Arabų kalba

Arabų kalba (العربية al-ʻarabīyah' arba عربي/عربى ʻarabī') – semitų kalbų grupės kalba. Vartojama arabų šalyse, iš dalies Irane, Turkijoje, Afganistane, Izraelyje, Palestinoje, Indonezijoje, Etiopijoje, Somalyje, Čade, Tanzanijoje. Kalbančiųjų 177–225 mln.

Seniausi paminklai siekia V amžių prieš mūsų erą.

Arabų kalba skiriama į literatūrinę ir šnekamąją. Literatūrinė arabų kalba susiformavo VII a. iš priešislamiškosios poezijos ir Korano tarmės. Ji vadinama šiuolaikine bendrine arabų kalba arba literatūrine arabų kalba. Tai šiuo metu vienintelė oficiali arabų k. forma, vartojama daugumoje rašytinių dokumentų ir viešai, pvz., paskaitose ir žinių pranešimuose. Dabartinė šnekamoji arabų kalba susiskirsčiusi į daugybę tarmių, o jų atstovai kartais sunkiai tarpusavyje susišneka.

Arabų kalbos priklauso centrinei semitų kalbų grupei ir yra glaudžiai susijusios su hebrajų, aramėjų, ugaritų ir finikiečių kalbomis. Bendrinė rašytinė arabų kalba skiriasi nuo šnekamosios, bendrinė rašytinė kalba konservatyvesnė už visus šnekamosios kalbos variantus. Bendrinė arabų kalba ir šnekamosios arabų kalbos vartojamos lygia greta skirtingoms visuomenės reikmėms (toks reiškinys vadinamas diglosija).

Arabų kalba turi dvidešimt aštuonias priebalsines ir šešias balsines (ilgąsias ir trumpąsias a, i, u) fonemas, tris linksnius, tris skaičius, sudėtingą veiksmažodžio sistemą, išplėtotą vidinę fleksiją, gausų žodyną. Šnekamoji nutolusi nuo literatūrinės.

Skiriamos penkios pagrindinės tarmių grupės: Arabijos pusiasalio, Egipto ir Sudano, Sirijos, Mesopotamijos (Rytų, Irako), Šiaurės Afrikos (Magribo); pastarajai artima maltiečių kalba.

Iš arabų kalbos yra kilę daug tarptautinių terminų (algebra, alkoholis, almanachas, azimutas, kalis, kamparas, karatas, tarifas).

Arabų kalbos žodžiams užrašyti naudojamas arabų raštas.

Arabų kalba
عربية `Arabiyya
KalbamaArabų šalys (iš viso 22), kitos šalys su didelėmis arabų mažumomis
Kalbančiųjų skaičius177-225 milijonai
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių6
KilmėSemitų-chamitų
 Semitų
  Centro semitų
   Pietų centro semitų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaAlžyro vėliava Alžyras,

Bahreino vėliava Bahreinas,

Komorų vėliava Komorai,

Čado vėliava Čadas,

Džibučio vėliava Džibutis,

Egipto vėliava Egiptas,

Eritrėjos vėliava Eritrėja,

Irako vėliava Irakas,

Izraelio vėliava Izraelis,

Jordanijos vėliava Jordanija,

Kuveito vėliava Kuveitas,

Libano vėliava Libanas,

Libijos vėliava Libija,

Mauritanijos vėliava Mauritanija,

Maroko vėliava Marokas,

Omano vėliava Omanas,

Palestinos vėliava Palestina,

Kataro vėliava Kataras,

Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabija,

Sudano vėliava Sudanas,

Sirijos vėliava Sirija,

Tuniso vėliava Tunisas,

Jungtinių Arabų Emyratų vėliava Jungtiniai Arabų Emyratai,

Jemeno vėliava Jemenas,

Jungtinių Tautų vėliava Jungtinės Tautos
Kalbos kodai
ISO 639-1ar
ISO 639-2ara
ISO 639-3ara - makro kalba
Arabic speaking world
Arabiškai kalbančių šalių žemėlapis

Nuorodos

Vikiteka

Ajubidai

Ajubidai (arabų kalba الأيوبيون‎) – kurdų kilmės musulmonų dinastija, kurios galios centras buvo Egipte. XII–XIII a. ji valdė didžiąją dalį Artimųjų Rytų: teritorijas, kur dabar yra valstybės Egiptas, Libija, Arabija, Jemenas, Izraelis, Jordanija, Sirija, Libanas.

