Anglija

Anglija (angl. England) – didžiausias ir tankiausiai gyvenamas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės kraštas. Jos gyventojai sudaro daugiau nei 83 % visų Jungtinės Karalystės gyventojų, užima du trečdalius Didžiosios Britanijos salų ploto ir ribojasi su Škotija šiaurėje ir Velsu vakaruose. Taip pat ribojasi su Šiaurės jūra, Airijos jūra, Keltų jūra, Bristolio sąsiauriu ir Lamanšu. Anglija buvo suvienyta X amžiuje. Anglijos pavadinimas kilęs iš anglų genčių, įsikūrusių šioje teritorijoje V ir VI amžiuose.

England
Anglijos vėliava Anglijos herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Anglija žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Londonas
Didžiausias miestas Londonas
Valstybės vadovai Elžbieta II
Karalienė
Teresa Mei
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
130 395 km² (-)
 %
Gyventojų
 – 2006
 – Tankis
 
50 762 900 (-)
389 žm./km² (-)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006
1.903 mlrd. £ (6)
38 000 £ (6)
Valiuta Svaras sterlingų (GBP)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC 0
UTC+1
Nepriklausomybė
-
-
-
Valstybinis himnas Anglijos himnas
Interneto kodas .uk
Šalies tel. kodas +44

Etimologija

Anglija pavadinta pagal anglus, didžiausią iš daugelio germanų genčių, įsikūrusių Anglijoje V ir VI amžiuose, kurios, kaip manoma, yra kilusios iš Angelno pusiasalio, dabartinės Danijos ir šiaurinės Vokietijos teritorijos.

Kasdieninėje kalboje žodis „Anglija“ dažnai vartojamas neteisingai, Anglija vadinant visą Didžiąją Britaniją ar Jungtinę Karalystę. Yra pavyzdžių, kai istoriniuose šaltiniuose į sąvoką „Anglija“ įtraukiama taip pat Škotija ir Velsas. Ši sąvokos interpretacija vartojama visame pasaulyje, tarp jų ir pačių anglų. Tai dažnai sukelia nesusipratimų tarp Didžiosios Britanijos gyventojų.

Istorija

Prieš į teritoriją atsikeliant anglų gentims, teritorija buvo keliskart užkariauta. 55 m. pr. m. e. šalis buvo užgrobta Julijaus Cezario, kitame šimtmetyje ją užkariavo imperatorius Klaudijus. Tuo metu teritorija buvo apgyvendinta keltų genčių – britų.

V amžiuje į šalį pradėjo kraustytis germanų tautos ir pamažu išstūmė keltus į Velsą. Pagrindinės atsikrausčiusios germanų tautos – jutai, saksai bei anglai.

IX a. antroje pusėje anglosaksus suvienijo Alfredas Didysis, Vesekso karalius.

1265 m. sušauktas pirmasis Anglijos parlamentas (trijų luomų susirinkimas), kuris turėjo įstatymų leidimo teisę.

Geografija

JK šalys
Anglija JK sudėtyje

Anglija užima centrinę ir pietinę Didžiosios Britanijos salos dalį, taip pat keletą salų, iš kurių didžiausia – Isle of Wight. Šiaurėje ribojasi su Škotija, vakaruose – su Velsu. Anglija yra arčiau žemyninės Europos nei bet kuri kita Britanijos dalis, nuo Prancūzijos ją skiria tik 52 km jūros. Tunelis po Lamanšu, esantis prie Folkstono, Angliją jungia su Europos žemynu. Anglijos – Prancūzijos siena yra tunelio pusiaukelėje.

Didžiąją dalį Anglijos sudaro kalvos, tačiau šiaurėje neaukštų kalnų grandinė skiria Rytų ir Vakarų Angliją. Rytuose taip pat yra žema, pelkėta lyguma, kurios didelė dalis buvo nusausinta ir dabar naudojama žemės ūkiui.

Londonas, be abejo, yra vienas didžiausių ir judriausių miestų ne tik Anglijoje, bet ir visame pasaulyje. Antras pagal dydį Anglijos miestas yra Birmingemas. Kiti didžiausi Anglijos miestai – Lydsas, Šefildas, Liverpulis, Mančesteris, Bradfordas, Bristolis, Koventris, Lesteris, Notingamas.

