Austrija

Austrija (vok. Österreich), oficialiai – Austrijos Respublika (vok. Republik Österreich) – valstybė Centrinėje Europoje, sudaryta iš 9 federacinių vienetų – žemių. Austrija šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose su Slovakija ir Vengrija, pietuose su Slovėnija ir Italija, vakaruose su Šveicarija bei Lichtenšteinu. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės.

Republik Österreich
Austrijos vėliava Austrijos herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Austrija žemėlapyje
Valstybinė kalba vokiečių[1]
atskiruose regionuose kroatų, slovėnų ir vengrų[2]
Sostinė Viena
Didžiausias miestas Viena
Valstybės vadovai Aleksandras Van der Belenas
Prezidentas
Brigitte Bierlein
Kancleris
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
83 871[3] km² (112)
1,3 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
8 592 400 (96)
99,5 žm./km² (74)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
279,50 mlrd. $ (34)
35 500 $ (10)
Valiuta Euras (€)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +1
UTC +2
Nepriklausomybė
Pasirašymas
Austrijos sutartis
1955 m. liepos 27 d.
Valstybinis himnas Austrijos himnas
Interneto kodas .at
Šalies tel. kodas 43

Istorija

VenusWillendorf
Vilendorfo Venera yra Vienos „Naturhistorisches Museum“ kolekcijoje.

Ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu dabartinės Austrijos šiaurės vakarų dalis iki Dunojaus buvo Romos imperijos sudėtyje. Vėliau Austrijos teritorija buvo hunų, langobardų, ostrogotų, bavarų ir frankų valstybių dalimi.

996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas. Nuo X a. iki XIII a. valdžiusią Babenbergų dinastiją pakeičia Habsburgai ir jų valstybė palaipsniui plečiasi. Prijungiamas Tirolis ir teritorijos į pietus nuo dabartinės Austrijos, įskaitant ir dabartinį Triestą. Į Habsburgų dinastijos valdymą patenka ir Čekija bei Vengrija.

XVI a.-XVII a. Habsburgams iškyla Osmanų imperijos grėsmė. Ši grėsmė, kurios kulminacija – 1683 m. Vienos apgultis, buvo sėkmingai įveikta. Habsburgams atiteko buvusios turkų priklausomybėje teritorijos – Vengrija, Transilvanija. Po Utrechto sutarties gaunami Habsburgų Nyderlandai ir Milanas bei Dviejų Sicilijų karalystė. Austrija ima dominuoti Europos politikoje.

Lotynizuotas šios teritorijos pavadinimas Austria atsiranda rašytiniuose šaltiniuose nuo XIII a.

Iki XVIII a., lyginant su aplinkinėmis šalimis, Habsburgų monarchija atrodo išlaikiusi daug viduramžiškų bruožų, pačių Habsburgų valdžia silpna, jų valdose – gausybė tautų, religijų, politinių darinių.

Kleine Reichswappen von Osterreich
Austrijos imperijos herbas

1806 m. panaikinus Šventąją Romos imperiją susikuria Austrijos imperija, kuri 1867 m. pervadinama į Austrijos-Vengrijos imperiją.

XIX a. buvusi galinga ir didelė Austrijos-Vengrijos imperija, po Pirmojo pasaulinio karo pagal Sen Žermeno taikos sutartį 1918 m. buvo suskaldyta į keletą nepriklausomų valstybių. Austrijos respublikai iš Habsburgų imperijos teko aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Austrijos teritoriją sudarė daugiausia senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlandas).

Dabartinė Austrijos respublika susikūrė po Pirmojo Pasaulinio karo 1918 m., jos sienos galutinai susiformavo 1922 m.

Vereinte Nationen in Wien
UNO-City (JT būstinė Vienoje)

1938 m. kovo 12 d. įvyko Anšliusas ir Antrajame pasauliniame kare Austrija dalyvavo Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo fašistinis režimas.

1945 m. pavasarį Raudonoji armija užėmė rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį užėmė JK ir JAV. 1945 metų liepos 4 d. Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Tarybų Sąjungos ir Prancūzijos susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalinta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių – jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais pakartotinai priėmė.

1955 m. gegužės 15 d. atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. 1955 m. spalio 26 d. buvo paskelbtas neutralitetas (nacionalinė šventė).

Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare.

