Baisogala

Baisogala
Baisiogala COA
Baisogala (Radviliškio rajono savivaldybė‎)

Baisogala
Koordinatės 55°38′20″š. pl. 23°43′19″r. ilg. / 55.639°š. pl. 23.722°r. ilg.Koordinatės: 55°38′20″š. pl. 23°43′19″r. ilg. / 55.639°š. pl. 23.722°r. ilg.
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybės vėliava Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija Baisogalos seniūnija
Gyventojų skaičius 2 034 (2011 m.)

* lenk. Bejsagoła

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[3]
Vardininkas: Baisógala
Kilmininkas: Baisógalos
Naudininkas: Baisógalai
Galininkas: Baisógalą
Įnagininkas: Baisógala
Vietininkas: Baisógaloje

Baisogala – miestelis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į pietus nuo Šeduvos, prie Kiršino upelio, Baisogalos kalvagūbryje (110–135 m virš jūros lygio). Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Baisogala, panorama
Baisogalos panorama
Baisogala, aikštė
Renovuota miestelio aikštė
Baisogala, prie seniūnijos
Laisvės paminklas, 1928 m. (atstatytas 1989 m.) [4]

Stovi Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1882 m.), išlikęs dvaro pastatų ansamblis (XIX–XX a. pradžia), yra Baisogalos Gimnazija, biblioteka, mokykla-darželis, paštas (LT-82025), geležinkelio Kaišiadorys-Liepoja geležinkelio stotis (ruožas Jonava-Šiauliai), LVA gyvulininkystės institutas. Šalia Baisogalos stūkso mitologiniai Velnio ir Angelo akmenys.

Istorija

Senas map
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pažymėta Boijsagola
Napoleon Orda palac Komarow Bejsagola 1875
Baisogalos dvaras XIX a. (Napoleono Ordos paveikslas)

Istoriniuose šaltiniuose Baisogala pirmą kartą paminėta XIII a. 1537 m. minimas miestelis su 24 alaus smuklėmis ir 10 daržininkų kiemų. 1539 m. įkurta parapija, Žygimantas Augustas Baisogalos parapijai paskyrė žemių, kuriose buvo pastatyta Baisogalos bažnyčia, 1627 m. atstatyta, 1774 m. sudegė; dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1882 m.

1589 m. Baisogala tapo valstybės dvaru, ilgą laiką buvo vaitystės centras. 1615 m. Baisogaloje buvo turgavietė, 53 kiemai, 30 alaus smuklių. 1636 m. Baisogalai suteikta prekybos privilegija, ji pakartota 1700 m. 1780 m. Stanislovas Augustas savo privilegija suteikė Baisogalai prekymečių ir jomarkų teises. 1791 m. Baisogala gavo Magdeburgo teises ir miesto herbą. Tačiau į miestą Baisogala neišaugo, nes labai nukentėjo per Šiaurės karą ir marą – 1738 m. buvo tik 5 kiemai. XIX a. pradžioje Baisogala tapo privačia valda. 1831 m. ir 1863 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai. XIX a. – XX a. pradžioje dvaro savininkai Komarai pastatydino dvaro ansamblį, įkūrė plytinę, drenažo vamzdžių gamyklą, kalkių degyklą, kitų įmonių.

Pirmoji mokykla istoriniuose raštuose minima 1677 m. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 19351945 m. progimnazija, 19451948 m. gimnazija, nuo 1948 m. Baisogalos vidurinė mokykla. 1881 m. įkurtas pašto ir telegrafo skyrius, 1887 m. – vaistinė. 1871 m. pradėjus naudoti geležinkelio Kaišiadorys-Liepoja liniją, šalia Baisogalos ėmė kurtis geležinkelio stoties gyvenvietė. XIX a. antroje pusėje – 1915 m. Baisogala buvo Škėmų, 19191950 m. Baisogalos valsčiaus centras. 19091914 m. veikė Baisogalos bandymų stotis. 1919 m. ties miesteliu Lietuvos kariai kovėsi su Raudonąja armija ir bermontininkais.

