19,5 mlrd. t (1999), mangano rūdos yra 81 mln. t (1997). Be to, dideli naftos (1,18 mlrd. t, 2000; II vieta Lotynų Amerikoje po Venesuelos), gamtinių dujų (296 mlrd. m³), akmens anglies (13,2 mlrd. t, 1999; I vieta Lotynų Amerikoje), niobio (3,9 mln. t; I vieta pasaulyje), alavo, vario, titano, chromo, nikelio, urano, švino rūdų, boksito, magnezito, grafito, kaolino, talko, asbesto, cirkonio, fosforitų, aukso ištekliai. Didžiausios pasaulyje geležies rūdos atvirosios kasyklos yra Minas Žeraiso valstijoje (II pasaulyje po Kinijos pagal geležies rūdos gavybą, I vieta pagal eksportą). Brazilija užima III vietą pasaulyje pagal boksito (po Australijos ir Gvinėjos), mangano (po Ukrainos ir PAR), cinko (po Kinijos ir Indonezijos) rūdų, kaolino (po JAV ir Didžiosios Britanijos) gavybą. Boksitas daugiausia kasamas Paros valstijoje, mangano rūda – Minas Žeraiso, Pietų Mato Groso, Amapos valstijose, cinko rūda – Amazonijos valstijoje, kaolinas – Amapos ir Amazonės valstijose. Be to, kasama alavo (Paranos valstijoje), chromo (Amapos ir Bahijos valstijose) rūdos, kvarcas, magnezitas (Bahijos valstijoje), vario, švino rūdos (Bahijos ir Pietų Rio Grandės valstijose), asbestas (Gojaso valstijoje), grafitas, kolumbitas, nikelio ir tantalo rūdos (Gojaso ir Minas Žeraiso valstijose), fosforitai (Resifės apylinkėse), cirkonis (Rio de Žaneiro valstijoje), titano rūda (Paraibos valstijoje), sidabras, volframo rūda, urano rūda, anglys, akmens druska. Iš jūros vandens gaunama druska (97 proc. – Šiaurės Rio Grandės pakrantėje). 3/4 naftos ir 2/3 gamtinių dujų gaunama iš Atlanto vandenyno šelfo. Seniausios kasybos šakos – aukso ir deimantų gavyba. Minas Žeraiso, Bahijos, Espirito Santo valstijose kasami brangakmeniai (rubinai, safyrai, smaragdai) ir juvelyriniai akmenys – agatai, ametistai, akvamarinai, citrinai, opalai, topazai, turmalinai (90 proc. pasaulio produkcijos). Gausu statybinio akmens (gneiso, granito, bazalto, dolomito).

Ekonomika

Sao Paulo Congonhas 2
San Paulas – turtingiausias Brazilijos miestas ir didžiausias finansinis centras Lotynų Amerikoje.

Turėdama didelius ir gerai išvystytus žemės ūkio, gamtos išteklių gavybos, gamybos ir paslaugų sektorius ir didelę darbo bazę, Brazilijos ekonomika pranoksta visas kitas Pietų Amerikos valstybes ir stiprina savo padėtį pasaulio rinkoje. Jos pramonė užima antrąją vietą tarp visų Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių, nusileisdama tik JAV.

Pagrindiniai eksportuojami produktai – kava, sojų pupelės, geležies rūda, apelsinų sultys, plienas ir lėktuvai (Embraer). Šalis yra trečia pasaulyje pagal lėktuvų gamybą ir žemės ūkio produktų eksportą.[7]

Suplanavusi „gudrų“ valstybės biudžeto panaudojimo projektą ir žadėdama struktūrinę valstybės reformą, Brazilija gavo 41,5 milijardo JAV dolerių paramą. Tačiau viena didžiausių Brazilijos problemų – netolygus pajamų paskirstymas. 1990 m. daugiau nei vienas iš keturių brazilų dienai pragyventi teturėdavo mažiau nei 1 dolerį (dabar tokias pajamas Brazilijoje turi ~15 proc. gyventojų). 2002 m. išrinktas kairysis prezidentas L. I. Lula da Silva dėjo ir deda dideles pastangas šį nelygumą kiek įmanoma sumažinti, tačiau vienintelis akivaizdus rezultatas yra „Zero Hunger“ programa, skirta garantuoti brazilui tris valgius per dieną. Didžiausia šalies problema, kurią bus sunkiausia išspęsti – korupcija. Jos šaknys gilios ir išplitusios.

Valiuta: Realas (BRL), kurį sudaro 100 sentavų.

2010 m. buvo pranešta, kad viena pasaulinių naftos ir energetikos kompanijų Royal Dutch Shell kartu su Brazilijos įmone Cosan, užsiimančia cukranendrių surinkimu ir perdirbimu, kuria naują bendrą įmonę „Raízen“.[8] Ji turėtų tapti viena didžiausių pasaulyje biokuro – etanolio – gamintojų. Gamybos įmonės ir mažmeninis pardavimo tinklas bus įkurtas Brazilijoje. Ši nauja bendrovė planuoja pagaminti ir parduoti daugiau nei 2 milijardus litrų bioetanolio per metus. Planuojama, kad ši „Raizen“ taps viena didžiausių Brazilijos bendrovių.