Alžyras

Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika (arab. الجمهورية الجزائرية الديمقراطية الشّعبية) yra valstybė Afrikos šiaurės vakaruose. Šalis ribojasi su Maroku, Mauritanija, Maliu, Nigeriu, Libija ir Tunisu, taip pat Viduržemio jūra. Alžyras yra didžiausia plotu Afrikos valstybė ir dešimta didžiausia pasaulyje.

Arabai

Arabai (al arab) – Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos tautų grupė, plačiąja prasme – visi kalbantieji arabiškai, siaurąja – Arabijos pusiasalio gyventojai.

Gyvena arabų šalyse, taip pat Rytų Afrikoje, Vidurinėje bei Pietryčių Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose. Gyventojų apie ~210 mln. 1999 m. Dauguma – europidai. Kalba arabų kalba. ~92 % arabų – musulmonai, daugiausia sunitai, 7-10 % – šiitų); yra krikščionių, drūzų, judėjų. Gyvenimo būdas labai skirtingas, nuo Pietų Irako pelkėse gyvenančiųjų, dykumų klajoklių, kalnų piemenų iki miesto gyventojų, naftos magnatų. XX a. pab. dauguma arabų buvo sėslūs, klajoklių ~5 %. Felachai (valstiečiai) verčiasi drėkinamąja žemdirbyste, gyvulininkyste, sodininkyste. Be žemės ūkio mašinų, žemė dar dirbama Pietų Irake – kupranugariais, arkliais, asilais, buivolais, zebais – Arabijos pusiasalio rytuose. Plečiama drėkinimo sistema. Racionalus vandens panaudojimas kai kuriose arabų šalyse davė didžiulį pelną. XX a. pr. Persijos įlankoje aptikta naftos. Iš jos telkinių ypač praturtėjo Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas, Kuveitas. Arabų šalys kontroliuoja 1/4 pasaulio naftos gavybos. XX a. pab. visoms arabų šalims buvo būdinga labai skirtinga gyventojų ekonominė socialinė padėtis.

Aramėjų kalba

Aramėjų kalba – senovės kalba, priklausiusi semitų kalbų grupei; ja kalbėjo aramėjai, gyvenę Mesopotamijoje ir Sirijoje. Jų seniausi rašto paminklai siekia VIII a. pr. m. e. Maždaug nuo tada aramėjų kalba ėmė plisti Artimuosiuose Rytuose ir tapo antrąja tų kraštų tautų kalba (savotiška lingua franca). Žlugus Asirijai (605 m. pr. m. e.) ir Babilonijai (538 m. pr. m. e.) akadai (asirai ir babiloniečiai) netrukus susiliejo su aramėjais. VI a. pr. m. e. susikūrusioje Persijos imperijoje aramėjų kalba tapo kanceliarine (vadinama „imperine aramėjų kalba“). Aramėjų kalba išplito Finikijoje ir Palestinoje – kai kurios Biblijos dalys užrašytos aramėjiškai, o šia kalba, manoma, kalbėjęs ir Jėzus Kristus. Po arabų užkariavimo ir jų kalifato sukūrimo (VII a.), per VII-XV amžius aramėjų kalbą išstūmė arabų kalba.

Dabar yra likę apie 445 tūkst. žmonių gretimuose Irako, Irano ir Sirijos regionuose ir kitose gretimose šalyse, kurie šneka naująja aramėjų kalba, dar vadinama sirų kalba.

Egipto arabų kalba

Egipto arabų kalba – arabų kalbos tarmė, vartojama Egipte. Kalbančiųjų skaičius – 76 mln. žmonių.

Egiptų arabų kalbos susiformavimo židinys – Nilo delta, ypač Kairas. Egipto arabų kalba pradėjo formuotis musulmonams užkariavus Egiptą. Klasikinė arabų kalba buvo paveikta vietinės koptų kalbos, vėliau – turkų, italų, prancūzų, anglų kalbų.

Egipto arabų kalba paplitusi kaip šnekamoji, poetinė, literatūrinė kalba, o oficiali Egipto kalba yra klasikinė arabų. Nuo klasikinės arabų kalbos Egipto arabų kalba skiriasi supaprastinta gramatika, pakitusia fonetika.

Egipto herbas

Dabartinis Egipto herbas buvo įteisintas 1984 m. Jame pavaizduotas auksinis erelis. Jo viduryje yra vertikali Egipto vėliava, o apačioje parašytas šalies pavadinimas arabų kalba Gumhūriyyat Miṣr al-ʿArabiyyah (Egipto Arabų respublika).

