Bolivija

Bolivijos Daugiatautė Valstybė (Bolivija) – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Brazilija šiaurėje ir rytuose, Paragvajumi bei Argentina pietuose, Čile bei Peru vakaruose.

Estado Plurinacional de Bolivia
Bolivijos vėliava Bolivijos herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Bolivija žemėlapyje
Valstybinė kalba ispanų, kečujų, aimarų, gvaranių ir dar 33 kitos
Sostinė Sukrė
Didžiausias miestas Santa Krus de la Siera
Valstybės vadovai Evo Morales
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
1 098 581 km² (28)
1,29 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
11 052 864 (83)
8,4 žm./km² (210)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2007 (progn.)
40,14 mlrd. $ (101)
4 084 $ (125)
Valiuta bolivianas (BOB)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC -4
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Ispanijos
1825 m. rugpjūčio 6 d.
Valstybinis himnas Bolivijos himnas
Interneto kodas .bo
Šalies tel. kodas 591

Istorija

Peru-orn
Senovės Peru istorija
Pirminis periodas
Ankstyvasis akiratis: Čavinas
Ankstyvoji tarpinė grandis:
Viku, Močė, Rekuajus, Lima, Naska, Parakasas, Tiahuanakas
Vidurinysis akiratis:
Varis, Tiahuanakas
Vėlyvoji tarpinė grandis:
Čimu, Činčai, Čankai, Čačapoja, Huankai, Inkai, Aimarai, Muiskai, Kanjariai, Diagitai, Araukanai
Vėlyvasis akiratis: Tautinsujus
Peru užkariavimas
Peru, Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras, Čilė, Argentina
Andų regionai
Tolimoji šiaurė, Šiaurė, Centras, Centro-pietūs, Pietūs, Tolimieji pietūs

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Centro-pietiniai Andai

Bolivijos teritorijos vakarinės sritys buvo neatsiejama Senovės Peru civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Centro pietinis regionas su centru prie Titikakos ežero. Ilgą laiką šiame regione viešpatavo Tiuanako miestas su išskirtine kultūra. Vėliau įsigalėjo aimarų valstybės, kurių svarbiausia buvo Kolja.

XV a. dabartinę Boliviją į savo imperiją įjungė Inkų imperija. Bolivijos teritorija įėjo į vieną keturių Imperijos provincijų – Koljasuju.

Inkų imperijos dalimi šalis išliko iki ispanų atvykimo XVI a., kai tapo Ispanijos Peru vicekaralystės dalimi. Pasipriešinimas pradėtas 1809 m., tačiau nepriklausomybė pasiekta 1825 m. Kurį laiką kartu su Peru sudarė vieną valstybę.

Politinė sistema

1967 m. konstitucija pakeista 1994 m., numato subalansuota vykdomąją, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios pasidalijimą. Tradiciškai stipri vykdomoji valdžia linkusi užtemdyti kongreso, kurio vaidmuo paprastai apsiriboja teisės aktų aptarimu ir patvirtinimu, inicijuotus vykdomosios valdžios. Tesimų sistema, susidedanti iš aukščiausiojo teismo ir žemesniųjų teismų departamentų, nuo seno kaltinama korupcija ir neefektyvumu. Po pakeistos konstitucijos ir vėliau priimtų įstatymų, vyriausybė pradėjo potencialiai radikalias reformas teisminėje sistemoje.

Administracinis suskirstymas

Bolivia departments
Bolivijos departamentai

Bolivija yra suskirstyta į devynis departamentus:

Departamentai skirstomi į provincijas, provincijos – į savivaldybes, o savivaldybės – į kantonus.

Geografija

Bolivija – valstybė be išėjimo į jūrą vakarinėje Pietų Amerikoje. Vakarinė Bolivijos dalis yra Andų kalnuose. Čia yra ir aukščiausia šalies vieta Sachamos kalnas (6542 m). Viduryje Bolivijos yra Altiplano plokščiakalnis, kuriame ir gyvena didžioji dauguma Bolivijos gyventojų. Rytinėje dalyje yra žemuma, Amazonijos drėgnieji atogrąžų miškai, pietryčiuose pereina į Čikitanijos regioną – vakarinį Gran Čiako pakraštį.