Turizmas

Turizmas viena svarbiausių Brazilijos ekonomikos šakų. 2008 metais šalį aplankė apie penkis milijonus užsienio turistų. Brazilija užima antrąją vieta, pagal kelionės pasirinktą maršrutą į Pietų Amerikos šalis. 2008 metais užsienio turistai Brazilijoje išleido apie 5,8 milijardų JAV dolerių arba palyginus su 2007 metais 16,8% daugiau. 2005 metais iš turizmo gauta 3,2% visų šalies pajamų. Turizmo paslaugų sektoriuje nuolatos ir dalinai dirba apie 1,87 milijono žmonių.

Pagrindiniai užsienio ir vietinių turistų maršrutai bei objektai:

Gyventojai

Brasileiros
Brazilijos etninė įvairovė
Brazilian States by Population density
Žemėlapis pagal gyventojų tankumą.

Pagal 2011 m. liepos mėnesio statistinius duomenis Brazilijoje gyveno 203 429 773 žmonės [9]

Rasės ir tautybės

Pasiskirstymas pagal rases:

  • Baltaodžiai – 47,73 % (91,05 milijono) 2010 metais.
  • Maišytų rasių (įvairiai rudos odos, maišyti juodųjų, baltųjų ir indėnų palikuonys) – 44,2 % (84,70 milijono) 2009 metais.
  • Juodaodžiai – 6,9 % (13,25 milijono) 2009 metais.
  • Geltonodžiai – 2,1 % (2,08 milijono) 2010 metais.
  • Indėnai – 0,3 % (421 tūkstančiai) 2009 metais.

Baltaodžių brazilų sparčiai mažėja, bet atitinkamai gausėja juodaodžių bei pardo procentas. Baltaodžių skaičius pagausėdavo tik per baltaodžių masines imigracijas, bet esant nežymiai baltaodžių imigracijai, šalyje jų skaičius vėl ima mažėti.

Žemiau, palyginimui koks rasių pasiskirstymas buvo pagal 2000 m. surašymo duomenis:

Rasė Proc. (%)
(apytiksliai)
2000[10] 2008[11]
Baltaodžiai 53,74% 48,43%
Juodaodžiai 6,21% 6,84%
Maišytų rasių 38,45% 43,80%
Geltonodžiai 0,45% 0,58%
Indėnai 0,43% 0,28%
Nenustatyta 0,71% 0,07%

Daugelis šalies gyventojų turi ir vietinių šalies gyventojų, ir europiečių, ir afrikiečių vergų kraujo, nes skirtingų rasių atstovų santuokos buvo įprastos nuo pat portugalų kolonistų atvykimo XVI amžiuje. Per tris šimtus buvimo Portugalijos kolonija metų, į Braziliją atvyko daugiau nei 700 000 portugalų ir maždaug 4 milijonai afrikiečių vergų. Neskaitant Afrikos valstybių, šalis turi didžiausią iš Afrikos kilusių žmonių populiaciją pasaulyje.

Brazilijos gyventojų skaičius pagal rases tarp 1872 ir 1991 metų (pagal gyventojų surašymo duomenis)[12]
Metai Baltaodžiai Juodaodžiai Maišytos rasės Geltonodžiai Nenustatyti Viso
1872 3,787,289 1,954,452 4,188,737 - - 9,930,478
1890 6,302,198 2,097,426 5,934,291 - - 14,333,915
1940 26,171,778 6,035,869 8,744,365 242,320 41,983 41,236,315
1950 32,027,661 5,692,657 13,786,742 329,082 108,255 51,944,397
1960 42,838,639 6,116,848 20,706,431 482,848 46,604 70,191,370
1980 64,540,467 7,046,906 46,233,531 672,251 517,897 119,011,052
1991 75,704,927 7,335,136 62,316,064 630,656 534,878 146,521,661

XIX amžiaus pabaigoje Brazilija atvėrė savo sienas baltaodžiams imigrantams, kad padidinti jų kiekį šalyje juodųjų atžvilgiu. To pasekoje 18701953 m. į šalį atvyko maždaug 5 milijonai europiečių ir azijiečių, daugiausiai italų, portugalų, ispanų ir vokiečių. XX amžiaus pradžioje taip pat atvyko nemažai žmonių iš Japonijos bei Artimųjų Rytų. Tarpukario periodu atvyko ir lietuvių. Dabar lietuvių kilmės brazilų apytiksliai priskaičiuojama apie 150 tūkstančių (neįskaitant litvakų, pagal 2002 metus). Lietuvių kilmės brazilai daugiausiai susitelkę šalies pietuose, ypač San Paulo valstijoje.

Baltųjų brazilų skaičius pagal kilmę (skaičiai apytiksliai, įskaitant dalinę etninę priklausomybę):

Taip pat dalis brazilų save priskiria prie anglų, škotų, airių, čekų kilmės.

Tarp Geltonodžiai (azijiečių) gausiausia japonų kilmės brazilų etninė grupė (1,405 milijono), o pastaruoju metu imigruoja nemažai kinų, kurių pagal 2006 m. surašymą yra apie 350 tūkstančių.