Administracinis suskirstymas

Nuo seno Anglija yra suskirstyta į grafystes. Tokie vienetai kilę iš ankstesnių, tokių kaip Sasekso, Esekso karalysčių, hercogysčių (Jorkšyras, Lankašyras) ar žemių, kurios buvo dovanojamos dvariškiams (Berkšyras). Suvienijus Angliją grafysčių sienos nebuvo tikslios.

Šiuo metu Anglija suskirstyta į 9 regionus, šie suskirstyti į 83 metropolines ir nemetropolines grafystes, išskyrus Didįjį Londoną ir Silio salas. Išskirtos 48 ceremoninės grafystės. Smulkiau administraciškai Anglija suskirstyta į 326 rajonus (ar apygardas, angl. district).

Demografija

Anglijos populiacija susiformavo per daugelį imigracijos bangų. Pagrindinės migracijos bangos vyko apie 600 pr.m.e (keltai), Romos laikotarpiu (kareiviai iš visos imperijos), 350–550 (anglai, saksai, jutai), 800–900 (vikingai, danai), 1066 (normanai), 16501750 (atvykėliai iš Europos bei hugenotai), 18801940 (žydai), 19501985 (Karibų salų gyventojai, afrikiečiai, pietų azijiečiai), 1985– (rytų europiečiai, kurdai, pabėgėliai).

Religija

Anglijoje pagrindinė krikščioniškos religijos srovė yra anglikonizmas, kurioje priskaičiuojama apie 26 milijonai tikinčiųjų (2015 m.)[1]. Iš kitų krikščioniškų bendruomenių pagal tikinčiųjų gausą seka Romos katalikai, tarp kurių dominuoja airių imigrantai, bei trečia pagal gausą metodistų bendruomenė. Šioms krikščioniškoms bendruomenėms priklauso ne tik anglai, bet ir įvairių tautybių ir rasių imigrantai ir jų palikuonys.

Žemiau lentelėje nurodytas pagrindinių Anglijos religijų tikinčiųjų skaičius ir procentas:

Religija 2001[2] 2011[3]
Skaitlingumas % Skaitlingumas %
Krikščionybė 35 251 244 71,7 31 479 876 59,4
Islamas 1 524 887 3,1 2 660 116 5,0
Induizmas 546 982 1,1 806 199 1,5
Sikhizmas 327 343 0,7 420 196 0,8
Judaizmas 257 671 0,5 261 282 0,5
Budizmas 139 046 0,3 238 626 0,5
Kitos religijos 143 811 0,3 227 825 0,4
Netikintys 7 171 332 14,6 13 114 232 24,7
Nenurodę savo religijos 3 776 515 7,7 3 804 104 7,2
Bendras skaičius 49 138 831 100,0 53 012 456 100,0

Kultūra

Architektūra

Anksčiausios Anglijoje rastos architektūrinės liekanos datuojamos apie 3500 m. pr. m. e. Tai buvo neolito žmonių pylimų stovyklos ir kalvų kapai (milžinkapiai). Maždaug dar po dviejų šimtų metų pradėjo atsirasti akmenų ratų statiniai, iš kurių garsiausias yra Stounhendžas (apie 2800 m. pr. m. e.). Apie 700 m. pr. m. e. geležies amžiaus metu pradėti statyti kalvų fortai. I a. į Angliją įsiveržę romėnai atsinešė Viduržemio jūros kultūrą: buvo statomos romėniškos vilos ir pastatyta Adriano siena.

Stonehenge, Condado de Wiltshire, Inglaterra, 2014-08-12, DD 09
Stounhendžas, apie 2800 m. pr. m. e.