Šiaurės vakaruose, Altiplane telkšo du dideli ežerai – Titikaka ir Poopas, kuriuos jugia Desaguadero upė. Pietvakarių dykinėse telkšo daug spalvotųjų lagūnų ir druskos lygumų (Ujūnio, Koipasos ir kt.). Rytų Boliviją raižo Amazonės baseinui priklausančios upės: Beni, Mamorė, Grandė, Guaporė, Madre de Diosas, Itonomasas. Pačiuose pietryčiuose yra šlapynių (Isosogo) ir pelkių (Pantanalio pakraštys).

Klimatas kalnyne aukštikalnių tropinis, sausringas. Vidutinė mėnesio temperatūra laikosi tarp 3–11 °C, per metus iškrenta 150–600 mm kritulių. Rytiniuose Andų šlaituose būdingas vertikalus juostinis klimato pasiskirstymas, ten vidutiniškai prilyja iki 2000 mm per metus. Rytų lygumose klimatas subekvatorinis, vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja tarp 17–28 °C, iškrenta 800–1600 mm kritulių[1].

Miškai užima ~40 % Bolivijos ploto. Šiaurėje ir šiaurės rytuose veši drėgnieji atogrąžų miškai (Amazonijos džiunglės), rytuose, pietryčiuose jie pereina į savanas, subtropinius krūmynus. Aukštikalnių augmenija skurdi – veši kaktusai, dygūs krūmokšniai, yra dykumų. Andų šlaituose auga Jungaso rūko miškai, aukštikalnėse pereinantys į paramų sąžalynus ir dykynes.

Ekonomika

Nepaisant didelių gamtinių dujų ir naftos išteklių, Bolivija yra viena iš skurdžiausių šalių Pietų Amerikoje. Didelė dalis gyventojų pragyvena iš nelegalių kokainmedžių auginimo. Žemės ūkyje auginamos sojų pupelės, kava, medvilnė, kukurūzai, cukranendrės, ryžiai, bulvės, nors dirbamos žemės maža.

Bolivijoje yra kasybos, lydymo, naftos perdirbimo, maisto produktų apdirbimo, nedidelė gamybos pramonė.

Importuojami naftos produktai, plastikas, popierius, lėktuvai ir jų dalys, maisto produktai, automobiliai, plataus vartojimo prekės. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Brazilija, Argentina, JAV, Peru.

Demografija

Mujeres aymara con siku y caja - flickr-photos-micahmacallen-85524669 (CC-BY-SA)
Aimarai

Bolivijos etninė demografija yra pasiskirsčiusi taip – šalyje 30 % kečujų kalba ir 25 % aimarų kalba kalbančių gyventojų. Didžiausios etninės grupės yra kečujai (2,5 milijono), aimarai (2 milijonai), čikitanai (180 000) ir gvaraniai (125 000). Taigi visa indėnų populiacija sudaro 55 % gyventojų, likusią dalį sudaro – 30 % metisai ir apie 15 % baltaodžiai.

Tarp baltaodžių Bolivijos gyventojų didžiausią dalį sudaro ispanai, likę dar nuo kolonizacijos laikų. Tarp kitų tautybių vyrauja vokiečiai (kurie įkūrė nacionalinę aviacijos bendrovę „Lloyd Aereo Boliviano“), italai, amerikiečiai, kroatai, rusai, lenkai ir baskai. Dauguma šių tautybių piliečių Bolivijoje gyvena kelias kartas.

Taip pat šalyje egzistuoja ir afroboliviečių bendruomenė. Ją sudaro atvykėliai iš Afrikos, dažniausiai vergai, kurie atplukdyti į Braziliją vėliau atvyko gyventi į Boliviją. Daugiausiai tokių gyventojų gyvena Jungaso regione, La Paso departamente. Be afrikiečių dar vieną mažą grupę žmonių sudaro japonai, pasiskirstę Santa Krus de la Siera mieste. Artimųjų Rytų gyventojai Bolivijoje sėkmingai verčiasi komercija.