Portugalų ir libaniečių kilmės žmonių skaičius yra didesnis, nei jų kilmės šalyse – Portugalijoje ir Libane. Italų, japonų, sirų kilmės žmonių skaičius yra antras pagal skaitlingumą, po jų skaičiaus etninės kilmės šalyse (Italijos, Japonijos, Sirijos).

Brazilijos gyventojų tankumas labai skiriasi pakrantėje, kur jis didelis, ir giliai žemyne bei Amazonijoje, kur jis yra kur kas mažesnis. Egzistuoja didelis skirtumas tarp turtingųjų ir skurdžių, priemiesčiuose (lūšnynuose) gyvenančių, gyventojų. Šiaurės ir Vidurio Vakarų regionai anksčiau buvo neįsisavinti ir mažiau išsivystę, bet dabar tai yra keičiama Amazonijos miškų sąskaita. Pavyzdžiui, gyventojų skaičius Rondonijos valstijoje per pastaruosius kelis dešimtmečius išaugo beveik 30 kartų.

Pasak, 2004 m. apskaičiavimų, 88,6 % vyresnių nei 14 m. brazilų yra raštingi ir vyrų raštingumas praktiškai nesiskiria nuo moterų. Vidutinė gyvenimo trukmė Brazilijoje yra 72 metai. Gyventojų struktūra pagal amžių:

  • 0-14 m.: 26,7 %
  • 15-64 m.: 66,8 %
  • 65 m. ir daugiau: 6,4 % (2009 m. apsk.)
Cristo Redentor Rio de Janeiro 4
Kristaus Atpirkėjo statula – Brazilijos krikščionybės simbolis

Religija

Pasiskirstymas pagal religijas (2000 m. surašymo duomenys):

Šiuo metu Brazilijos protestantų skaičius auga. Iki 1970 m. daugelis šalies protestantų buvo „tradicinių bažnyčių“ nariai, daugiausiai liuteronai, presbiterionai ir baptistai, bet nuo tada žymiai išaugo sekmininkų ir neosekmininkų skaičius. Tradiciniai afrikiečių tikėjimai, kuriuos į šalį atnešė vergai, susimaišė su krikščionybe ir taip susikūrė keletas afro-braziliškų religijų, kaip Macumba, Candomblé ir Umbanda. Skirtingose indėnų grupėse praktikuojamos tradicinės religijos gali smarkiai skirtis.

Kalbos

Museu da Língua Portuguesa
Portugalų kalbos muziejus San Paule yra pirmasis kalbos muziejus pasaulyje.

Oficiali Brazilijos kalba yra portugalų. Ja kalba beveik visi šalies gyventojai ir ji yra praktiškai vienintelė kalba naudojama laikraščiuose, radijuje, televizijoje ir t. t. Tiesa, vienoje savivaldybėje kartu su portugalų kalba, yra oficiali indėnų kalba Nheengatu, bet ja kalba tik keli tūkstančiai žmonių. Brazilai yra vienintelė portugališkai kalbanti Amerikos tauta ir tai gyventojams suteikia nacionalinį identitetą, išskiriantį Braziliją iš ispaniškai kalbančių kaimyninių šalių.

Braziliškos portugalų kalbos formavimąsi įtakojo indėnų ir afrikiečių kalbos, todėl ji kiek skiriasi nuo naudojamos Portugalijoje ir kitose portugališkai kalbančiose šalyse. Be to, pačioje Brazilijoje yra išskiriama 12 portugalų kalbos dialektų. Dialektai daugiausiai skiriasi tarimo niuansais.

Atokesnėse šalies teritorijose yra kalbama 180-čia indėnų kalbų. Be to, imigrantų palikuonys kartais kalba savo kalba, todėl šalies pietuose yra vokiškai arba itališkai kalbančių bendruomenių, bet jos taip pat yra smarkiai įtakojamos portugalų kalbos.

Didžiausi Brazilijos miestai
  Miestas Valstija Populiacija   Miestas Valstija Populiacija

San Paulas

San Paulas

Rio de Žaneiras
Salvadoras

Salvadoras
Brazilija

Brazilija

1 San Paulas San Paulas 10 990 249 8 Manausas Amazonė 1 709 010
2 Rio de Žaneiras Rio de Žaneiras 6 161 047 9 Resifė Pernambuka 1 549 980
3 Salvadoras Bahija 2 948 733 10 Porto Alegrė Pietų Rio Grandė 1 430 220
4 Brazilija Federalinė teritorija 2 557 158 11 Belenas Para 1 424 124
5 Fortaleza Seara 2 473 614 12 Guaruljosas San Paulas 1 279 202
6 Belo Horizontė Minas Žeraisas 2 434 642 13 Gojanija Gojasas 1 265 394
7 Kuritiba Parana 1 828 092 14 Kampinasas San Paulas 1 056 644
Šaltinis: Brazilijos geografijos ir statistikos institutas (2008 m. apskaičiavimai)

Švietimas

Universidade Federal do Parana 4 Curitiba Parana
Paraná Federalinis universitetas yra laikomas seniausiu universitetu Brazilijoje.