1958–1972 m., kai Egiptas buvo sąjungoje su Sirija, Egipto herbe buvo pridėtos dvi žalios žvaigždės vėliavos fone. 1972–1984 m., kai Egiptas buvo Arabų Respublikų Federacijos narys, šalies herbe buvo auksinis vanagas.

Vikiteka

Egipto svaras

Egipto svaras, (EGP) (arabiškai – جنيه (dschunaih, Egipto-arabų kalba tariama ginēh) – oficiali Egipto valiuta. ISO 4217 kodas – EGP (Egyptian Pound).

Kursas: 1 EUR = 19.09 EGP; (2016 m. gruodis)

ISO 639-3 kodai/ara

ISO 639-3 kodai/ara ara – ISO 639-3 standarto apibrėžtos makro arabų kalbos (angl. Arabic language) triženklių kodų sąrašas.

Šios makro kalbos kodas ISO 639-1 standarte yra ar.

Šios makro kalbos individualioms kalboms ISO 639-3 standarte yra apibrėžiami 30 kodai:

aao aao – Alžyro Sacharos arabų kalba (angl. Algerian Saharan Arabic)

abh abh – Tadžikistano arabų kalba (angl. Tajiki Arabic)

abv abv – Bahreino arabų kalba (angl. Baharna Arabic)

acm acm – Mesopotamijos arabų kalba (angl. Mesopotamian Arabic)

acq acq – pietų Jemeno arabų kalba (angl. Ta'izzi-Adeni Arabic)

acw acw – Hidžazo arabų kalba (angl. Hijazi Arabic)

acx acx – Omano arabų kalba (angl. Omani Arabic)

acy acy – Kipro arabų kalba (angl. Cypriot Arabic)

adf adf – Dofaro arabų kalba (angl. Dhofari Arabic)

aeb aeb – Tuniso arabų kalba (angl. Tunisian Arabic)

aec aec – Viršutinio Egipto arabų kalba (angl. Saidi Arabic)

afb afb – Persijos įlankos arabų kalba (angl. Gulf Arabic)

ajp ajp – pietų Levanto arabų kalba (angl. South Levantine Arabic)

apc apc – šiaurės Levanto arabų kalba (angl. North Levantine Arabic)

apd apd – Sudano arabų kalba (angl. Sudanese Arabic)

arb arb – standartinė arabų kalba (angl. Standard Arabic)

arq arq – Alžyro arabų kalba (angl. Algerian Arabic)

ars ars – nadži arabų kalba (angl. Najdi Arabic)

ary ary – Maroko arabų kalba (angl. Moroccan Arabic)

arz arz – Egipto arabų kalba (angl. Egyptian Arabic)

auz auz – Uzbekistano arabų kalba (angl. Uzbeki Arabic)

avl avl – beduinų arabų kalba (angl. Eastern Egyptian Bedawi Arabic)

ayh ayh – hedramų arabų kalba (angl. Hadrami Arabic)

ayl ayl – Libijos arabų kalba (angl. Libyan Arabic)

ayn ayn – šiaurės Jemeno arabų kalba (angl. Sanaani Arabic)

ayp ayp – šiaurės Mesopotamijos arabų kalba (angl. North Mesopotamian Arabic)

bbz bbz – Babalio kreolų arabų kalba (angl. Babalia Creole Arabic)

pga pga – Sudano kreolų arabų kalba (angl. Sudanese Creole Arabic)

shu shu – Čado arabų kalba (angl. Chadian Arabic)

ssh ssh – šiitų arabų kalba (angl. Shihhi Arabic)

ISO 639-3 makro kalbos

ISO 639-3 makro kalbos – ISO 639-3 standarte aprašytų kalbų, kurios turi ypatingai besiskiriančių tarmių arba aibę labai artimai susijusių kalbų, sąrašas. ISO 639-2 standarte yra yra pateikiamos penkiasdešimt šešios, kurios ISO 639-3 standarte apibrėžiamos kaip makro kalbos. Šios makro kalbų kategorijos yra naudojamos angl. en:Ethnologue 16-oje redakcijoje..

Kai kurios ISO 639-3 standarte aprašytos makro kalbos nėra aprašomos ISO 639-2 standarte kaip atskiros kalbos, pvz., „ara“ Kitos, pvz., „nor“, jau ir ISO 639-2 standarte turi apibrėžtas savo individualias kalbas (nno, nob). Taip pat ISO 639-2 standarte kai kurios kalbos (pvz., „arb“) kitos kalbos tarmėmis („ara“), tuo tarpu ISO 639-3 standarte jos apibrėžiamos kaip savarankiškos kalbos. Pavyzdžiui:

ara – bendroji arabų kalba, 639-2

arb – standartinė arabų kalba, 639-3

Izraelio gyventojai

Izraelis išsiskiria įvairove savo gyventojų, kurie priklauso skirtingoms etninėms grupėms, religijoms, kultūroms ir socialinėms grupėms.