19181940 m. miestelis išsiplėtė. Per vokiečių okupaciją 1942 m. Liaudiškiuose, netoli Baisogalos sušaudyti 664 žmonės, daugiausia žydai. 19441958 m. Baisogaloje veikė mašinų ir traktorių stotis, vėliau kurį laiką – melioracijos statybos valdyba. 1956 m. į Baisogalą atkeltas Gyvulininkystės ir veterinarijos institutas, 1960 m. pertvarkytas į Lietuvos gyvulininkystės institutą. Baisogala buvo šio instituto eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė, apylinkės centras. [5]

1958 m. atidaryta darželis-mokykla, kultūros namai, biblioteka, vėliau – poliklinika, centrinėje miesto aikštėje įsteigta pėsčiųjų zona, veikė du malūnai, lentpjūvė, melioracinės statybos valdyba. Veikia skraidyklių sporto klubas.

19881993 m. Baisogaloje veikė Sąjūdžio rėmimo grupė. 1992 m. patvirtintas naujasis Baisogalos herbas.

2019 m. Baisogala buvo paskelbta viena iš Lietuvos mažųjų kultūros sostinių

Pavadinimo kilmė

Miestelio pavadinimą sudaro du sandai bais- („baisus“) ir -gala („kraštas, pakraštys, pabaiga“), t. y. Baisogala reiškia „baisi, baisumo vieta, kraštas, pakraštys“.

XX a. tarpukariu vartota lytis Beisagala [6].

Architektūra

XIX a. – XX a. pradžios Baisogalos dvaro sodyba: rūmai, žirgynas, oficina, kiti ūkiniai pastatai bei parkas, įkurtas XIX a. Rūmai turi romantinio klasicizmo bruožų; dviaukščiai, su dviem rizalitais ir rotonda, dengta kupolu. Interjerų apdailoje daug medžio, kupolo skliautas puoštas tapyba. Fasadus puošia pusapskričių arkų angos su archivoltais, reljefinis girliandų, karo atributų dekoras. Oficinos ir žirgyno fasadus pagyvina toskaniškųjų kolonų poros. Šulinio, ledainės, kumetyno, malūno išorėje – Lietuvos romantizmui būdinga orderinių ir gotikinių motyvų darna. Pastatus supa tapybiškas 12 ha parkas su tvenkiniais, vingiuotais takais, lygiame reljefe laisvai augančiais želdiniais. Rūmai pastatyti XIX a. viduryje didikų Komarų iniciatyva, 1912 m. pristatyti fligeliai. 1986 m. rūmai (projekto architektė Romualda Tarabildienė), oficina, kumetynas ir oranžerija restauruoti, sutvarkytas parkas. [7]

Yra XIX a. pab. – XX a. pr. Baisogalos geležinkelio stoties statinių kompleksas (stotis, vandentiekio bokštas, rampa), cariniais metais pastatytas prie Liepojos–Romnų geležinkelio.[8]

1928 m. pastatytas paminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės (projekto autorius Antanas Aleksandravičius); 1964 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas. Baisogalos kapinėse yra Lietuvos karių, savanorių ir partizanų kapai[9], Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta.[10]

Baisogala manor - panoramio
Dvaro sodybos šulinys [11]
Baisogalos dvaro vėjo malūnas - panoramio
Vėjo malūnas, 2010 m.
Baisogala, Stoties gatvė
Stoties gatvė šalia geležinkelio stoties

Gyventojai

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
1841 m. 1858 m.[2] 1891 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur.
454 2 453 3 000 1 205 1 793 1 885 2 219
1974 m.[13] 1979 m.sur. 1984 m.[14] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
2 156 2 288 2 357 2 795 2 548 2 034 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Susisiekimas

Keliai

Per Baisogalą eina krašto keliai:

Rajoniniai keliai:

Geležinkelio ruožas

Railway station template image

Baisogala

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Бейсагола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 3 (5) : Банки — Бергер. С.-Петербургъ, 1891., 330 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Бейсагола. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 229 psl. (rus.)
  3. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  4. „Objekto Nr. 2333 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  5. Vincas Kryževičius, Kazimieras MisiusBaisogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 454 psl.
  6. http://lithuanianphilately.com/postal-history/baisogala/
  7. Nijolė Lukšionytė-TolvaišienėBaisogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 454 psl.
  8. „Objekto Nr. 17372 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  9. „Objekto Nr. 29514 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  10. „Objekto Nr. 11106 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  11. „Objekto Nr. 23336 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  12. Baisogala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 144 psl.
  13. BaisogalaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 569 psl.
  14. Baisogala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 164 psl.