Pirmąsias mokyklas XVI a. viduryje įsteigė jėzuitai. 1759 m. juos išvijus, valdžia ėmė steigti pasaulietines mokyklas, iš kurių garsiausios – Karališkoji karo akademija (įkurta 1810) ir Pedro II koledžas (1830). 1827 m. priimtas pradinių mokyklų organizavimo įstatymas, tačiau mokymo lygis buvo žemas.

XIX a. jėzuitai pradėjo kurti gimnazijas. Nuo 1993 m. švietimą tvarkė Švietimo ministerija. Yra valstybinių, municipalinių, federalinių ir privačių (daugiausia – konfesinių) mokyklų. 1946 m. paskelbtas nemokamas privalomas keturmetis, 1970 m. – aštuonmetis pagrindinis mokslas 7-14 metų vaikams.

Vidurinis mokslas (3 m. ir papildomas kursas 1 m.) yra nemokamas ir neprivalomas. Baigus pagrindinę mokyklą toliau galima mokytis vidurinėje (3 m.) arba profesinėje (4 m.) mokykloje.

1994 m. pradines mokyklas lankė 91 proc., vidurines mokyklas – 20 proc. šio amžiaus vaikų. 2001 m. veikė 29 260 ikimokyklinių įstaigų, jas lankė 4,82 mln. vaikų, dirbo 292 860 pedagogų; 126 490 pagrindinių mokyklų (4,17 mln., 185 000); 21 040 vidurinių ir profesinių mokyklų (5,14 mln., 457 110).

Aukštosios mokyklos pagrindinis tipas yra universitetas. Veikia ir universitetiniai centrai, institutai, universitetinės mokyklos, aukštosios technikos mokyklos. 2000 m. buvo 1180 aukštųjų mokyklų (156 universitetai, iš jų 112 valstybiniai), 2,7 mln. studentų. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Pelotaso (įkurta 1883), Paranos (įkurta 1912 Kuritiboje), Rio de Žaneiro (įkurta 1920), Kampinaso (įkurta 1941), Bahijos (įkurta 1946 Salvadore), San Paulo (įkurta 1946), Amarono (įkurta 1962 Manause) universitetai. 1829 įkurta Nacionalinė medicinos akademija, 1897 – Brazilijos literatūros akademija, 1916 – Brazilijos MA (visos – Rio de Žaneire).

1948 m. San Paule įkurta Mokslo skatinimo draugija. Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba (įkurta 1951) vadovauja branduolinės energetikos, kosmoso, fizikos, technologijos, matematikos, bibliografijos ir dokumentacijos mokslo valstybinėms įstaigoms.

Didžiausios bibliotekos: Nacionalinė (įkurta 1810), Karališkoji portugalų (įkurta 1837), Užsienio reikalų ministerijos (įkurta 1906, visos – Rio de Žaneire), Municipaliteto (įkurta 1925 San Paule). Muziejai: nacionalinis (įkurtas 1818), istorijos (įkurtas 1922), meno (įkurtas 1938), šiuolaikinio meno (įkurtas 1946, visi – Rio de Žaneire), etnografijos (įkurtas 1934 San Paule).

Kultūra

Desfile Portela 2014 (906185)
Rio de Žaneiro karnavalas yra laikomas vienu iš įspūdingiausių pasaulio šou.

Dėl stiprių praeities kolonijinių ryšių, brazilų kultūros branduolys yra kilęs iš portugalų kultūros. Portugalai į šią šalį atnešė portugalų kalbą, katalikų religiją ir savo architektūros stilių. Tiesa, Brazilijos kalbos, virtuvė, muzika ir religija buvo smarkiai įtakota indėnų bei afrikiečių, kurie buvo atvežti į šalį kaip vergai, kultūros bei tradicijų. Įtakos turėjo ir didžiuliais kiekiais į Braziliją atvažiavę italų, vokiečių bei kitų Europos šalių imigrantai. Jų įtaka labiau jaučiama šalies pietuose ir pietryčiuose.

Brazilijos literatūra prasidėjo XVI amžiuje, kai šalyje rašė pirmieji portugalų keliautojai. Virtuvė labai skiriasi priklausomai nuo religijos. Jos įvairovė atspindi nevienalytę, iš imigrantų bei indėnų sudarytą šalies visuomenę. Iš to kilo nacionalinis maisto gaminimo stilius, bet yra išsaugomi ir regioniniai skirtumai. Tradiciniai Brazilijos muzikos stiliai yra samba, bossa nova, forró, frevo, pagode ir daugelis kitų. Šalyje kūrė ir nemažai klasikinės muzikos kompozitorių. Kinas Brazilijoje turi gilias tradicijas, siekiančias jo atsiradimą XIX amžiaus pabaigoje. Pastaraisiais metais Brazilijos kinas susilaukia didesnio internacionalinio pripažinimo.

Brazilų karnavalai pasižymi įspūdingais gatvės paradais ir energinga muzika. Karnavalai turi daug regioninių charakteristikų ir patys įspūdingiausi vyksta Rio de Žaneire, Salvadore, Resifė bei Olindoje. Kasmetinė šventė yra švenčiama 40 dienų prieš Velykas ir žymi gavėnios pradžią.