Politinė sistema

Parlamentsgebäude
Austrijos parlamento rūmai Vienoje

Valdymo forma – federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Veikia 1920 metų konstitucija su 1929 ir 1945 metų pataisymais. Valstybės vadovas – Federacijos prezidentas (Bundespräsident), renkamas 5 metų kadencijai visuotiniu balsavimu. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi; skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).[2]

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: Žemesniesiems rūmams – Nacionalinei tarybai (Nationalrat), kurią sudaro 183 deputatai, renkami ketveriems metams, ir Aukštesniesiems parlamento rūmams – federalinei tarybai (Bundesrat), kurią sudaro 63 deputatai. Federalinė taryba pritaria įstatymams, kurie dažniausiai susiję su federalinių žemių kompetencijos pakeitimu (pvz., kultūros politika, švietimas) arba tiesiogiai susiję su žemių interesais (pvz., visi mokesčių įstatymai, įstatymai dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo). Negavus Federalinės tarybos pritarimo, įstatymas negali būti priimtas.[2]

Įstatymų vykdomajai valdžiai vadovauja Federalinis Kancleris (Bundeskanzler). Kanclerį skiria Prezidentas, tradiciškai jis atstovauja nacionalinės tarybos daugumai, kiekviena federalinė žemė taip pat turi Parlamentą, kuris, vykdydamas konstitucijoje numatytus įgaliojimus, tvarko žemės reikalus. Provincijos vykdomajai valdžiai vadovauja gubernatorius (Landeshauptmann).[2]

Austrija yra Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, OECD, ESBO narė.

Taikus protestas priešais Austrijos ambasadą Vilniuje dėl Michailo Golovatovo paleidimo Vienoje

Santykiai su Lietuvos Respublika

Lietuvos Respubliką de jure Austrija pripažino 1924 m. vasario 7 d. 1991 m. rugpjūčio 28 d. Austrija pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę de jure, kartu užmegzti diplomatiniai santykiai.

2011 m. liepos 14 d. Vienos oro uoste buvo sulaikytas Michailas Golovatovas, vienas iš įtariamųjų byloje dėl Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų veiksmų 1991 m. sausio mėnesį metu, kai žuvo 14 Lietuvos piliečių. Praėjus mažiau nei 24 valandoms, motyvuodama nepakankamai aiškiai surašytu Europos arešto orderiu ir nacionaline teise, Austrijos prokuratūra sulaikytąjį paleido. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, išreikšdama valstybės nepasitenkinimą, atšaukė iš Austrijos savo ambasadorių konsultacijoms.

Administracinis suskirstymas

Kaip federacinę respubliką, Austriją sudaro 9 žemės[2][4], anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės išskyrus Vienos miestą, kuris yra miestas-žemė (skliausteliuose – administraciniai centrai):

Austria states numbered
  1. Aukštutinė Austrija (Lincas)
  2. Burgenlandas (Eizenštatas)
  3. Forarlbergas (Brėgencas)
  4. Karintija (Klagenfurtas)
  5. Štirija (Gracas)
  6. Tirolis (Insbrukas)
  7. Viena
  8. Zalcburgo žemė (Zalcburgas)
  9. Žemutinė Austrija (Sankt Peltenas)

Geografija

Heiligenblut am Großglockner (2)
Žvilgsnis į Grosgloknerį, aukščiausią Austrijos kalną.

Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės (Tirolio Centrinės Alpės, Aukštasis ir Žemasis Tauernas, Šiaurinės Alpės, Pietinės Klintinės Alpės, Vienos miškas), dėl to šalis kartais vadinama „Alpių respublika“. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Šiauriau Dunojaus, Aukštutinėje ir Žemutinėje Austrijoje driekiasi Čekijos masyvas, senas kalnynas, kuris siekia Čekiją ir Bavariją. Šalia rytinės sienos yra Mažieji Karpatai.

Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350 km ilgio Dunojaus dalis. Beveik visa Austrija yra Dunojaus baseine. Tik didžioji Forarlbergo dalis priklauso Reino, o kai kurios pakraštinės teritorijos Elbės baseinui. Didžiausi dešinieji Dunojaus intakai yra Inas, Lechas, Loizachas ir Izaras.

Didžiausi Austrijos ežerai yra Noizydlis (356 km², 4 m gylio), Ateris (46,5 km², 171 m gylio), Gmundas (25,6 km², 200 m gylio).

Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800–900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose.

Aukščiausias kalnas – Grosglokneris (3797 m). Kiti 5 aukščiausi Vienos taškai: Vildšpicė (3768 m), Veiskugelis (3739 m), Grosfenedigeris (3674 m), Similaunas (3606 m) ir Groses Viesbachhornas (3564 m). Žemiausiai virš jūros lygio esantis taškas – Hedvighofas (114 m).

Austria satellite unannotated

Austrija ribojasi su Vokietija (784 km), Čekija (362 km), Italija (430 km), Vengrija (366 km), Slovakija (91 km), Slovėnija (330 km), Šveicarija (164 km) ir Lichtenšteinu (35 km).

Klimatas

Austrijos klimatas daugiausia alpinis. Aukščiausiuose kalnuose vidutinė metinė temperatūra yra žemiau 0 laipsnių ir netgi vasarą iškrenta sniego. Daugiausia atmosferos kritulių iškrenta šiaurinėse Alpėse (virš 2000 mm), mažiausia – slėniuose ir daubose (Admonte 623 mm, Insbruke 819 mm). Temperatūra ir vėjas labai priklauso nuo reljefo – pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu metu dažnai yra labai skirtingas.