Gyventojų sudėtis pagal tautybę (2005 m. gegužės 10 d.):

5,26 mln. – žydai.

1,35 mln. – arabai.

290 000 – drūzai.Šalyje taip pat gyvena čerkesų, rusų ir kitų tautinių mažumų. Tarp žydų 35 % yra pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. – emigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos.

Valstybinė šalies kalba yra ivritas; arabų kalba – oficiali palestiniečių mažumos kalba. Taip pat yra vartojamos anglų, prancūzų, rusų kalbos.

Nuo seno čia gyvena judėjai, kurie sudaro 76 procentus visų gyventojų, musulmonų sunitų (17 procentų), krikščionių (2 procentai) ir drūzų (5 procentai).

Jemeno himnas

"Vieninga respublika" - yra nacionalinis Jemeno himnas. Žodžių autorius - Abdallah "al-Fadhool" Abdulwahab Noman, kompozitorius - Ayoob Tarish. Iš pradžių himnas buvo naudojamas, kaip Pietų Jemeno, bet dviem Jemenams susijungus (1990 m.) himnas tapo viso suvienyto Jemeno.

Libano himnas

Libano himnas (arab. النشيد الوطني اللبناني‎‎, liet. Visi mes, už mūsų šalį) – Libane priimtas oficialus himnas. Atliekamas arabų kalba. Kompozitorius Vadichas Sabra studijavo Prancūzijoje, todėl himno melodija – rytų ir vakarų stilių mišinys.

Palestinos himnas

Palestinos himnas, „Tėvynė“, priimtas 1996, žodžiai Ibrahimo Hefeto Toukano, muzika Mahometo Salimo Flaifelio ir Achmedo Salimo Flaifelio. Muzikos autoriai taip pat sukūrė ir muziką Sirijos himnui, o žodžių autorius – žodžius vienam Irako himnų. Dabartinis Irako himnas taip pat kai kada naudojamas kaip neoficialus Palestinos himnas.

Rifo kalnai

Rifo kalnai (berberų kalba:; arabų kalba: جبال الريف) – kalnai esantys šiaurės Maroke. Rifo kalnai išsidėstę lanku prie Viduržemio jūros nuo Gibraltaro sąsiaurio iki Mulujos upės deltos ir iki Feso apylinkių pietuose.

Priklauso Betikos Kordiljeroms, kurių dalis yra ir pietų Ispanijoje. Rido kalnai nėra Atlaso kalnų dalis, bet priskiriami Gibraltaro arkai arba Alborano jūros geologiniam regionui.

Romanų kalbos

Romanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos italikų kalbų pogrupis. Šios kalbos išsivystė iš šnekamosios lotynų kalbos, vartotos kasdieniame gyvenime Romos provincijose (vadinamoji liaudies lotynų kalbos latina vulgaris). Šiomis kalbomis kalbama daugiausia buvusios Romos imperijos vakaruose (rytuose buvo labiau paplitusi graikų kalba, o pietuose, po musulmonų nukariavimų įsigalėjo arabų kalba).