Sportas

Ronaldinho and Lula
Brazilijos prezidentas Lula su Ronaldinho, vienu iš žymiausių pasaulio futbolininkų.

Populiariausia sporto šaka Brazilijoje yra futbolas. Brazilijos vyrų futbolo rinktinė jau ilgą laiką yra viena iš pajėgiausių pasaulio rinktinių ir yra vienintelė, dalyvavusi visuose ligi šiol vykusiuose FIFA pasaulio čempionatuose. Ji laimėjo FIFA Pasaulio taurę net 5 kartus (1958 m., 1962 m., 1970 m., 1994 m. ir 2002 m.) – daugiau nei bet kuri kita komanda. Šalyje vyko du pasaulio futbolo čempionatai – 1950 m. ir 2014 m. Brazilija yra penktoji šalis, kuri pasaulio futbolo čempionatą rengė du kartus – kartu su Meksika, Italija, Prancūzija ir Vokietija.

Dideles žiūrovų minias Brazilijoje taip pat pritraukia krepšinio, tinklinio, automobilių lenktynių ir kovos menų renginiai. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau entuziastų pritraukia ir tenisas, rankinis, plaukimas bei gimnastika, nors šios sporto šakos yra mažiau populiarios nei minėtos anksčiau. Be to iš Brazilijos yra kildinama keletas sporto šakų variacijų, kaip paplūdimio futbolas ir salės futbolas, bei kovos menai kapueira, vale tudo ir braziliškas Džiu-Džitsu. Brazilijoje yra kasmet rengiamos Formulės 1 lenktynės ir brazilų vairuotojai yra 8 kartus laimėję Formulės 1 pasaulio čempionatą: Emersonas Fitipaldis 1972 m. ir 1974 m., Nelsonas Pikė 1981 m., 1983 m. ir 1987 m., bei Airtonas Sena 1988 m., 1990 m. ir 1991 m.

2016 m. Rio de Žaneire bus rengiamos XXXI Olimpinės žaidynės.

Kita informacija

  • Brazilijos čiabuviai
  • Brazilijos miestai
  • Brazilijos ryšiai
  • Brazilijos transportas
  • Brazilijos karinės pajėgos
  • Brazilijos tarptautiniai santykiai
  • Brazilijos šventės

Brazilijos nacionalinių simbolių galerija

Brazilijos vėliava, herbas ir himnas pagrindiniai nacionaliniai simboliai. Kiti šalies simboliai pateikti paveikslėliuose:

Flickr - Dario Sanches - SABIÁ-LARANJEIRA (Turdus rufiventris) (7)

Turdus rufiventris

Ipe-amarelo curitiba

Tabebuia alba medis

Cupuaçu

Theobroma grandiflorum vaisius

Sugarloaf Mountain as seen from Corcovado

Cukrinės galvos kalnas

NS Aparecida

Dievo Motina iš Aparecidos (San Paulo valstijoje)

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 „Introduction of Brazil“. Central Intelligence Agency. 2008. Nuoroda tikrinta 2008-06-03.
  2. 2,0 2,1 „Brazilian Federal Constitution“ (Portuguese). Presidency of the Republic. 1988. Nuoroda tikrinta 2008-06-03. „Brazilian Federal Constitution“. v-brazil.com. 2007. Nuoroda tikrinta 2008-06-03. „Unofficial translate“
  3. „Territorial units of the municipality level“ (Portuguese). Brazilian Institute of Geography and Statistics. 2008. Nuoroda tikrinta 2008-06-03.
  4. Report for Selected Countries and Subjects
  5. Country Comparison :: GDP (purchasing power parity)
  6. Brazil President Dilma Rousseff removed from office by Senate
  7. Brasil supera Canadá e se torna o terceiro maior exportador agrícola
  8. Shell bets on ethanol in $21 billion deal with Brazil’s Cosan
  9. cia.gov SOUTH AMERICA, BRAZIL
  10. IBGE – Instituto Brasileiro de Geografia e Estatística
  11. 2008 PNAD, IBGE. „População residente por cor ou raça, situação e sexo“.
  12. http://www.ibge.gov.br/ibgeteen/povoamento/

Nuorodos

Vikiteka

Valdžia:

Pasiuntinybės:

Bendra informacija:

Žinios:

Žemėlapiai:

Laikas ir orai:

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Bolivija

Bolivijos Daugiatautė Valstybė (Bolivija) – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Brazilija šiaurėje ir rytuose, Paragvajumi bei Argentina pietuose, Čile bei Peru vakaruose.

Brazilija olimpinėse žaidynėse

Brazilija olimpinėse žaidynėse dalyvauja nuo 1920 m.

Brazilijos vyrų futbolo rinktinė

Brazilijos vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, atstovaujanti Braziliją tarptautiniuose turnyruose, sėkmingiausia pasaulio rinktinė, laimėjusi net 5 pasaulio čempionatus.

Brazilų rinktinė yra vienintelė, dalyvavusi visuose ligi šiol vykusiuose pasaulio čempionatuose, bei laimėjusi daugiausiai kartų – penkis.