Ekonomika

Vynuogynas Austrijoje
Vynuogynai yra svarbi Austrijos žemės ūkio dalis

Austrijos ekonomika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika, turinti panašią struktūrą kaip ir Vokietijos ekonomika. Šalyje yra labai aukštas gyvenimo lygis, kurio pasiekimui didelę įtaką nuo pat 1945 m. turėjo vyriausybė, iki šiol vaidinanti didelį vaidmenį savo piliečių gyvenime. Šalis yra viena iš 12 turtingiausių šalių pasaulyje (išreiškus BVP vienam gyventojui).[5]

2004 m. Austrija buvo ketvirta pagal turtingumą Europos Sąjungos šalis, jos BNP vienam gyventojui sudarė apie 27 666 eurus, sąraše ją aplenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Nyderlandai.[6]

Viena buvo penktas pagal turtingumą NUTS-2 regionas Europoje (žr. Europos ekonomika), BNP vienam gyventojui čia buvo 38 632 eurai; sąraše ją aplenkė tik Centrinis Londonas, Liuksemburgas, Briuselis - sostinės regionas ir Hamburgas.[7]

Ekonomikos augimas pastaraisiais metais (20022006) buvo stabilus ir siekė tarp 1 ir 3,3 proc.[8] Stabiliu ekonomikos augimu Austrija pasižymi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Kitzbühel by night
Žiema Kicbiuhelis yra vienas labiausiai turistų pamėgtų miestų Austrijoje.

Dirbamos žemės yra daugiausia palei Dunojų ir pietryčiuose. Vidurinėje dalyje yra miškų, o rytuose daug žemės ūkiui netinkamų žemių – kalnai. Kalnų pašlaitės naudojamos kaip ganyklos. Auginami rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Svarbų vaidmenį turi vynuogynai, taip pat sėjama grikių, linų, žirnių ir kitų kultūrų. Išplėtota sodininkystė (ypač Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje) – auginami obuoliai, kriaušės, slyvos. Kalnuotoje dalyje svarbiausia žemės ūkio šaka yra pieno ir mėsos gyvulininkystė.

Gyventojų ūkinė veikla:

  • Žemės ūkis – 3 %
  • Pramonė – 37 %
  • Aptarnavimo sfera – 60 %

Pagrindinės pramonės šakos: transporto ir žemės ūkio mašinų gamyba, kalnakasybos, metalurgijos, tekstilės, medžio apdirbimo, maisto pramonės įrengimų gamyba. Pagrindiniai centrai: Viena, Gracas, Lincas, Šteiras.

Demografija

Stephansdom Vienna July 2008 (27)-Stephansdom Vienna July 2008 (31)
Viena, kartu su savo priemiesčiais, yra beveik 9 kartus didesnė už antrą pagal dydį Austrijos miestą Gracą

Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Austrijoje gyvena 8,357 mln. gyventojų, daugiausia miestuose. Tankiausiai gyvenami yra rytiniai, šiauriniai ir pietiniai Austrijos pakraščiai, rečiausiai – vakarinė Alpių dalis. Vienoje ir jos priemiesčiuose gyvena apie 2,2 milijono gyventojų, kituose miestuose gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkstančių:

Oficiali šalies kalba yra vokiečių, kuria kalba 88,6 % šalies gyventojų. Kitos paplitusios kalbos yra turkų (2,3 %), kroatų (1,6 %), vengrų (0,5 %) ir bosnių (0,4 %). Be to, pasak 2005 m. apklausos, 58 % gyventojų gali susikalbėti angliškai ir 10 % – prancūziškai.[9]

Pasak 2001 m. surašymo, austrai sudaro 91,1 % šalies populiacijos, iš buvusios Jugoslavijos kilę žmonės – 4 %, turkai – 1,6 %, vokiečiai – 0,9 %, kiti – 2,4 %.[2] 1938 m. vien Vienoje Austrijos žydų bendruomenei priklausė daugiau nei 200 000 žmonių, bet antrojo pasaulinio karo metu daugelis jų emigravo arba buvo nužudyti,[10] todėl 2001 m. duomenimis dabar Austrijoje yra tik apie 8 100 žydų.[11]

Religija

Salzburg, Salzburger Dom, Exterior 002
Zalcburgo katedra

Pasiskirstymas pagal religijas (2001 m. surašymo duomenys):[2][11]

Pasak 2005 m. apklausos, 54 % Austrijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 34 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 8 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.[12]

Kultūra

StateOperaViennaNightBackside
Vienos operos Wiener Staatsoper" pastatas.

Dabartinės Austrijos teritorijos ankstyvosios kultūros židiniais galima laikyti dar prieš mūsų erą klestėjusias Halštato ir Lateno kultūras. Tačiau iš tikrųjų moderniosios kultūros užuomazgos susiformavo Austrijai esant Šventosios Romos imperijos sudėtyje. 1156 m. Mino privilegija suteikė Austrijai kunigaikštystės statusą, kas itin paskatino kultūros vystymąsi. Austrijos kultūros raidai ženklios įtakos turėjo jos kaimynai – Italija, Vokietija, Vengrija ir Bohemija.