Nuorodos

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Augmėnai – 5 km ŠEDUVA – 15 km PAKIRŠINYS – 5 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
SIDABRAVAS – 12 km
Valatkoniai – 4 km
Kubiliūnai – 7 km
GRINKIŠKIS – 12 km
SKĖMIAI – 8 km
KĖDAINIAI – 31 km
Baisogalos apylinkė

Baisogalos apylinkė – LTSR administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos šiaurėje.

Baisogalos dvaras

Baisogalos dvaras stovi Baisogaloje, XIX–XX a. Romantizmo stiliaus ansamblis su parku. Architektūros paminklas. Centrinius rūmus supa 12 hektarų užimantis mišrios struktūros parkas su tvenkiniais.

Iki šių dienų yra išlikę 19 dvaro sodybos elementų, tarp jų – centriniai dvaro rūmai, arklidės, ratinė, virtuvė ir sandėlis.

Baisogalos geležinkelio stotis

Baisogalos geležinkelio stotis – geležinkelio stotis, įsikūrusi Radviliškio rajone, Baisogalos miestelyje, Vilnius–Klaipėda geležinkelio linijoje, tarp Kėdainių ir Radviliškio. Stotį sieja automobilių keliai 3404 Baisogala–Baisogalos glž. st. , 3414 Baisogalos glž. st.–Sidabravas–Mandeikiai ir 3430 Baisogalos glž. st.–Vainiūnai . Čia atvyksta keleiviniai ir krovininiai traukiniai. Geležinkelio stotis praradusi savo buvusią svarbą ir gyvybę: du kartus per savaitę keleivius teveža vienas traukinys Kaunas-Šiauliai, be to, nepatogiu laiku.

Baisogalos geležinkelio stoties istorinių statinių kompleksas, užimantis 4731 m² plotą, nuo 2006 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą, yra regioninės reikšmės inžinerinis paminklas. Kompleksą sudaro geležinkelio stoties dviaukštis keleivių namas, stoties vandentiekio bokštas, stoties rampa. Stotis ir vandentiekio bokštas išdėstyti dešinėje geležinkelio ruožo Radviliškis-Gūdžiūnai pusėje, orientuoti lygiagrečiai su peronu.

Baisogalos gimnazija

Radviliškio rajono Baisogalos gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Radviliškio raj., Baisogaloje, Mokyklos g. 25, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190672543. Filialas Radviliškio rajono Baisogalos vidurinės mokyklos Skėmių skyrius.

Baisogalos seniūnija

Baisogalos seniūnija yra Radviliškio rajono pietryčiuose. Seniūnija užima 13 115 ha, 10 867 ha užima žemės ūkio naudmenys, 1 174 ha – miškai.

Baisogalos valsčius

Baisogalos valsčius buvo šiaurės Lietuvoje. Centras – Baisogala.

Dvareliai (Baisogala)

Dvareliai – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, 7 km nuo Baisogalos.

Gankiai (Baisogala)

Gankiai – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, 7 km nuo Baisogalos.

Grinkiškis

Grinkiškis (arba Grinkiškės) – miestelis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio 225 Raseiniai–Baisogala , 10 km į pietvakarius nuo Baisogalos, 27 km į pietus nuo Radviliškio, Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-82034). Į pietus nuo miestelio telkšo Grinkiškio, Noručių ir Vaitiekūnų tvenkiniai.

Juodupiai (Baisogala)

Juodupiai – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, 8 km nuo Baisogalos.

KK225

KK225 – krašto kelias, jungiantis Raseinius ir Baisogalą. Kelio ilgis – 49,8 kilometro. Šiame krašto kelyje „juodųjų dėmių“ nėra.

Kaulakiai

Apie kaimą Molėtų rajone žr. Kaulakiai (Molėtai).Kaulakiai – kaimas Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio 225 Raseiniai–Baisogala , 10 km į šiaurės rytus nuo Raseinių. Pagojukų seniūnijos ir Kaulakių seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-60058).