Bolivija yra viena skurdžiausių Pietų Amerikos valstybių. Beveik 2/3 jos gyventojų, kurių daugumą sudaro žemdirbiai, gyvena skurde. Gyventojų tankumas labai įvairus – nuo 1 žm/km² pietrytinėje šalies dalyje iki 10 žm./km² centrinėje Bolivijoje. Kasmet gyventojų skaičius padidėja 1,45 %.

Bolivijos gyventojų raštingumas:

  • Bendras: 87,2 %
  • vyrų: 93,1 %
  • moterų: 81,6 % (2003 m.)

Didžioji dalis šalies gyventojų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą (jis taip pat laikomas nacionaliniu šalies tikėjimu), populiarus ir protestantizmas. Pagal 2001 m. apklausas, 78 % gyventojų yra Romos katalikai, 16 % protestantai, likusi dalis išpažįsta kitą krikščionybės tikėjimą.

Kultūra

Llama en la laguna Colorada Potosí Bolivia
Vienas iš Bolivijos Altiplano simbolių – lama

Bolivijos kultūrai didelę įtaką daro aimarai, kečujų kalbos atstovai, taip pat kitos populiarios Pietų Amerikos tautos.

Kultūros raida Bolivijoje dalinama į tris pagrindines dalis: iki Kolumbinis laikotarpis, kolonizacija ir respublikos laikotarpis.

Svarbūs archeologiniai griūvėsiai, aukso ir sidabro ornamentai, akmens paminklai, keramikos ir audinių dirbiniai yra likę iš ankstesnių iki Kolumbinio laikotarpio egzistavusių kultūrų. Svarbiausi išlikę griūvėsiai yra Tihuanakas, Samaipata, Inkalaita ir Iskanavaja. Kita šalies teritorija yra mažai ištyrinėta dėl sunkaus pasiekiamumo.

Ispanija atnešė į šalį savų meno kultūros tradicijų, kurios išsivystė į savitą architektūros, tapymo ir skulptūros stilių, kuris buvo vadinamas „Metisų baroku“. Kolonizacijos laikotarpiu šalyje buvo ne tik žymūs to meto menininkai, tačiau ir niekam nežinomi, tačiau gerai apmokyti akmens tašytojai, medžio drožėjai, auksakaliai ir sidabro apdirbėjai.

Žymiausi Bolivijos XX a. menininkai yra šie: Guzmán de Rojas, Arturo Borda, María Luisa Pacheco ir Marina Núñez del Prado.

Šalis turi ir turtingą folklorą. Bolivijos vietinė folkloro muzika yra savita ir įvairi. „Velnių šokis“, atliekamas žymiajame Oruro karnavale, yra vienas didžiausių folklorinių renginių Pietų Amerikoje. Šis karnavalas yra įrašytas į UNESCO Žodinio ir neapčiuopiamo žmonijos paveldo šedevrų sąrašą.

Bolivijos gyventojai labai mėgsta futbolą, kuris laikomas nacionaliniu sportu. Taip pat mėgiamas ir stalo futbolas, kurį tiek suaugę, tiek vaikai žaidžia tiesiog gatvėse.

Kita informacija

Vikiteka

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 66 psl.
1997 m. Copa América

1997 m. Copa América – Copa América turnyras, 1997 m. birželio 11-29 d. vykęs Bolivijoje. Turnyre dalyvavo 12 komandų: 10 CONMEBOL narių bei dvi kviestinės komandos iš CONCACAF zonos (Meksika ir Kosta Rika).

Čempionais tapo brazilai, finale nugalėję šeimininkus bolivijiečius.

1999 m. Copa América

1999 m. Copa América – CONMEBOL surengtas Copa América futbolo turnyras, vykęs birželio 18-29 dienomis Paragvajuje. Turnyre dalyvavo visos Pietų Amerikos zonos rinktinės, bei papidomai pakviestos Japonijos ir Meksikos rinktinės. Čempionais tapo Brazilijos rinktinė.

Iš grupių turnyro į kitą etapą patenka po 2 geriausias grupių komandas, bei dar dvi geriausios trečias vietas užėmusios rinktinės.