Nacionaliniai Austrijos simboliai – juodas erelis, augalas gencijonas.

XVIII a. ir XIX a. Viena buvo muzikos centras. Iki šiandien Vienoje tebėra išlikę daug operų, teatrų ir orkestrų, taip pat tradicijų, kaip antai Naujųjų metų koncertas Vienos filharmonijoje ir įvairūs festivaliai. Gyvuoja kabaretas. Vienoje susidarė kavinių kultūra, taip pat yra išlikę daug tradicinių patiekalų. Du Austrijos miestai yra buvę Europos kultūros sostinėmis – tai Gracas (2003 m.) ir Lincas (2009 m.). Austrijos kultūrą užsienyje populiarina Austrijos kultūros forumas (vok. Österreichisches Kulturforum). 8 statiniai ar kraštovaizdžiai yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Iš Austrijos yra kilę ar čia gyvenę daug garsių žmonių:

Muzika

Austrijos sostinė Viena ilgai buvo svarbus muzikos naujovių centras. XVIII a. ir XIX a. kompozitoriai buvo kviečiami į miestą ir globojami Habsburgu. Tai ir padarė Vieną Europos klasikinės muzikos kultūros sostine. Volfgangas Amadėjus Mocartas, Liudvikas van Bethovenas ir Johanas Štrausas be kita ko, buvo vieni garsiausių miesto garsintojų. Vienos, kaip kultūros centro, statusas pradėjo ryškėti jau XV a. pradžioje.

Literatūra

Austriją išgarsino prozininkai Arturas Šnicleris, Štefanas Cveigas, Tomas Bernhardas, Francas Kafka, Robertas Muzilis, poetai Georgas Traklis, Francas Verfelis, Francas Grilparceris, Raineris Marija Rilkė, Adalbertas Štifteris, Karlas Krausas, vaikų autoriai – tarp jų Eva Ibbotson.

2004 m. Nobelio literatūros premija skirta Elfrydei Jelinek.

Dailė

The Kiss - Gustav Klimt - Google Cultural Institute
„Der Kuß“ („Bučinys“) žymiausias austrų menininko Gustavo Klimto kūrinys

Austrijos dailė aukštumas pasiekė apie 1900 m., kai Viena tapo Jugendo (moderno atmaina apie 1900 m.) centru. Žinomiausi dailininkai ar grafikai yra Ferdinand Georg Waldmüller, Gustav Klimt, Koloman Moser, Oskar Kokoschka, Egon Schiele, Alfred Kubin, Raoul Hausmann, Arnulf Rainer, Gottfried Helnwein, Franz West.

Antroje XX a. pusėje susikūrė Fantastinio realizmo Vienos mokykla (vok. Wiener Schule des Phantastischen Realismus), vėlyvoji siurrealizmo atšaka. Šiam judėjimui, kuriam būdingi abstraktūs dekoratyviniai paveikslai, priklausė ir Friedensreich Hundertwasser. Savotiškas fenomenas yra akcionizmas, susikūręs 1960 m. Svarbūs šio judėjimo atstovai yra Günter Brus, Otto Muehl, Rudolf Schwarzkogler ir Hermann Nitsch.

Žymiausi skulptoriai buvo Niclas Gerhaert van Leyden, Franz Xaver Messerschmidt, Fritz Wotruba, Alfred Hrdlicka ir Bruno Gironcoli.

Architektūra

Austrija taip pat yra garsi savo architektūra. Šalyje kūrė ir kuria tokie architektai kaip Johann Bernhard Fischer von Erlach, Johann Lucas von Hildebrandt, Otto Wagner, Richard Neutra, Adolf Loos, Gustav Peichl, Hans Hollein, Clemens Holzmeister ir Roland Rainer. Zalcburgo[13], Graco[14] ir Vienos[15] senamiesčiai buvo įrašyti į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Sportas

2008 m. Austrijoje vyko XIII Europos futbolo čempionatas (kartu su Šveicarija).

Kita informacija

Šaltiniai

  1. „Austria“. Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Online. 2009-05-31. Nuoroda tikrinta 2009-05-31.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 CŽV Pasaulio faktų knyga: Austrija
  3. Statistik Austria: Österreich innerhalb der EU
  4. Parties and Elections in Europe – Austria (States)
  5. „Austria“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2009-04-22.
  6. Regional GDP per inhabitant in the EU27, Eurostat duomenys
  7. Regional GDP per inhabitant in the EU27, Eurostat duomenys
  8. Real GDP Growth – Expenditure Side, Austrijos Nacionalinio Banko duomenys
  9. (Angliškai)Europeans and their Languages (14 psl.)
  10. Expulsion, Deportation and Murder – History of the Jews in Vienna Vienna Webservice
  11. 11,0 11,1 „Census 2001: Population 2001 according to religious affiliation and nationality“ (PDF) (German). Statistik Austria. Nuoroda tikrinta December 17, 2007. Nežinomas parametras |dateformat= ignored (pagalba)
  12. „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis“ (PDF).
  13. „Historic Centre of Salzburg“. UNESCO.
  14. „Historic Centre of Graz“. UNESCO.
  15. „Historic Centre of Vienna“. UNESCO.