V a. po germanų-saksų invazijos Anglijoje paplito anglosaksų menas, statiniai buvo mediniai, tačiau VII a. paplitus krikščionybei pradėtos statyti akmeninės bažnyčios. Nuo XI a. pr. Anglijoje pradėjo plisti romanikos stilius, kurio pavyzdys yra Daremo katedra. XII a. pabaigoje pradėjo plisti gotikos stilius, kurio pavyzdžiai yra Solsberio katedra ir Vestminsterio abatija. Vėlyvaisiais viduramžiais paplito Tiudorų stilius (apie 1490−1560 m.), po jo sekė renesansinė Elžbietos architektūra (apie 1550−1625 m.). Vėliau paplitęs baroko stilius buvo menkai išreikštas Anglijoje, jo pavyzdžiai − Hovardo pilis ir Blenheimo rūmai. Po 1666 m. Didžiojo Londono gaisro miesto statinių, tarp jų Šv. Pauliaus katedros, atstatymą prižiūrėjo Kristoferis Renas, vertinamas iškiliausiu to meto Anglijos architektu.

XVIII a. Anglijoje paplito klasicistinė Jurgio architektūra ir paladianizmas, pastarasis Anglijoje pasireiškė jau XVII a. pradžioje (Karalienės namas Grinviče, arch. Inigas Džounsas). XIX a. pradžioje vyravo regencijos architektūra, pradėjo plisti neogotikinis stilius, kuris suklestėjo amžiaus viduryje (Vestminsterio rūmai). XX a. Anglijoje paplito modernistinė architektūra. Garsiais modernistiniais Anglijos architektais minimi: Ričardas Rodžersas, Deividas Čiperfildas, Džeimsas Stirlingas, Kevinas Roučas, Normanas Fosteris, iš Irako kilusi Zaha Hadid.

Dailė

Nacionalinė Anglijos dailės mokykla išsivystė vėlai lyginant su kitomis pagrindinėmis Europos šalimis. Madas Anglijos karaliaus dvare diktavo iš užsienio pasikviesti dailininkai, pavyzdžiui, XVI a. Anglijoje dirbo Hansas Holbeinas Jaunesnysis, XVII a. − Antonis van Deikas. Pirmuoju europinės reikšmės Anglijos dailininku laikomas tapytojas ir grafikas Viljamas Hogartas (1697−1764), išgarsėjęs satyriniais pasakojamojo pobūdžio kūriniais. XVIII a. Anglijos dailėje didelę reikšmę turėjo tapytojas Džošua Reinoldsas, pirmasis Britanijos karališkosios dailės akademijos prezidentas. XVIII a. talentingais Anglijos tapytojais minimi Tomas Geinsboras, Džozefas Raitas iš Derbio, Džordžas Stabsas, Tomas Lorensas.

John William Waterhouse - The Lady of Shalott - Google Art Project edit
„Ledi iš Šalot“, 1888 m., aut. Džonas Viljamas Voterhausas

XIX a. pradžioje kūrė tapytojai, kurių kūryboje ryškūs romantizmo bruožai: Viljamas Bleikas, Viljamas Terneris, Džonas Konsteblis. XIX a. viduryje Anglijoje susikūrė tik anglų Viktorijos epochai būdinga prerafaelitų meno srovė, kurios reikšmingiausiomis asmenybėmis buvo Dantė Gabrielis Rosetis, Džonas Everetas Milė, Viljamas Holmanas Hantas ir XIX a. pabaigoje − Edvardas Bern-Džounsas, Džonas Viljamas Voterhausas. XIX a. Anglijos akademinei tapybai atstovavo Frederikas Leitonas, Lorensas Alma-Tadema, garsiu tekstilininku buvo Viljamas Morisas, grafiku − Obris Berdslis.

XX a. Anglijos dailininkai Ričardas Hamiltonas, Deividas Hoknis prisidėjo prie popmeno srovės susikūrimo, Bridžet Raili buvo garsi opmenininkė. XX a. Anglijos garsiais modernistiniais skulptoriais buvo Henris Muras, Barbara Hepvort, tapytojais − Fransis Beikonas, Liusjenas Froidas. XX a. pabaigoje išgarsėjo menininkai Demienas Herstas, Banksy, Entonis Gormlis, iš Indijos kilęs skulptorius Anišas Kapūras.

Keletas Anglijos meno muziejų Londone yra vieni lankomiausių pasaulyje. Tai Londono nacionalinė galerija, Viktorijos ir Alberto muziejus, Tate Britain ir Tate Modern galerijos, bei istorijos Britų muziejus.