CONMEBOL

CONMEBOL arba CSF (isp. Confederación Sudamericana de Fútbol; liet. Pietų Amerikos Futbolo Konfederacija) yra viena iš šešių FIFA kontinentinių futbolo konfederacijų, kuri yra atsakinga už Pietų Amerikos futbolą. Konfederacija buvo įkurta urugvajiečio Héctor Rivadavia Gómez.

FIFA pasaulio taurės varžybos Pietų Amerikos žemyne vyko keturis kartus. CONMEBOL komandos yra laimėjusios devynias iš dvidešimties FIFA Pasaulio taurės varžybų. P. Amerikos konfederacija yra vienintelė iš FIFA konfederacijų laimėjusi Pasaulio taurę keturiuose žemynuose (UEFA šalys laimėjo trijuose). CONMEBOL yra vienintelė konfederacija turinti trys komandas (Brazilija, Argentina ir Urugvajus), kurios yra laimėjusios FIFA Pasaulio taurę mažiausiai du kart.

Dėl istorinių ir kultūrinių priežasčių Gajana, Surinamas ir Prancūzijos užjūrio departamentas Prancūzijos Gviana nėra CONMEBOL narės. Pagrindinė to priežastis yra futbolo lygis; jų nacionalinės komandos yra CONCACAF narės.

Tarp daugybės CONMEBOL vykdomų varžybų yra Copa Libertadores de América (analogišką Europos UEFA Čempionų lygai), bei Copa Sudamericana (analogišką UEFA taurei). Šios lygos skirtos klubinėm komandom, bei Copa América vyrų nacionalinėm rinktinėm.

Copa América

Copa América (Amerikos taurė) – pagrindinės Pietų Amerikos futbolo konfederacijos (CONMEBOL) varžybos, dažniausiai rengiamos kas dveji metai. Varžybose dalyvauja 10 Pietų Amerikos valstybių ir dvi rinktinės, kviečiamos iš kitų konfederacijų. Dalyvaujančios Pietų Amerikos rinktinės:

Brazilija

Argentina

Urugvajus

Paragvajus

Čilė

Peru

Ekvadoras

Bolivija

Kolumbija

Venesuela

FIFA Pasaulio metų žaidėjas

FIFA Pasaulio metų žaidėjo apdovanojimas buvo kasmetinis vyrų ir moterų futbolo apdovanojimas įteikiamas geriausiam ir geriausiai futbolo žaidėjui ar žaidėjai tais metais. Jį išrinkdavo nacionalinių rinktinų treneriai ir kapitonai. Kiekvienas balsuojantysis gaudavo 3 balsus vertus po 5 taškus, 3 balsus vertus po 3 taškus ir dar 3 balsus, kurių vertė po 1 tašką. Nugalėdavo žaidėjas surinkęs daugiausiai taškų. Vyrams apdovanojimas pradėtas teikti 1991 metais, o moterims 2001 metais.

Jauniausias žaidėjas laimėjęs šį apdovanojimą buvo Ronaldo, gavęs apdovanojimą 1996 metais, kai jam tebuvo 20 metų. Ronaldo šį apdovanojimą taip pat laimėjo 1997 metais ir kartu su Ronaldinho yra vieninteliai žaidėjai jį laimėje 2 kartus iš eilės.

Nuo 2004 metų FIFA rinkimams pateikdavo 35 futbolininkų ir 21 futbolininkių sąrašą balsavymui, už kurį ar kurią balsuodavo nacionalinių rinktinių treneriai, kapitonai ir FIFPro (organizacija vienijanti profesionalius futbolininkus) atstovai.

Apdovanojimai sulaukdavo nemažai kritikos dėl to, kad visi laimėję žaidėjai tuo metu žaidė Europos klubuose.

2010 m. FIFA Pasaulio metų žaidėjas ir Prancūzijos futbolo Ballon d'Or apdovanojimai buvo sujungti į vieną FIFA Ballon d'Or apdovanojimą. Nuo 2016 m. geriausio FIFA futbolininko apdovanojimas įtrauktas į FIFA geriausiųjų futbole (Best Football Awards) apdovanojimų.

FIFA U-20 pasaulio taurė

FIFA U-20 pasaulio taurė – pasaulio futbolo čempionatas iki 20 metų amžiaus, vykstantis kas dvejus metus, organizuojamas FIFA. Pirmasis turnyras buvo surengtas 1977 m. ir iki 2005 m. buvo vadinamas FIFA pasaulio jaunimo čempionatu.

Daugiausia apdovanojimų yra iškovojusi Argentinos rinktinė (šešis), Brazilija keturis, Portugalijos rinktinė laimėjo du kart, o Vokietijos, Ispanijos, buvusių Tarybų Sąjungos ir Jugoslavijos rinktinės laimėjo kartą, kiekviena.