Literatūra

  • Österreichische Nationalbibliothek: Österreichische Bibliographie: Verzeichnis der österreichischen Neuerscheinungen. Wien 1946–2002. Seit 2003 Online-Ausgabe
  • Ingeborg Auer u. a.: ÖKLIM – Digitaler Klimaatlas Österreichs. In: Christa Hammerl u. a. (Hrsg.): Die Zentralanstalt für Meteorologie und Geodynamik 1851 – 2001. Leykam, Wien 2001, ISBN 3-7011-7437-7.
  • Max H. Fink, Otto Moog, Reinhard Wimmer: Fliessgewässer-Naturräume Österreichs. Umweltbundesamt, Wien 2000, ISBN 3-85457-558-0 (= Monographien Band 128).
  • Johann Hiebl u. a.: Multi-methodical realisation of Austrian climate maps for 1971–2000. In: Advances in Science & Research. Nr. 6, 2010, S. 19–26, doi:10.5194/asr-6-19-2011.

Nuorodos

Vikiteka

Vyriausybė

Turizmo tinklalapiai

Žemėlapiai

Aukštutinė Austrija

Aukštutinė Austrija (vok. Oberösterreich) – Austrijos žemė. Sostinė – Lincas. Ribojasi su Žemutine Austrija, Štirija ir Zalcburgu. Turi pasienio ruožus su Vokietija ir Čekija. Plotas – 11 980 km²; 1,436 mln. gyventojų (2015 m. duomenys).

Aukštutinė Austrija padalinta į 15 rajonų (vok. bezirke), 3 statutinius miestus ir 442 savivaldybes.

Austrija-Vengrija

Austrija–Vengrija, oficialus pavadinimas Die im Reichsrat vertretenen Königreiche und Länder und die Länder der heiligen ungarischen Stephanskrone – dualistinė valstybė, sukurta pertvarkant Habsburgų monarchiją 1867 m. ir gyvavusi iki 1918 m.

Karų nualintai Habsburgų valstybei XIX a. antroje pusėje yrant, valstybė 1867 m. vasario 8 d. padalinta į dvi – Cisleitaniją (Austrijos imperiją) bei Transleitaniją (Vengrijos Šv. Stepono karūnos karalystę), valdomas bendro vadovo (Austrijos imperatorius ir Vengrijos karalius). Valstybėse veikė atskiri parlamentai bei vyriausybė, tačiau buvo bendra kariuomenė, pinigų ir muitų sistema, Užsienio reikalų, Karo ir jūrų bei Finansų ministerijos.

Valstybei priklausiusios sritys:

Austrijos imperija:

Austrija:

Žemutinė Austrija

Aukštutinė Austrija

Štirija

Zalcburgas

Karintija

Karniola

Tirolis

Vorarlbergas

Goricija

Istrija

Čekija

Moravija

Silezija

Dalmatija

Bukovina

Galicija

Vengrijos karalystė:

Vengrija

Slovakija

Kroatija ir Slavonija

Transilvanija

VojvodinaBendrai valdomos teritorijos:

Bosnija ir Hercegovina (nuo 1878 m.)

Novi Pazaro sandžakas (1878–1913 m.)Pirmajame pasauliniame kare Austrijos–Vengrijos politika Balkanuose buvo vienas iš karo pretekstų, kare ji prisijungė prie Vokietijos. 1916–1917 m. nesėkmingai bandyta pertvarkyti valstybę į tautinių valstybių konfederaciją, o po pralaimėjimo kare, išaugus nacionalinei tautų savimonei, valstybė suskilo – jos teritorijoje susikūrė Vokiečių Austrija, Čekoslovakija bei Vengrija, o likusi dalis atiteko Lenkijai, Rumunijai, Italijai bei Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei.

Vikiteka

Austrija Eurovizijoje

Austrija Eurovizijos dainų konkurse dalyvavo 49 kartus, debiutavo 1957 metais. Šalis laimėjo du kartus, 1966 metais – Udo Jürgens su daina „Merci Chérie“, 2014 metais – Conchita Wurst su daina „Rise like a phoenix“.

Pastaraisiais metais Austrijos dainos linkusios į humorą. 2003 metais komikas Alf Poier atliko dainą „Weil Der Mensch Zählt“ apie ūkiuose auginamus gyvūnus. 2005 metais Global Kryner dainavo ispanų kalba atliekamą dainą „Y Así“. Tai buvo pirmasis Austrijos pasirodymas pusfinalyje, bet šaliai nepavyko patekti į finalą.