Muzika

Anglijos profesionaliajai muzikai daug įtakos turėjo žemyninės Europos muzikos, tačiau Anglijoje formavosi ir specifiniai žanrai, pavyzdžiui, keltų dainos ir viduramžių kerolai. XV a. pradžios reikšmingiausiu Anglijos kompozitoriumi įvardijamas Džonas Dansteblis. XVI a. Anglijoje iškilo reikšmingi renesanso kompozitoriai Tomas Talis ir Viljamas Berdas, amžiaus pabaigoje garsėjo Džonas Daulendas, daugiausiai kūręs žemyninėje Europoje.

Garsiausiu Anglijos XVII a. baroko kompozitoriumi buvo Henris Perselis. XVIII a. pradžioje iš Vokietijos į Angliją atvyko ir tapo natūralizuotu Britanijos piliečiu Georgas Frydrichas Hendelis. Kai kurie vėliau kūrę garsūs Anglijos klasikinės muzikos kompozitoriai: Edvardas Elgaras (1857–1934), Frederikas Delijus (1862–1934), Gustavas Holstas (1874–1934), Ralfas Vonas Viljamsas (1872–1958), Bendžaminas Britenas (1913–1976). Vienu populiariausių pasaulio miuziklų kūrėjų buvo Endrius Loidas Vėberis (g. 1948 m.)

XX a. antrojoje pusėje suklestėjo Anglijos populiarioji muzika. Septintajame XX a. dešimtmetyje grupė The Beatles tapo populiariausia visų laikų muzikos grupe pasaulyje ir laikoma įtakingiausia popmuzikos istorijoje. Išgarsėjo roko grupės The Rolling Stones, The Who, Led Zeppelin, Pink Floyd, Queen, solo atlikėjas Eltonas Džonas. Iš Anglijos kilę pop ir roko atlikėjai nuolat susilaukdavo pasaulinio populiarumo.

Literatūra

Shakespeare
Spėjamas Viljamo Šekspyro portretas

Anksčiausi Anglijos rašytiniai šaltiniai datuojami VII a. Iš ankstyvosios anglosaksų poezijos garsiausiu kūriniu yra „Beovulfas“, užrašytas X a. pabaigoje. Garsiausiu viduramžių Anglijos poetu buvo Džefris Čoseris (1343–1400). Vėlyvaisiais viduramžiais buvo populiarios istorijos ir dramos karaliaus Artūro tema, garsiu to meto autoriu buvo Tomas Moras. Anglų literatūra visų pirma siejama su renesanso dramaturgo Viljamo Šekspyro (1564–1616) vardu, kuris dažnai įvardijamas garsiausiu visų laikų dramaturgu. Jo tragedijos „Hamletas“, „Makbetas“, „Otelas“, „Karalius Lyras“ ir kt. išlaikė populiarumą iki šių laikų. V. Šekspyras taipogi paliko sėkmingų komedijų ir sonetų. Tuo pat metu gyveno ir kūrė aukštai vertinami V. Šekspyro amžininkai Benas Džonsonas ir Kristoferis Marlou. XVII a. garsiu poetu buvo Džonas Miltonas.

XVIII a. „Robinzonu Kruzu“ išgarsėjo Danielis Defo, „Guliverio kelionėmis“ − Airijoje kūręs Džonatanas Sviftas, rašė prozininkai Semiuelis Ričardsonas, Henris Fyldingas. XVIII ir XIX a. sandūroje kūrė poetas Viljamas Bleikas, prozininkė Džeinė Ostin. XIX a. pr. romantizmui atstovavo poetai Baironas, P. B. Šelis, Dž. Kytsas. XIX a. viduryje suklestėjo Anglijos realistinis romanas, atstovai − Čarlzas Dikensas, Viljamas Tekerėjus, seserys Šarlotė, Emilė ir Ana Brontės. XIX a. pb. ir XX a. pr. kūrė prozininkai Tomas Hardis, iš JAV kilęs Henris Džeimsas, Virdžinija Vulf, Deividas Herbertas Lorensas, Edvardas Morganas Forsteris, fantastas Herbertas Džordžas Velsas, neoromantikai Džozefas Konradas ir Radjardas Kiplingas. Garsūs XX a. autoriai: iš JAV kilęs poetas Tomas Sternsas Eliotas, satyrikas Džordžas Orvelas, prozininkai Džonas Golsvortis, Viljamas Goldingas, iš Indijos kilęs Salmanas Rušdis.