2011 m. Copa América

2011 m. Copa América – CONMEBOL rengiamas Copa América futbolo turnyras, vykęs 2011 m. liepos 3 – liepos 24 dienomis Argentinoje. Nugalėtojais po ilgesnės pertraukos tapo Urugvajaus rinktinė, finale įveikusi Paragvajų.

Akrė

Apie Izraelio miestą žr. Akrė (Izraelis).

Akrė (portug. Acre) – valstija šiaurės vakarų Brazilijoje. Šiaurėje ribojasi su Amazonės, rytuose – trumpa atkarpa su Rondonijos valstija, vakaruose su Peru, pietuose su Bolivija. Administracinis centras – Riu Brankas.

Argentina

Argentina, oficialiai vadinama Argentinos Respublika (isp. República Argentina) – antra pagal dydį Pietų Amerikos valstybė ir aštunta pagal dydį pasaulio valstybė, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.

Argentina ribojasi su Brazilija, Paragvajumi, Bolivija, Čile ir Urugvajumi. Užima 2 791 810 km² plotą. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą.

Bolivijos vyrų futbolo rinktinė

Bolivijos vyrų futbolo rinktinė – Bolivijos Respubliką atstovaujanti futbolo komanda, valdoma Bolivijos Futbolo Federacijos (Federación Boliviana de Fútbol). Istoriškai tai viena silpniausiųjų regiono komandų, kuri po 1930 ir 1950 metų pasaulio čempionatų, į finalinį varžybų etapą vėliau pateko tik kartą – 1994 m. Visus tris kartus Bolivija pasitraukė po pirmojo varžybų etapo.

Didžiausias šalies futbolo rinktinės pasiekimas – 1963 m. laimėta Copa América taurė.

Brazilija

Brazilijos Federacinė Respublika (portug. República Federativa do Brasil) – valstybė Pietų Amerikos žemyne, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti šio žemyno valstybė. Brazilija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių portugališkai kalbanti valstybė pasaulyje. Šalis taip pat yra penkta pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių (apie 192 milijonai) pasaulio valstybė.

Šalis užima didelę teritoriją tarp Andų kalnų ir Atlanto vandenyno, bei ribojasi su Urugvajumi, Argentina, Paragvajumi, Bolivija, Peru, Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamu ir Prancūzijos Gviana.

Brazilija buvo Portugalijos kolonija nuo Pedro Kabralo išsilaipinimo 1500 m. iki nepriklausomybės paskelbimo 1822 m. Iš pradžių tapusi nepriklausoma kaip Brazilijos imperija, respublika su dvejų rūmų įstatymų leidžiamąja valdžia, įkurta 1824 m. ratifikavus pirmąją konstituciją, egzistavo iki 1889 m. Dabartinė Konstitucija Braziliją apibrėžia kaip federalinę respubliką. Federaciją sudaro federalinės teritorijos sąjunga, 26 valstijos bei 5564 savivaldybės.Brazilijos ekonomika yra penkta pasaulyje pagal BVP ir aštunta pasaulyje pagal perkamosios galios paritetą. Šalis laikoma turinti vieną labiausiai augančių ekonomikų pasaulyje.

CONMEBOL

CONMEBOL arba CSF (isp. Confederación Sudamericana de Fútbol; liet. Pietų Amerikos Futbolo Konfederacija) yra viena iš šešių FIFA kontinentinių futbolo konfederacijų, kuri yra atsakinga už Pietų Amerikos futbolą. Konfederacija buvo įkurta urugvajiečio Héctor Rivadavia Gómez.

FIFA pasaulio taurės varžybos Pietų Amerikos žemyne vyko keturis kartus. CONMEBOL komandos yra laimėjusios devynias iš dvidešimties FIFA Pasaulio taurės varžybų. P. Amerikos konfederacija yra vienintelė iš FIFA konfederacijų laimėjusi Pasaulio taurę keturiuose žemynuose (UEFA šalys laimėjo trijuose). CONMEBOL yra vienintelė konfederacija turinti trys komandas (Brazilija, Argentina ir Urugvajus), kurios yra laimėjusios FIFA Pasaulio taurę mažiausiai du kart.