Lotyniški bruožai labai gerai matyti romanų kalbų leksikoje ir gramatikoje. Leksikos santykį galime nustatyti, lygindami: lotynų mater, frater, fllia, causa, natūra, terra, patria, memoria, labor, amor, nomen, tempus, libertas, animal, aurum, longus, hūmanus, grandis, brevis, ūtilis, mobilis, tantus, talis, centum, mille, vincere, sentire, su tos pačios šaknies atitinkamais prancūzų mère, frère, fille, cause, nature, terre, patrie, mémoire, labeur, amour, nom, temps, liberté, animal, or, long, humain, grand, bref, utile, mobile, tant, tel, cent, mille, vaincre, sentir. Aiškus ryšys matyti gramatikoje. Iš pagrindinių lotynų veiksmažodžio formų išsirutuliojo pagrindinės prancūzų veiksmažodžio formos, plg. lotynų mittere, dicere su prancūzų mettre, dire, lotynų misi, dixi su prancūzų je mis, je dis, lotynų missum, dictum su prancūzų mis, dit. Dėsningai atliepia bendraties galūnės: lotynų II asmenuotės „-ere” virto prancūzų „-oir” (valere – valoir, dėbere – devoir, habere – avoir), I asmenuotės „-are” virto prancūzų „-er” (parare – parer, portare – porter, cūrare – eurer), III asmenuotės „-ere” virto prancūzų „-re” (fundere – fondre, rumpere – rompre), IV asmenuotės „-ire” virto prancūzų „-ir” (dormire – dormir, finire – finir, sentire – sentir). Romanų kalbų (plg. prancūzų kalbos) laikų derinimo ir sekos dėsniai, dalyvių ir bendračių konstrukcijos ir daug kitų sintaksinių reiškinių kūrėsi lotynų sintaksės pagrindu. Tačiau esama ir esminių, skirtumų, iš kurių svarbiausias: lotynų kalba buvo sintetinio, o romanų kalbos jau analitinio tipo. Antra vertus, romanų kalbose pastebimos tolesnės gramatinės raidos tendencijos, pradėjusios reikštis jau liaudies lotynų kalboje. Mat klasikinės lotynų kalbos sintetinis tipas liaudies lotynų kalboje pradėjo pereiti į analitinį. Vietoj 5 linksniuočių liko tik 3, vietoj 6 linksnių – tik 2, būdvardžių laipsniai ir veiksmažodžių asmenys pradėti reikšti aprašomosiomis konstrukcijomis – analitinėmis formomis. Kito fonetinė sistema, išnyko „h”, žodžio galo „m”, tarp balsių „b” virto „v”, tarp balsių „c”, „p”, „t” – suskardėjo, nekirčiuotų skiemenų balsiai susilpnėjo arba visai išnyko ir pan.

Šiandien romanų kalbos labai paplitusios, jomis kalba visuose žemynuose apie 800 milijonų žmonių (iš jų 35,5 % Europoje, apie 50 % Amerikoje). Romanų kalbos skirstomos į dvi grupes – rytų ir vakarų. Vakarinių romanų grupę sudaro 3 pogrupiai: ibero-romanų (ispanų, portugalų, katalonų (kai kurie lingvistai ją priskiria galo-romanų pogrupiui)), galo-romanų (prancūzų, oksitanų, franko-provansalio), italo-romanų (italų, retoromanų (ir ladinų), sardų (laikoma archajiškiausia romanų kalba), išnykusi dalmatų kalba (kai kurie lingvistai ją priskiria rytų romanų kalbų grupei.) O rytinių romanų grupei priklauso rumunų (dako-rumunų), arumunų, megleno-rumunų, istro-rumunų kalbos.

Semitų-chamitų kalbos

Semitų-chamitų kalbos, dar vadinamos afroazinės kalbos – kalbų šeima, paplitusi šiaurės ir rytų Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. Į šią šeimą įeina maždaug 240 kalbų, kuriomis kalba apie 285 mln. žmonių.

Semitų-chamitų kalbos skirtomos į tokias grupes:

Semitų kalbos (jai priklauso ir arabų kalba, maltiečių kalba, hebrajų kalba bei etiopų kalbos)

Berberų kalbos

Čadinės kalbos (jai priklauso ir hausų kalba – daugelio Vakarų Afrikos tautų tarpusavio bendravimo kalba)

Egiptiečių kalbos

Senovės egiptiečių kalba ir iš jos kilusi koptų kalba

Kušitų kalbos (jai priklauso ir somalių kalba bei oromų kalba)

Bedžų kalba (dažnai priskiriama kušitų kalboms)

Omotų kalbos (anksčiau buvo priskiriamos kušitų kalboms)

Semitų kalbos

Semitų kalbos yra afroazinių kalbų šeimos atšaka. Jomis kalba apie 260 milijonų žmonių Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Etiopijos-Somalio regione. Svarbiausios šiuolaikinės semitų kalbos yra arabų kalba, hebrajų kalba ir amharų kalba (ja kalbama Etiopijoje). Tarp semitų kalbų yra daugybė reikšmingų išmirusių senovės kalbų, pvz., akadų kalba, aramėjų kalba.

Sirijos himnas

Sirijos himnas (arab. حماة الديار Ḥumāt ad-Diyār, liet. Sargai tėvynės)– Sirijoje priimtas valstybinis himnas. Atliekamas arabų kalba.

Taifa

Taifos (arabų kalba: طائفة‎ ṭā'ifa, plural طوائف ṭawā'if), dar Taifai - smulkios musulmoniškos valstybėlės (emyratai), egzistavę Pirėnuose, Al-Andalusijoje XI-XIII a.

Semitų kalbos

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.