Anglų rašytojai, kurie gerai žinomi populiariuosiuose žanruose: detektyvų rašytoja Agata Kristi, vaikų rašytojas Luisas Kerolis, fentezy kūrėjai Dž. R. R. Tolkinas, Džoana Rouling.

Sportas

1966 m. Anglijoje vyko VIII pasaulio futbolo čempionatas, 1996 m. – X Europos futbolo čempionatas. 2012 m. Anglijoje vyko Vasaros olimpinės žaidynės.

Išnašos

  1. episcopalcafe.com / Exactly how big is the Anglican Communion?, November 13, 2015
  2. „Religion (2001 Census)“. data.gov.uk. Nuoroda tikrinta 17 December 2012.
  3. „2011 Census: KS209EW Religion, local authorities in England and Wales“. ons.gov.uk. Nuoroda tikrinta 15 December 2012.

Nuorodos

Vikiteka

Bendros nuorodos:

Žemėlapis, laikas, orai:

Jungtinės Karalystės dalys Flag of the United Kingdom.svg
Anglija • ŠkotijaŠiaurės AirijaVelsas
Anglijos futbolo varžybos 2016–2017 m.

Anglijos futbolo varžybos 2016–2017 m.

Anglijos futbolo čempionatas prasidėjo 2016 m. rudenį, baigėsi 2017 m. pavasarį;

Anglijos futbolo taurės turnyras prasidėjo 2016 m. rudenį, finalas įvyko 2017 m. pavasarį.

Anglijos futbolo lygos taurės turnyras prasidėjo 2016 m. rudenį, finalas įvyko 2017 m. pavasarį.

Anglijos futbolo varžybos 2017–2018 m.

Anglijos futbolo varžybos 2017–2018 m.

Anglijos futbolo čempionatas prasidėjo 2017 m. rudenį, baigėsi 2018 m. pavasarį;

Anglijos futbolo taurės turnyras prasidėjo 2017 m. rudenį, finalas įvyko 2018 m. gegužės 19 d.

Anglijos futbolo lygos taurės turnyras prasidėjo 2017 m. rudenį, finalas įvyko 2018 m. pavasarį.

Eseksas

Eseksas (angl. Essex) – grafystė rytų Anglijoje. Grafystės administracinis centras – Čelmsfordas. Aukščiausiai iškilusi (147 m.) virš jūros lygio Esekso vieta yra Krišolo kalva (angl. Chrishall Common), netoli Langlio kaimo ir sienos su Hartfordšyro grafyste.

Europos Supertaurė

Europos Supertaurė (angl. European Super Cup arba tiesiog UEFA Super Cup) – kasmetinės futbolo rungtynės tarp UEFA Europos lygos ir UEFA Čempionų lygos laimėtojų. Rungtynės organizuojamos prieš šalių pirmenybių sezonų pradžią, rugpjūčio mėnesį.

Henrikas I

Henrikas I (1069 m. Selbyje – 1135 m. gruodžio 1 d. Lyons-la-Foret) – Anglijos karalius, Normandijos Kunigaikštis (1106–1135).

Jungtinė Karalystė

Apie salą žr. Didžioji Britanija (sala)

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (arba trumpai Jungtinė Karalystė) yra valstybė Vakarų Europoje. Jungtinė Karalystė susiformavo po keleto unijos aktų, ir susideda iš Anglijos, Škotijos, Velso, taip pat Šiaurės Airijos provincijos, bei kai kurių smulkesnių teritorijų, išsimėčiusių po visą pasaulį. Jungtinė Karalystė užima didžiąją dalį Britų salyno (išskyrus didžiąją Airijos dalį, kuri atsiskyrė nuo Jungtinės Karalystės 1922 m.). Kornvalis siekia didesnės savivaldos, faktiškai nepriklausoma Meno sala.

Karolis II (Anglija)

Karolis II (1630 m. gegužės 29 d. Londonas – 1685 m. vasario 6 d. ten pat) – Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius (1660–1685 m.).