Dėl istorinių ir kultūrinių priežasčių Gajana, Surinamas ir Prancūzijos užjūrio departamentas Prancūzijos Gviana nėra CONMEBOL narės. Pagrindinė to priežastis yra futbolo lygis; jų nacionalinės komandos yra CONCACAF narės.

Tarp daugybės CONMEBOL vykdomų varžybų yra Copa Libertadores de América (analogišką Europos UEFA Čempionų lygai), bei Copa Sudamericana (analogišką UEFA taurei). Šios lygos skirtos klubinėm komandom, bei Copa América vyrų nacionalinėm rinktinėm.

Copa América

Copa América (Amerikos taurė) – pagrindinės Pietų Amerikos futbolo konfederacijos (CONMEBOL) varžybos, dažniausiai rengiamos kas dveji metai. Varžybose dalyvauja 10 Pietų Amerikos valstybių ir dvi rinktinės, kviečiamos iš kitų konfederacijų. Dalyvaujančios Pietų Amerikos rinktinės:

Brazilija

Argentina

Urugvajus

Paragvajus

Čilė

Peru

Ekvadoras

Bolivija

Kolumbija

Venesuela

Grandė (Bolivija)

Grandė (isp. Río Grande) arba Guapajus (isp. Río Guapay, keč. Wapay mayu) – upė Bolivijoje; Mamorės upės (Amazonės baseinas) dešinysis intakas, kartais laikomas ir viena jos ištakų. Prasideda Potosi departamente, susiliejus Kainės ir San Pedro upėms, kurios ištakas gauna Andų kalnuose. Grandė teka pradžioje į rytus, Kočabambos Siera, vėliau pasuka į šiaurės vakarus, kur teka lygumomis. Prateka Santa Kruso ir Beni departamentus.

Didžiausi intakai: Miskė, Pirai, Japakani (kairieji), Tomina, Aseras, Pailasas (dešinieji).

I pasaulio futbolo čempionatas

I pasaulio futbolo čempionatas įvyko 1930 m. liepos 13-30 dienomis Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje. Jame dalyvavo 13 komandų; septynios iš Pietų Amerikos, keturios iš Europos, dvi iš Šiaurės Amerikos, patekusių į turnyrą be atrankinių varžybų.

Varžybose įmušta 70 įvarčių (vidutiniškai po 3,89 per rungtynes).

Mato Grosas

Mato Grosas (portug. Mato Grosso) – valstija centrinėje Brazilijoje, trečia pagal dydį šalyje. Yra Vidurio Vakarų regione, ribojasi su (laikrodžio rodyklės kryptimi): Rondonija, Amazone, Para, Tokantinsu, Gojasu, Pietų Mato Grosu ir Bolivija. Valstijos sostinė – Kujaba.

Paragvajus

Paragvajaus Respublika (isp. República del Paraguay, gvar. Tetã Paraguái) – valstybė centrinėje Pietų Amerikoje. Ribojasi su Argentina pietuose ir pietvakariuose, Brazilija šiaurės rytuose ir Bolivija šiaurės vakaruose.

Peru

Peru, oficialiai Peru Respublika (isp.: Perú arba República del Perú; kečujų k.: Piruw) yra valstybė Pietų Amerikoje, kuri ribojasi su Ekvadoru ir Kolumbija šiaurėje, su Brazilija – rytuose, su Bolivija – pietryčiuose ir su Čile – pietuose. Vakaruose Peru pakrantes skalauja Ramusis vandenynas.

Saltos provincija

Saltos provincija (isp. Provincia de Salta) yra šiaurės vakarų Argentinoje, laikrodžio rodyklės kryptimi ribojasi su Formosos, Čiako, Santjago del Estero, Tukumano ir Katamarkos provincijomis. Iš šiaurės vakarų pusės giliai įsiterpusi Chuchujaus provincija. Saltos provincija taip pat turi sienas su Čile vakaruose ir su Bolivija šiaurėje. Administracinis centras – Salta.

