Arabijos dykuma

Apie dykumą Egipte žr. Rytų dykuma.
Arabijos dykuma
Šalis: Saudo Arabija, Jemenas, Omanas, JAE, Kuveitas, Irakas, Jordanas
Susideda iš: Rub el Chalis, Didysis Nefudas, Dechnos dykuma, Tuvaikas, Um al Samimas
Tipas: smėlingoji dykuma
Temperatūra: 40-50 °C (vasarą)/ 5-15 °C (žiemą)
Krituliai: 35
Plotas: 2,33 mln. km²
Arabian Desert

Arabijos dykuma (arab. الصحراء العربية) – tuščia dykuma Vakarų Azijoje, užimanti beveik visą Arabijos pusiasalį. Plotas 2,33 mln. km². Pagrindinė Arabijos dykumos dalis – Rub el Chalis, esantis pietuose. Šiaurėje plyti Didysis Nefudas. Šias dykumas skiria Dechnos dykuma. Centrinėje dalyje iškilęs Tuvaiko masyvas. Omane yra keletas smėlio baseinų, jų tarpe lakiojo smėlio sritis – Um al Samimas.

Klimatas hiperaridinis; per metus vidutiniškai iškrenta 35 mm kritulių (50 % žiemą, 15 % vasarą). Vasaros dienomis temperatūra pakyla iki 40-50 °C, žiemą nukrenta iki 5-15 °C, pasitiko ir neigiamų temperatūrų. Dideli dienos ir nakties temperatūrų svyravimai. Dykumoje yra gausūs naftos, gamtinių dujų, fosfato, sieros telkiniai.

Augalija ir gyvūnija labai skurdi. Arabijos dykumoje suskaičiuotos tik 37 augalų rūšys. Tai daugiausia rūgtinių, burnotinių, viksvuolinių šeimos augalai. Iš medžių auga tik arabinis algarobas (Prosopis cineraria) ir Acacia ehrenbergiana.

Amonitai (tauta)

Amonas (hebr. ‏עַמּוֹן‏‎ = Ammon) – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) regionas, buvęs dabartinės Jordanijos centrinėje dalyje, dab. Amano muhafazos teritorijoje. Pagal regioną jos gyventojai vadinami Amonìtais – semitų gentis, kalbėjusi atskira amonitų kalba.

Bašanas

'Šis straipsnis - apie Palestinos istorinį regioną. Apie Italijos miestą žiūrėkite Basanas (Italija)Bašanas arba Basanas (hebr. ‏הַבָּשָׁן‏‎ = ha-Bashan) – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) regionas, buvęs dabartinės Sirijos pietvakariuose (pietinės Golano aukštumos) ir Jordanijos šiaurės vakaruose (dab. Irbido muhafazos šiaurėje).

Dykuma

Dykuma – Žemės paviršiaus sritis, kuri gauna mažai drėgmės, kritulių iškrenta mažiau nei 250 mm per metus ir nėra augalijos arba ji labai menka. Skiriami du dykumų tipai – aridinės (sauso ir karšto klimato) ir poliarinės (Arkties ir Antarkties). Bendras plotas ~30-45 mln. km², iš jų 15-25 mln. km² yra aridinės dykumos.

Edomas

Edomas (hebr. ‏אֱדוֹם‏‎ = Edom) – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) regionas, buvęs dabartinės Jordanijos pietvakarinėje dalyje (dab. Tafilaho ir Akabos muhafazų teritorijoje ir vakarinėje Maano muhafazoje) ir Izraelio pietinėje dalyje (Pietų apskrityje). Pagal regioną jos gyventojai vadinami Edomìtais – semitų gentis, kalbėjusi edomitų kalba.

Egipto geografija

Geografiškai didžioji Egipto teritorijos dalis yra Šiaurės Afrikoje, tačiau Egiptui priklauso ir Sinajaus pusiasalis, kuris laikomas Artimųjų Rytų dalimi.

Eurazija

Eurazija – didžiausias žemynas Žemėje, sudarytas iš dviejų žemynų – Europos ir Azijos, retai kada jungiamas su Afrikos žemynu, sudarant vieną Eurafriką. Eurazijos plotas – 54 759 000 km², kas apima 36 % Žemės sausumos. Eurazijoje gyvena daugiau nei 5 mlrd. gyventojų (2010 m.), o tai yra apie ¾ visos planetos žmonių populiacijos.