Karolis I (Anglija)

Karolis I (1600 m. lapkričio 19 d. Danfermline, Škotijoje – 1649 m. sausio 30 d. Londone) – Anglijos karalius.

Naujoji Anglija

Naujoji Anglija yra Jungtinių Amerikos Valstijų regionas, esantis šalies šiaurės rytų kampe. Naujoji Anglija ribojasi su Atlanto vandenynu, Kanada, ir Niujorko valstija. Regioną sudaro dabartinės Meino, Naujojo Hampšyro, Vermonto, Masačiūsetso, Rod Ailendo ir Konektikuto valstijos.

Anksčiausios Naujojo Pasaulio anglų piligrimų sukurtos gyvenvietės buvo sukurtos būtent Naujojoje Anglijoje 1620 metais, kai buvo įkurta Plimuto kolonija. XVIII amžiaus pabaigoje Naujosios Anglijos kolonijos buvo tarp pirmųjų britų Šiaurės Amerikos kolonijų, pademonstravusių ambicijas tapti nepriklausomomis nuo Britanijos karūnos. Nepaisant to, 1812 metais tos pačios kolonijos pasipriešino karui tarp JAV ir Britanijos.

Naujojoje Anglijoje buvo sukurti pirmieji amerikietiškos literatūros kūriniai. Čia taip pat buvo pradėta teikti nemokamas mokslo paslaugas. XIX amžiuje Naujosios Anglijos valstijos suvaidino itin didelį vaidmenį panaikinant vergiją Jungtinės Valstijose. Tai taip pat buvo pirmasis JAV regionas, paveiktas Pramonės revoliucijos.

Šiais laikais šis regionas garsėja itin dideliu JAV demokratų partijos palaikymu. 1992, 1996, 2004 ir 2008 metų prezidento rinkimuose kiekvienoje šio regiono valstijoje už demokratus balsavo didžioji dauguma rinkėjų. 2000 metų rinkimuose demokratų kandidatas į prezidentus Alas Goras daugumos nesurinko tik Naujojo Hampšyro valstijoje.

Rytų Saseksas

Rytų Saseksas (angl. East Sussex) – grafystė Pietryčių Anglijoje. Jis ribojasi su Kentu, Surėjumi ir Vakarų Saseksu, o pietuose su Lamanšo sąsiauriu. Grafystės administracinis centras – Luisas. Svarbesni miestai: Braitonas, Istbornas, Heistingsas, Pajūrio Bekshilis, Niuheivenas.

UEFA

Europos futbolo federacijų asociacija, beveik visada vadinama UEFA (pranc. Union des associations européennes de football, angl. Union of European Football Associations) – tai Europos futbolą (įskaitant ir uždarų patalpų, ir paplūdimio futbolą) kontroliuojanti, prižiūrinti, organizuojanti Europos čempionatus ir klubinius turnyrus organizacija.

Į UEFA asociaciją įeina Europos šalių nacionalinės federacijos, įskaitant ir Turkijos, Kazachijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Armėnijos ir Rusijos federacijos. Izraelio ir Kipro federacijos taip pat yra UEFA narės, nors yra Azijos teritorijoje. (Izraelis ir Kazachija anksčiau priklausė AFC). Nesuverenios šalys, tokios kaip Farerai, Anglija, Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija priklauso Europos futbolo federacijų asociacijai, bet Monako Kunigaikštystė, kuri yra viena mažiausių valstybių pasaulyje, nepriklauso nei UEFA, nei FIFA.

Iš visų šešių konfederacijų, UEFA yra turtingiausia ir įtakingiausia FIFA narė. Beveik visi geriausi pasaulio žaidėjai žaidžia Europos šalių lygose, kadangi jose žymiai didesni atlyginimai, ypač Anglijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. 2006 m. pasaulio čempionate dalyvavo 14 Europos šalių rinktinių (iš 32) – daugiau, nei iš bet kurio kito žemyno.

UEFA Europos lyga

UEFA Europos lyga (ankstesnis pavadinimas UEFA taurė) – UEFA organizuojamos Europos futbolo klubų varžybos, antros pagal svarbą žemyno klubų varžybos po UEFA Čempionų lygos. Kasmetinės futbolo taurės varžybos Europos klubams organizuojamos Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA).