FIFA konfederacijų taurė

FIFA konfederacijų taurė – kas ketverius metus FIFA organizuojamos varžybos, kuriose dalyvauja 8 nacionalinės rinktinės:

6 konfederacijų atstovai:

CAF – Afrikos čempionai

CONMEBOL – Pietų Amerikos čempionai

UEFA – Europos čempionai

AFC – Azijos čempionai

OFC – Okeanijos čempionai

CONCACAF – Šiaurės ir Centrinės Amerikos bei Karibų jūros regiono čempionai

Pasaulio čempionai. Jei pasaulio čempionai yra ir žemyno čempionai, turnyre dalyvauja žemyno čempionato finalininkai.

Turnyro šeimininkai.Turnyras išsivystė iš Karaliaus Fahdo taurės, organizuotos Saudo Arabijoje 1992 ir 1995 metais. 1997 metais FIFA perėmė taurės organizavimą ir pavadino turnyrą Konfederacijų taure. Iki 2005 metų turnyras buvo organizuojamas kas dvejus metus, nuo 2005 metų nuspręsta organizuoti tik kartą per ketverius metus.

Turnyro laimėtojais keturis kartus yra tapusi Brazilijos rinktinė, du kartus laimėjo Prancūzijos rinktinė, po vieną kartą laimėjo Argentinos, Meksikos, Danijos ir Vokietijos komandos.

FIFA pasaulio čempionatas

FIFA pasaulio čempionatas – stipriausių planetos vyrų futbolo rinktinių turnyrai. Tai vienas iš pačių svarbiausių pasaulio sporto įvykių (po Olimpiados). Dabar pasaulio čempionatuose dalyvauja 32 šalių rinktinės, o atrankos varžybas pradeda apie 200 rinktinių, tarp jų – ir Lietuva. Paprastai jie vyksta vienoje šalyje, tačiau 2002 m. vyko dviejose (Japonijoje ir Pietų Korėjoje).

Pasaulio čempionate dalyvauja šalių, priklausančių tarptautinei futbolo federacijai FIFA (Fédération Internationale de Football Association), nacionalinės rinktinės. Pasaulio futbolo čempionatas rengiamas nuo 1930 m. kas ketverius metus. Pirmenybės neįvyko tik 1942 m. ir 1946 m., kai vyko Antrasis pasaulinis karas.

Finalinis Pasaulio čempionato etapas vyksta vienoje šalyje, kurioje 32 pajėgiausios futbolo rinktinės kovoja dėl aukščiausio titulo. Turnyras vyksta trim etapais – pirmajame komandos žaidžia aštuoniuose pogrupiuose, po keturias komandas vieno rato sistema. Dvi pajėgiausios pogrupių ekipos patenka į atkrintamąsias varžybas, kuriose komandos žaidžia vieno minuso sistema.

Per devyniolika iki šiol vykusių turnyrų Pasaulio čempionės vardą iškovojo aštuonios šalys. Daugiausiai kartų pergalę šventė Brazilija, laimėjusi pirmenybes 5 kartus. Brazilijos rinktinė yra vienintelė dalyvavusi visuose Pasaulio čempionatuose. Tituluočiausių rinktinių sąraše antroje vietoje rikiuojasi Italija ir Vokietija – čempionėmis tapusios po keturis kartus. Kiti buvę Pasaulio čempionai – Urugvajaus futbolininkai, laimėję pirmąsias pirmenybes, kurie kartu su Argentina ir Prancūzija turi po du titulus. Likusios dvi šalys: Anglija ir Ispanija po kartą tapo pasaulio čempionėmis.

Pasaulio futbolo čempionatas yra labiausiai žiūrimas renginys, kurį stebi milijonai žmonių. 2006 m. Vokietijoje vykusio čempionato finalą per TV žiūrėjo 715,1 milijono žiūrovų. Ateinantis pasaulio čempionatas 2022 m. vyks Katare.

Futbolas

Futbolas (angl. foot 'pėda' + ball 'kamuolys') – žaidimas kamuoliu tarp dviejų komandų. Kartais skiriant nuo amerikietiško futbolo vadinamas asociacijos futbolu, pagal Anglijos Futbolo Asociaciją, 1863 metais sukūrusią dabartinių taisyklių futbolo pagrindus.

Futbolas olimpinėse žaidynėse

Futbolas buvo įtrauktas į kiekvienas Vasaros olimpines žaidynes, išskyrus 1896 m. ir 1932 m., kaip vyrų sporto turnyras. Moterų futbolas buvo įtrauktas 1996 m.

1900 m. ir 1904 m. olimpinėse žaidynėse, futbolas buvo žaidžiamas kaip parodomasis sportas, o 1908 m. tapo oficialia olimpinių žaidynių sporto šaka.

IX pasaulio futbolo čempionatas

IX pasaulio futbolo čempionatas vyko 1970 metų gegužės 31 d.–birželio 21 d. Meksikoje (Gvadalachara, Leonas, Meksikas, Puebla ir Toluka). Tai pirmasis pasaulio futbolo čempionatas, vykęs Šiaurės Amerikoje. Čempione trečią kartą tapo Brazilija.

Kinijos futbolo lyga

Kinijos futbolo lyga – aukščiausia Kinijos futbolo lyga, kuri buvo įkurta 2004 metais. 2017 m. lygoje rungtyniauja 16 klubų.