Eurazija yra žemynas geografiniu požiūriu, o Europa ir Azija išskiriamos kultūriniu. Geografiškai nėra jokios ribos tarp Azijos ir Europos – ji sutartinė.

Gyventojų tankumas

Gyventojų tankumas yra gyventojų skaičius tenkantis tam tikros teritorijos plotui.

Paprastai gyventojų tankumas skaičiuojamas vienam kvadratiniam kilometrui, tokiu atveju imamas bendras gyventojų skaičius teritorijoje (valstybėje, regione ir pan.) ir dalinamas iš jos ploto, išreikšto kvadratiniais kilometrais. Tokiu būdu skaičiuojamas šalies, miesto, apskrities arba viso pasaulio gyventojų tankumas. Nurodant valstybės gyventojų tankumą paprastai skaičiuojamas tik valstybės sausumos plotas.

Bendras pasaulio gyventojų tankumas yra 44,7 žm./km².

Mesopotamija

Mesopotamija (arba Tarpupis; iš graikų: Μεσοποταμία, senovės persų Miyanrudan – tarpupis, arba aramėjų Beth-Nahrin – dvi upės) – regionas pietvakarių Azijoje tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėje pietryčių Anatolijoje (Turkija), Sirijoje ir Irake.Tai seniausias upinės drėkinamosios žemdirbystės civilizacijos regionas, viena iš galimų rašto atsiradimo vietų.

Moabas

Moabas (hebr. ‏מוֹאָב‏‎ = Mo'av) – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) regionas, buvęs dabartinės Jordanijos vakarinėje dalyje, dab. Madabos ir Karako muhafazų teritorijoje. Pagal regioną jos gyventojai vadinami Moabìtais – semitų gentis, kalbėjusi atskira moabitų kalba.

Palestinos regionas

Palestina (arab. فلسطين = Filasṭīn, hebr. ‏פלשתינה‏‎ = Palestina) – istorinis regionas Artimuosiuose Rytuose, dabartinio Izraelio ir Palestinos valstybės teritorijose. Dažniausiai laikomas Istorinės Sirijos pietine dalimi.

Regiono etninė sudėtis keitėsi keletą kartų, ir tai yra ginčytinas regionas tarp keleto tautų. Prieš mūsų erą jis buvo gyvenamas įvairių tautų (tarp jų buvo amoritai, kanaanitai, izraelitai, filistinai), vėliau arameizuotas ir helenizuotas. Nuo VII a. buvo arabizuotas ir islamizuotas, todėl laikomas Arabų pasaulio regionu. Nuo II pasaulinio karo pabaigos įvykus žydų migracijoms, didelę Palestinos gyventojų dalį sudaro žydai.

Per pastaruosius 3000 metų Palestinos regiono apibrėžimas nuolat kito. Geopolitiškai dabar šiame regione yra Izraelis ir Palestinos valstybė.

Raudonosios Jūros muchafaza

Raudonosios Jūros muchafaza (arab. محافظة البحر الأحمر‎ = Muḥāfaẓat al Baḥr al Aḥmar) – muchafaza, užimanti visą rytinę, pietrytinę Egipto dalį. Administracinis centras – Hurgada. Muchafaza apima 1/9 šalies teritorijos.

Rytų dykuma

Rytų dykuma arba Arabijos dykuma (arab. الصحراء الشرقية) – šiaurės rytinė Sacharos dykumos dalis, esanti Egipte, tarp Nilo vakaruose ir Raudonosios jūros rytuose. Pietuose, nuo 22° š. pl., pereina į Nubijos dykumą.

Būdinga plynaukštė, kurios vidutinis aukštis 500 m. Rytų dykuma pakopomis aukštėja iš vakarų į rytus iki 2000 m. Dykumos plynaukštės rytinis pakraštys sudaro Itbajo kalnus. Klimatas tropinis, sausringas. Vidutiniškai per metus iškrenta mažiau nei 10 mm kritulių, kartais jų nebūna kelerius metus iš eilės. Dykumą išvagoję vadžiai, slėniuose auga reti krūmai, pavieniai medžiai (akacijos, datuliniai finikai). Rytų dykumoje yra naftos, fosforitų, alavo rūdos telkinių.

Pasaulio dykumos

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.