2009 m. birželį lyga buvo pervadinta ir nuo 2009-2010 m. sezono vadinasi Europos lyga.

UEFA Taurių laimėtojų taurė

UEFA Taurių laimėtojų taurė – 1960-1999 metais rengtos futbolo varžybos, kuriose dalyvaudavo Europos šalių taurių laimėtojai. Po 1999 metų klubai, kurie būtų dalyvavę šioje taurėje, patenka į UEFA taurę. Klubas, laimėjęs taurę daugiausiai – FC Barcelona (4 kartus). Aštuonis kartus taurę iškovojo Anglijos klubai, po 7 kartus – Ispanijos ir Italijos, 5 kartus – Vokietijos.

Priešingai nei kituose UEFA turnyruose, šios taurės nė vienas klubas nelaimėjo dukart iš eilės (t. y. neišsaugojo iškovoto titulo; finale trofėjaus savininkai pralaimėjo 8 kartus).

UEFA mugių taurė 1969–1970 m.

UEFA mugių taurė 1969-1970 m. – 12-asis UEFA mugių taurės turnyras. Prasidėjo 1969 m. rudenį. Taurę laimėjo Londono „Arsenal“ klubas (trečiąkart iš eilės anglų klubas), finale nugalėjęs Briuselio „Anderlecht“ klubą.

UEFA taurė 1973–1974 m.

UEFA taurė 1973-1974 m. – trečiasis UEFA taurės turnyras (16-asis įskaičiuojant Mugių taurę). Prasidėjo 1973 m. rudenį. Taurę laimėjo Roterdamo „Feyenoord“ klubas, finale nugalėjęs Londono „Tottenham Hotspur“ klubą.

UEFA čempionų lyga 2000–2001 m.

UEFA čempionų lyga 2000-2001 m. – devintasis UEFA čempionų lygos turnyras (46-asis skaičiuojant nuo UEFA čempionų taurės), prasidėjęs 2000 m. rudenį. Turnyrą laimėjo Miuncheno „Bayern“ klubas, 2001 m. gegužės 23 d. finale laimėjęs prieš Valensijos CF.

VIII pasaulio futbolo čempionatas

VIII pasaulio futbolo čempionatas vyko 1966 metų liepos 11-30 dienomis Anglijoje (Birmingamas, Liverpulis, Londonas, Mančesteris, Midlsbro, Šefildas ir Sanderlandas). Čempione pirmą kartą tapo futbolo tėvynės atstovai – anglai.

Velsas

Velsas (val. Cymru; angl. Wales) – teritorija Britanijos saloje, Jungtinės Karalystės dalis. Apima Velso pusiasalį ir Anglesio salą. Rytuose ribojasi su Anglija.

Škotija

Škotija (škot. gėl. Alba, angl. Scotland) – viena iš keturių šalių, sudarančių Jungtinę Karalystę. Škotija užima šiaurinį Didžiosios Britanijos salos trečdalį bei Hebridų, Orknio ir Šetlando salas. Pietuose ribojasi su Anglija. Rytuose Škotijos krantus skalauja Šiaurės jūra, šiaurėje ir vakaruose Atlanto vandenynas, pietvakariuose – Airijos jūra.

Škotijos sostinė ir antras pagal dydį miestas – Edinburgas, kuris yra ir vienas didžiausių Europos finansų centrų. Didžiausias Škotijos miestas yra Glazgas, kuris yra ir Didžiojo Glazgo konglomeracijos centras.

Anksčiau Škotija buvo nepriklausoma karalystė. Dabartinės Škotijos sienos beveik atitinka 1237 m. Jorko sutartimi tarp Škotijos ir Anglijos ir 1266 m. Perto sutartimi tarp Škotijos ir Norvegijos nustatytas sienas. Išimtis sudaro Meno sala, kuri dabar yra tiesiogiai pavaldi Jungtinei Karalystei, Orknio ir Šetlando salos, kurios dabar priklauso Škotijai, o ne Norvegijai ir Berikui prie Tvido, kuris priskirtas Anglijai pagal 1746 m. Berviko aktą.

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.