Kinijos futbolo lygoje klubai negali turėti daugiau negu 5 legionierių. Lygos klubų biudžetas yra vienas didžiausių, todėl klubų perkami žaidėjai už dideles sumas, taip pat jiems mokamos didžiulės algos. Buvęs Shanghai Greenland Shenhua FC žaidėjas Karlosas Tevesas gaudavo didžiausią algą pasaulyje (615 tūkst. JAV dolerių per savaitę).

Paragvajus

Paragvajaus Respublika (isp. República del Paraguay, gvar. Tetã Paraguái) – valstybė centrinėje Pietų Amerikoje. Ribojasi su Argentina pietuose ir pietvakariuose, Brazilija šiaurės rytuose ir Bolivija šiaurės vakaruose.

UTC-3

UTC-3 – viena iš pasaulio laiko juostų, einanti trimis valandomis vėliau už pasaulinį laiką. Driekiasi per Atlanto vandenyno salas bei Amerikos rytus.

Išskiriamos šios UTC-3 laiko juostos zonos:

Kaip standartinis laikas, visus metus

Surinamas

Prancūzijos Gviana

Brazilija (šiaurės rytai)

Alagoasas, Amapa, Bahija, Seara, Maranjanas, Para, Paraiba, Pernambukas, Piaujis, Šiaurės Rio Grandė, Seržipė, Tokantinsas

Argentina (vakarai ir pietūs)

Katamarka, Čiubutas, Žužujus, La Pampa, La Riocha, Mendosa, Neukenas, Rio Negras, Salta, San Chuanas, Santa Krusas, Ugnies ŽemėKaip standartinis laikas, šiaurės pusrutulio žiemą

Grenlandija (didžioji salos dalis)

Sen Pjeras ir MikelonasKaip standartinis laikas, pietų pusrutulio žiemą

Argentina – Buenos Airės, Buenos Airių provincija, Čiakas, Kordoba, Korientesas, Entre Riosas, Formosa, Misionesas, Santa Fė, Santjago del Esteras, Tukumanas

Brazilija – Federalinė apygarda, Espirito Santas, Gojasas, Minas Žeraisas, Parana, Rio de Žaneiras, Pietų Rio Grandė, Santa Katarina, San Paulas

UrugvajusKaip vasaros laikas, šiaurės pusrutulyje

Kanada

Nova Skotija, Naujasis Braunsvikas, Princo Edvardo sala, Labradoras (išskyrus rytinį pakraštį)

Bermuda (JK)

Grenlandija (šiaurės vakarai)Kaip vasaros laikas, pietų pusrutulyje

Argentina

San Luisas

Brazilija (pietvakariai)

Mato Grosas, Pietų Mato Grosas

Čilė

Paragvajus

Falklando salos

Urugvajus

Urugvajaus Rytų Respublika (Urugvajus) – valstybė Pietų Amerikos pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno ir jo įlankos La Platos. Ribojasi su Argentina ir Brazilija.

VII pasaulio futbolo čempionatas

VII pasaulio futbolo čempionatas vyko 1962 metų gegužės 31–birželio 19 dienomis Čilėje (Arika, Rankagva, Santjagas ir Vinja del Maras). Čempione antrą kartą iš eilės tapo Brazilija.

VI pasaulio futbolo čempionatas

VI pasaulio futbolo čempionatas įvyko 1958 metų birželio 8 d.–29 dienomis Švedijoje (Burosas, Erebras, Eskilstuna, Geteborgas, Halmstadas, Helsingborgas, Malmė, Noršiopingas, Sandvikenas, Solna, Udevala ir Vesterosas). Turnyre dalyvavo 16 komandų, suskirstytų į 4 grupes. Čempione pirmąkart tapo Brazilija su jaunuoju talentu Pele.

XX pasaulio futbolo čempionatas

XX pasaulio futbolo čempionatas – 20 kartą vykęs aukščiausio lygio futbolo čempionatas. Čempionatas prasidėjo 2014 m. birželio 12 d. ir pasibaigė liepos 13 d.

Tai buvo antras kartas, kai pasaulio futbolo čempionatas vyko Brazilijoje. Pirmą kartą šis renginys šioje šalyje buvo surengtas 1950 m. Brazilija yra penktoji šalis, kuri pasaulio futbolo čempionatą surengė du kartus – kartu su Meksika, Italija, Prancūzija ir Vokietija. Pasaulio futbolo čempionatas nuo 1978 m., kai vyko Argentinoje, pirmą kartą buvo surengtas Pietų Amerikos žemyne, bei pirmą kartą istorijoje du pasaulio čempionatai iš eilės buvo surengti pietiniame Žemės pusrutulyje.

Iš viso buvo sužaistos 64 rungtynės 12-oje Brazilijos miestų naujai pastatytuose arba atnaujintuose stadionuose. Pirmą kartą pasaulio čempionate buvo naudojama vartų linijos technologija, bei išnykstančios putos besiginančių žaidėjų sienelės ir kamuolio padėčiai pažymėti baudos smūgių metu.Pasaulio čempionų titulą gynė Ispanijos rinktinė, nugalėjusi 2010 m. Čempionatą ketvirtą kartą laimėjo Vokietijos rinktinė.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.