Kiršinas

Kiršinas – upė vidurio Lietuvoje; Nevėžio dešinysis intakas. Prasideda Radviliškio rajone, į pietryčius nuo Kubiliūnų kaimo. Teka į šiaurės rytus, rytus Radviliškio rajonu, žemupyje teka Panevėžio rajonu. Upę kerta Jonavos-Šeduvos plentas ir Vilniaus-Klaipėdos geležinkelis. Įteka į Nevėžį 115 km nuo jo žiočių, prie Poviliauskų kaimo.

Intakai: Postupis, Gaistupis, Šuoja, Ižupis (kairieji), Palonas (dešinysis).

Aukštupio vaga sureguliuota. Ant upės įrengti 3 tvenkiniai: 2 Baisogalos (38 ha ir 18 ha) bei Sidabravo tvenkinys (30 ha). Prie Kiršino įsikūrusios gyvenvietės: Baisogala, Pakiršinys, Pakiršinėlis, Sidabravas, Birželės, Mickiemė, Balbokėliai.

Upėvardžio spėjama etimologija – juodas (plg. prūs. kirsnan, skr. कृष्ण = kṛṣṇa, bei liet. keršas).

Kiti Kiršino vaizdai

Kėdainių apskritis

Kėdainių apskritis buvo vidurio Lietuvoje, abipus Nevėžio. Centras – Kėdainiai.

Liaudiškiai (Baisogala)

Liaudiškiai – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, 8 km nuo Baisogalos.

Saugoma Liaudiškių pušis.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas

LSMU Gyvulininkystės institutas – biologijos mokslo institutas, įsikūręs Baisogaloje.

Įkurtas 1960 m. vietoj dalies perorganizuoto Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinio tyrimo instituto (įkurto 1952 m.) ir pavadintas Lietuvos gyvulininkystės mokslinio tyrimo institutu. 1987 m. sujungtas su Lietuvos veterinarijos institutu, 1990 m. perorganizuotas į savarankišką Gyvulininkystės institutą. 2003 m. institutas tapo Lietuvos veterinarijos akademijos dalimi. Nuo 2010 - LSMU Gyvulininkystės imstitutas.

Radviliškio rajono savivaldybė

Radviliškio rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Centras – Radviliškis.

Skėmiai

Skėmiai – kaimas Radviliškio rajone, prie geležinkelio (ruožo Kėdainiai–Radviliškis pusiaukelėje) ir kelių 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ir 3004 Krekenava–Skėmiai–Grinkiškis . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Baisogalos mokyklos skyrius, biblioteka, paštas (LT-82028). Pro kaimą teka Dotnuvėlė.

Velnio akmuo (Baisogala)

Velnio akmuo (dar vadinamas Valatkonių akmeniu) – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas, archeologijos paminklas, stūksantis Radviliškio rajono savivaldybėje, miške tarp Baisogalos ir Valatkonių. Tame pačiame miško masyve, apie 700 m į šiaurės vakarus yra mažesnis riedulys – Angelo akmuo.

Velnio akmuo yra vienas iš lankytinų objektų Baisogalos apylinkės seniūnijoje. Randamas Radviliškio miškų urėdijos Baisogalos girininkijos (56 kv., 12 skl.) teritorijoje, 2,3 km į pietryčius nuo Baisogalos geležinkelio stoties. 2019 m. duomenimis, objektas buvo pritaikytas lankymui: surandamas miške pagal pastatytas kelio nuorodas, išvalyta teritorija aplink riedulį. Anksčiau paminklinis akmuo skendėjo eglių jaunuolyne, jo buvimą šalia miško kelio išduodavo nebent du iškilūs medžiai, tarp kurių įsiterpęs riedulys. Šalia Velnio akmens prigludęs mažesnis „velniukas“.

Paskelbtas valstybės saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1964 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 76. 1998 m. buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 5543).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Skėmių valsčiaus centras Kauno gubernija
19191947 m. Baisogalos valsčiaus centras Kėdainių apskritis
19471950 m. Radviliškio apskritis
19501962 m. Baisogalos apylinkės centras Šeduvos rajonas
19621995 m. Radviliškio rajonas
1995 Baisogalos seniūnijos centras Radviliškio rajono savivaldybė
Demografinės raidos histograma

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.