Po trejų metų pertraukos, 2010 m. liepos 28 d., Austrijos transliuotojas ORF pranešė, kad Austrija grįš į 2011 m. konkursą, kuriame Nadine Beiler sėkmingai įveikė pusfinalį, o finale užėmė 18 vietą. Austrija patvirtino, kad jie dalyvaus 2012 m. konkurse ir dalyvavo konkurso pirmajame pusfinalyje. Jie užėmė paskutinę vietą su 8 taškais.

Austrija olimpinėse žaidynėse

Austrija olimpinėse žaidynėse dalyvauja nuo 1896 m. ir išviso pasirodė 48 žaidynėse. Šaliai olimpiadoje yra atstovavę 2191 sportininkas 45 sporto šakose. Austrijos rinktinės iš viso laimėjo 307 medalius, iš kurių 80 yra aukso.

Daugiausiai kartų šalies vėliavnešiu olimpinėse žaidynėse buvo buriuotojas Hubert Raudaschl, kuris austrų vėliavą nešė net keturis kartus. Daugiausiai medalių Austrijai pelnė šiaurės dvikovės atstovas Felix Gottwald, kuris valstybės medalių komplektą papildė 3 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos apdovanojimais. Sėkmingiausia šaliai sporto šaka olimpinėse žaidynėse yra kalnų slidinėjimas. Šioje sporto šakoje austrai iš viso pelnė 31 aukso, 35 sidabro ir 39 bronzos medalius. Sėkmingiausia vasaros olimpiados sporto šaka – kanojų sportas. Jauniausias kada nors valstybei atstovavęs sportininkas – dvylikametis irkluotojas Werner Grieshofer. Vyriausias šalies sportininkas olimpiadoje buvo 72 metų raitelis Arthur von Pongracz. Didžiausia Austrijos delegacija buvo išsiųsta į 1936 m. vasaros olimpiadą (232 sportininkai), o mažiausia į 1904 m. vasaros olimpines žaidynes (2 atstovai).

Austrija surengė dvi žiemos olimpiadas Insbruke: 1964 m. ir 1976 m.

Austrijos imperija

Austrijos imperiją kaip paveldimąją Habsburgų monarchiją 1804 m. rugpjūčio 11 d. įkūrė paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius ir Austrijos erchercogas Francas II-asis. Tuo pačiu jis pasivadino Austrijos imperatoriumi Francu I-uoju. Austrijos imperija gyvavo iki 1867 m., kai buvo transformuota į dualistinę Austrijos-Vengrijos monarchiją.

Bavarija

Bavarija (vok. Bayern) – žemė pietryčių Vokietijoje, didžiausia šalies žemė (Bundesland). Sostinė – Miunchenas. Plotas – 70 549 km²; 12,6 mln. gyventojų (2011). Bavarija ribojasi su Badenu-Viurtembergu ir Hesenu vakaruose, Tiuringija ir Saksonija šiaurėje, Čekija rytuose ir Austrija pietuose.

Forarlbergas

Forarlbergas (vok. Vorarlberg) – žemė Austrijos vakaruose, Alpėse. Sostinė – Brėgencas. Plotas 2601 km²; 351,6 tūkst. gyventojų (2001).

Germanai

Germanai (lot. germani) yra istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal Germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame Geležies amžiuje, vartojimą. Iš šios genčių grupės kilo šiaurės vakarų Europos tautų grupė, kuriai priklauso tokios tautos kaip danai, norvegai, olandai, flamandai, švedai, vokiečiai ir anglai.

Migruodami germanai paplito po Europą vėlyvosios antikos laikais ir ankstyvaisiais viduramžiais. Palei Romos sienas pradėjo dominuoti germanų kalbos (Austrija, Vokietija, Nyderlandai, Anglija), bet likusiose Romos provincijose germanai perėmė lotynų kalbos dialektus. Be to jie priėmė krikščionybę. Germanai daug nuveikė transformuojant Romos imperiją į Viduramžių Europą.

Pavadinimo etimologija neaiški, jis greičiausiai keltiškos kilmės. I a. pr. m. e. gyveno teritorijoje tarp Reino ir Vyslos, Dunojaus ir Baltijos bei Šiaurės jūros, taip pat pietinėje Skandinavijoje. Rašytiniuose šaltiniuose IV a. pr. m. e. pirmą kartą minimos germanų gentys – vandalai, vizigotai, ostrogotai ir langobardai.

Šiais laikais germanais vadinamos germanų kalbomis kalbančios tautos:

Šiaurės germanai:islandai, fareriečiai, norvegai, švedai, danai.Vakarų germanai:fryzai, olandai, flamandai, afrikaneriai, vokiečiai, Liuksemburgiečiai (tauta), austrai, anglai.