Santa Krus de la Siera

Santa Krus de la Siera (arba Sieros Santa Krusas; isp. Santa Cruz de la Sierra, keč. Santa Krus llaqta) – miestas Bolivijos rytuose; departamento administracinis centras. 1,59 mln. gyventojų (2009 m.; didžiausias šalyje). Yra tarptautinis oro uostas. Išvystyta naftos, maisto, odos pramonė. Universitetas.

UTC-4

UTC-4 – viena iš pasaulio laiko juostų, einanti keturiomis valandomis vėliau už pasaulinį laiką. Driekiasi per Amerikos rytus.

Išskiriamos šios UTC-4 laiko juostos zonos:

Kaip standartinis laikas, visus metus

Angilija

Antigva ir Barbuda

Barbadosas

Dominika

Grenada

Montseratas

Sent Kitsas ir Nevis

Sent Lusija

Sent Vinsentas ir Grenadinai

Trinidadas ir Tobagas

Venesuela

Didžiosios Britanijos Mergelių salos

Puerto Rikas

Mergelių salos (JAV)

Aruba

Dominikos Respublika

Gvadelupa

Martinika

Nyderlandų Antilai

Bolivija

Gajana

Brazilija (vakarai)

Akrė, Amazonė, Rondonija, Roraima

Kanada

Kvebekas (į rytus nuo 63° v.ilg.)Kaip standartinis laikas, šiaurės pusrutulio žiemą

Kanada

Nova Skotija, Naujasis Braunsvikas, Princo Edvardo sala, Labradoras (išskyrus rytinį pakraštį)

Bermuda (JK)

Grenlandija (šiaurės vakarai)Kaip standartinis laikas, pietų pusrutulio žiemą

Argentina

San Luisas

Brazilija (pietvakariai)

Mato Grosas, Pietų Mato Grosas

Čilė

Paragvajus

Falklando salosKaip vasaros laikas, šiaurės pusrutulyje

Bahamai

Kuba

Terkso ir Kaikoso salos

Kanada

Nunavutas (rytai), Ontarijas (didžioji dalis), Kvebekas (didžioji dalis)

Jungtinės Amerikos Valstijos (rytai)

Konektikutas, Delaveras, Kolumbijos apygarda, Džordžija, Meinas, Merilandas, Masačiusetsas, Naujasis Hampšyras, Naujasis Džersis, Niujorkas, Šiaurės Karolina, Ohajas, Pensilvanija, Rod Ailandas, Pietų Karolina, Vermontas, Virdžinija, Vakarų Virdžinija, Florida (didžioji dalis), Indiana (didžioji dalis), Mičiganas (didžioji dalis), Kentukis (rytai), Tenesis (rytai)

Valstybinė kalba

Valstybinė kalba (arba oficialioji kalba) – konstitucijoje arba specialiame įstatyme nustatyta oficiali valstybės ar jos dalies kalba (kalbos).

Didžioji pasaulio šalių dalis turi valstybines kalbas. Kai kuriose valstybėse yra viena valstybinė kalba, pvz., Albanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, taip pat ir Lietuvoje. Kitos valstybės turi daugiau nei vieną valstybinę kalbą, pvz., Baltarusija, Belgija, Kanada, Suomija, Afganistanas, Paragvajus, Bolivija, Indija, Šveicarija, Pietų Afrikos Respublika.

Kai kuriose šalyse, pvz., Irake, Italijoje, Ispanijoje, yra viena valstybinė kalba šalies mastu, bet kitos kalbos taip pat yra oficialios atskiruose regionuose. Dar kitose šalyse valstybė neturi nustatytos valstybinės kalbos, bet ją turi atskiros jos dalys (pvz., JAV).

Kai kurios šalys iš vis neturi valstybinės kalbos (tai yra ji nėra įtvirtinta konstitucijoje ar specialiame įstatyme), pvz., Australija, Eritrėja, Liuksemburgas, Švedija, Japonija arba Tuvalu. Šiuo atveju valstybine (oficialiąja) kalba galima laikyti tą kalbą, kuria piliečiai gali kreiptis į valstybines institucijas.

Čilė

Čilės Respublika yra Pietų Amerikos šalis, kuri šiaurėje ribojasi su Peru, Bolivija, o rytuose – su Argentina.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.