Grigaliaus kalendorius

Visame Vakarų pasaulyje naudojamas Grigaliaus kalendorius yra sukurtas Julijaus kalendoriaus pagrindu. Grigaliaus kalendorius yra Saulės kalendorius, besiremiantis Žemės apsisukimo apie Saulę reguliarumu.

Habsburgų monarchija

Habsburgų monarchija (dažnai vadinama tiesiog Austrijos monarchija arba Austrija) – vadinamos teritorijos, valdytos Habsburgų dinastijos Austrijos šakos ir vėlesnės Habsburgų-Lotaringijos (Habsburg-Lorraine) šakos tarp 1526 ir 1867/1918 m. Sostinė buvo Viena. Habsburgų monarchija po 1804 m. gavo oficialų pavadinimą Austrijos imperija, o tarp 1897 ir 1918 m. – Austrija-Vengrija.

Monarchija susidarė iš Habsburgų valdomų teritorijų (didžiąja dalimi buvusių dabartinėje Austrijoje ir Slovėnijoje), kurias Habsburgai pamažu užvaldė pradedant 1278 m., nesudariusių vieningos valstybės. Habsburgų monarchijos reikšmė išaugo iki europinio lygio, kai Austrijos didysis kunigaikštis Ferdinandas, jaunesnysis Karolio V-ojo brolis, po Čekijos ir Vengrijos karaliaus Liudviko II-ojo žūties Mohačo mūšyje su turkais, buvo išrinktas šių dviejų šalių karaliumi.

Jugoslavija

Šis straipsnis – apie socialistinę valstybę, egzistavusią 1945–1992 m. Apie 1918–1945 m. egzistavusią Jugoslaviją žiūrėkite straipsnį Jugoslavijos karalystė. Apie vėliau egzistavusią Jugoslaviją žiūrėkite straipsnį Jugoslavijos Federacinė Respublika.

Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika (Jugoslavija) – valstybė, nuo 1945 m. lapkričio 29 iki 1992 metų egzistavusi Europos pietryčiuose, Balkanų pusiasalio centrinėje ir šiaurės vakarų dalyje. Vakaruose siekė Adrijos jūrą, šiaurės vakaruose ribojosi su Italija, šiaurėje su Austrija ir Vengrija, rytuose su Rumunija ir Bulgarija, pietuose su Graikija, pietvakariuose su Albanija.

Pirmasis pasaulinis karas

Pirmasis pasaulinis karas (iki Antrojo pasaulinio karo vadintas Didžiuoju karu, arba Didžkariu) – vienas iš pasaulinių karų, vykęs 1914 m. liepos 28 d. – 1918 m. lapkričio 11 d. daugiausia Europoje (taip pat Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Rytų Azijoje), kurio metu mobilizuota buvo 70 mln. karių, iš jų 60 – europiečių.. Skaičuojama, kad karas tiesiogiai pareikalavo 9 mln. kariavusiųjų ir 7 mln. civilių žūčių. Dar tarp 50 ir 100 milijonų buvo nužudyti kelių genocidų metu ar mirė dėl gripo epidemijos 1918-aisiais, kur karas buvo lemtingas faktorius. Karinius nuostolius padidino technologiniai ir pramoniniai pokyčiai bei užsitęsęs pozicinis karas. Tai buvo vienas kruviniausių konfliktų žmonijos istorijoje, sukėlęs didelių politinių pokyčių, tarp kurių – 1917–1923 m. revoliucijos, vykusios daugelyje į karą įsitraukusių šalių. Neišspręsti ginčai ir priešiškumas karinio konflikto pabaigoje lėmė Antrojo pasaulinio karo kilimą 20 m. vėliau.Iki 1914 m. Europos jėgos buvo pasidalinusios į dvi koalicijas: Antantę, į kurią įėjo Prancūzija, Rusija ir Britanija, bei Trilypę Sąjungą, kurią sudarė Vokietija, Austrija-Vengrija ir Italija. Trilypė Sąjunga pradžioje buvusi gynybinė, leidusi Italijai neįsivelti į karą 1914 m., kai tuo tarpu daug sąlygų abiejose sutartyse buvo neformalios ir viena kitai prieštaraujančios. Pavyzdžiui, Italija atnaujino Trilypę sąjungą 1902 m., tačiau slapta susitarė su Prancūzija išlikti neutralia, jei šią užpultų Vokietija. Karui plėtojantis Antantė priėmė Italiją, Japoniją ir galų gale JAV, taip suformuodama Sąjungininkų stovyklą. Tuo tarpu Osmanų imperija ir Bulgarija prisijungė prie Vokietijos ir Austrijos bei įkūrė Centrinių valstybių sąjungą.

Tarp 1908 ir 1914 m. Balkanuose vyko destabilizaciniai procesai tiek dėl silpstančios Osmanų imperijos, tiek dėl 1912–1913 m. vykusių Balkanų karų ir varžybų tarp Rusijos bei Austrijos-Vengrijos. 1914 m. birželio 28 d. Bosnijos serbas jugoslavų nacionalistas Gavrilas Principas Sarajeve nužudė Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį erhercogą Pranciškų Ferdinandą, taip sukeldamas Liepos krizę. Liepos 23 d. Austrija-Vengrija paskelbė ultimatumą Serbijai, į sąjungas greitai įtraukdamas visas didžiąsias Europos galybes su atitinkamomis kolonijinėmis imperijomis ir konfliktas greitai išplito po pasaulį.

Dabartinis karo pavadinimas istoriografijoje įsitvirtino tik prasidėjus Antrajam pasauliniam karui 1939 m. ir pakeitė iki tol Tarpukariu vartotą Didžiojo karo terminą.

Slovakija

Slovakija (svk. Slovensko), oficialiai – Slovakijos Respublika (svk. Slovenská republika) – valstybė centrinėje Europoje. Ribojasi su Čekija šiaurės vakaruose, Lenkija – šiaurėje, Ukraina – rytuose, Vengrija – pietuose bei Austrija – pietvakariuose.

Slovėnija

Slovėnijos respublika – valstybė centrinėje Europoje, besiribojanti su Italija vakaruose, Kroatija pietuose ir rytuose, Vengrija šiaurės rytuose, Austrija šiaurėje ir Adrijos jūra pietvakariuose.

Vengrija

Vengrija – valstybė vidurio Europoje, besiribojanti su Austrija, Slovakija, Ukraina, Rumunija, Serbija, Kroatija ir Slovėnija.

Vidurio Europa

Centrinė Europa arba Vidurio Europa – regionas, užimantis ne visuomet taip pat nusakomą teritoriją Europos centrinėje dalyje. Šis terminas sugrįžo į madą besibaigiant Šaltajam karui, kuris Europą buvo griežtai padalinęs į Rytų ir Vakarų[reikalingas šaltinis]. Termino supratimas keičiasi priklausomai nuo tautos ir laiko.

Kultūriškai ir geografiškai Vidurio Europą sudaro:

Estija

Latvija

Lietuva

Lenkija

Vokietija

Čekija

Slovakija

Austrija

Liuksemburgas

Šveicarija

Vengrija

Slovėnija

Lichtenšteinas

Kroatija

Ukraina – Bukovina

Serbija – Voivodina

Rumunija – TransilvanijaKituose skirstymuose Vidurio Europai priskiriamos kultūriškai-istoriškai giminingos buvusios Rytų bloko šalys: Baltijos šalys, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, buvusios Jugoslavijos šalys, Rumunija, Bulgarija, Moldova, Albanija.

Kaip nurodoma naujame politiniame-ekonominiame Jungtinių Tautų Organizacijos skirstyme, Vidurio Europą sudaro:

Lenkija

Vokietija

Čekija

Slovakija

Austrija

Liuksemburgas

Šveicarija

Vengrija

Slovėnija

Lichtenšteinas

Čekija

Čekijos Respublika (ček. Česká republika) – valstybė Vidurio Europoje. Respublika šiaurėje ribojasi su Lenkija, šiaurės vakaruose ir vakaruose su Vokietija, pietuose su Austrija ir Slovakija.

Čekija susideda iš trijų istorinių žemių – Bohemijos, Moravijos ir Čekų Silezijos (anksčiau taip pat vadintos Austrijos Silezija).

Čekija yra ES, NATO, JTO, OECD narė.

Čekoslovakija

Čekoslovakija (čekiškai Československo, slovakiškai nuo 1990 m. Česko-Slovensko) – buvusi valstybė Vidurio Europoje, gyvavusi nuo 1918 m. iki 1992 m. (neskaitant antrojo pasaulinio karo laikotarpio). 1993 m. sausio 1 d. valstybė taikiai padalinta į Čekiją ir Slovakiją.

Ribojosi su Vokietija, Lenkija, Tarybų Sąjunga (nuo 1992 m. Ukraina), Rumunija (iki 1939 m.), Vengrija, Austrija.

Žemutinė Austrija

Žemutinė Austrija (vok. Niederösterreich) – žemė Austrijos rytuose. Sostinė – Sankt Peltenas. Plotas – 19 174 km²; 1,58 mln. gyventojų (2001).

Žemutinė Austrija susideda iš keturių regionų: Waldviertel, Mostviertel, Industrieviertel ir Weinviertel.

Per Žemutinę Austriją iš vakarų į rytus teka Dunojus. Į šiaurę nuo Dunojaus – neaukšti kalnai ir plynaukštės (300–700 m), į pietus – priekalniai ir Rytų Alpių kalnagūbriai (iki 2075 m).

Žemutinėje Austrijoje gaunama nafta, gamtinės dujos, grafitas. Žemutinės Austrijos žemės ūkis duoda apie 60 % Austrijos žemės ūkio produkcijos vertės.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.