Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės. Vartojama Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje, Airijos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, 60 % Kanadoje, iš dalies Pietų Afrikos Respublikoje, Indijoje. Ji taip pat viena iš oficialių JT kalbų.

Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca ir iš šio statuso išstūmė prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.

Anglų kalba
English
Kalbamaskaitykite žemiau
Kalbančiųjų skaičius340 mln. (gimtoji)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių2
KilmėIndoeuropiečių kalbos
Rašto sistemosLotynų (anglų abėcėlė)
Oficialus statusas
Oficiali kalba53 šalys,
JT,
EU,
Tautų Sandrauga
Kalbos kodai
ISO 639-1en
ISO 639-2eng
ISO 639-3eng
SILENG

Istorija

Skiriama senoji (V–XI a.), vidurinė (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.).

Senoji anglų kalba, arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į keltų (britų ir gėlų) gyvenamą Britaniją iš Europos atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai:

  • anglų, kuri skirstoma į dvi patarmes:
    • Nortumbrijos – į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki vikingų invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas
    • Mersijos
  • saksų
  • jutų

Nuo VI a. pab. pasipildė lotyniškais žodžiais. Lotyniška abėcėlė, kurios pagrindu formavosi anglų kalbos abėcėlė, išstūmė germanų rašmenis – runas. XI a. sustiprėjo skandinavų kalbų įtaka. Senoji anglų kalba turėjo daug galūnių, laisvą žodžių tvarką ir palyginti nedaug skolinių.

Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais.

Naujoji anglų kalba remiasi Londono tarme, kuri XVI a. paplito Britų salose (išskyrus Škotiją) kaip rašto kalba.

Struktūra

Anglų kalba – analitinė. Gausu pagalbinių žodžių, maža galūnių, santykiai tarp žodžių sakinyje reiškiami žodžių tvarka. Yra trys linksniai: vardininkas, kilmininkas ir objektyvinis linksnis, kuris yra naudininko, galininko ir abliatyvo junginys. Santykius, kurie lietuvių kalboje nusakomi linksniais, parodo prielinksniai. Žodžio vieta sakinyje griežta.

Žodyne daug prancūzų, lotynų, skandinavų ir kt. kalbų žodžių. Rašyba archajiška, nutolusi nuo tarimo. Pati kalba turi daugybę tarmių bei regioninių variantų, kai kurie stipriai skiriasi nuo bendrinės kalbos.

XVII–XIX a. paplito Didžiosios Britanijos kolonijose. Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Amerikoje vartojama anglų kalba šiek tiek skiriasi tarimu ir žodynu.

Paplitimas

Anglų kalbos paplitimas
AngluKPasiskirstymas
Anglų kalbos tarmės

Anglų kalba yra didelės dalies gyventojų gimtoji kalba šiose šalyse:

Valstybinė kalba

Anglų kalba yra valstybinė arba de facto valstybinė kalba šiose valstybėse:

Anglų kalba Lietuvoje

Lietuvoje anglų kalba pradėta dėstyti tik XIX amžiaus pradžioje Vilniaus universitete. Amžiaus pabaigoje JAV išleistos pirmosios mokomosios knygos – 1875 metais parengtas M. Tvarausko žodynas Tłumoczius arba Słownikas angielckaj-lietuwyszkas ir lietuwyszkaj-angielskas, 1903–1905 metais A. Lelio žodynai. Vėliau gramatikos ir žodynai ruošti VDU dėstytojų. 1962 metais Vilniaus universitete įkurta Anglų kalbos katedra (vėliau – Anglų filologijos), anglų kalba pradėta dėstyti daugelyje aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų. Po nepriklausomybės atkūrimo anglų kalbą mokytis pasirenka 80 % visų moksleivių.

Gramatika

Palyginti su kitomis indoeuropiečių kalbomis, kaityba anglų kalboje yra minimali, anglų kalba yra analitinė. Pavyzdžiui, šiuolaikinėje anglų kalboje, skirtingai nei šiuolaikinėse vokiečių, olandų ir romanų kalbose, daiktavardžiai ir būdvardžai nekaitomi giminėmis, neturi derinimo. Linksniavimo likę tik pėdsakai, geriau išlaikyta įvardžiuose (pvz., he 'jis', his 'jo', him 'jam / jį'), daiktavardžiai kaitomi dar prasčiau (dog 'šuo', dog's 'šuns', dogs 'šunys'), būdvardžiai linksnių galūnių visai neturi. Veiksmažodžiai, išskyrus to be 'būti', turi tik esamojo laiko vienaskaitos trečiojo asmens galūnę -s, -es, o visi kiti asmenys ir laikai – be galūnių, neasmenuojami.

Žodynas

Origins of English PieChart 2D
Anglų kalbos žodžių kilmė

Anglų kalbos leksika šimtmečių eigoje stipriai kito.[1]

Thomas Finkenstaedt ir Dieter Wolff 1974 m. atlikto 80 000 žodžių kompiuterizuoto tyrimo duomenimis[2], anglų kalbos žodžiai kilę iš šių kalbų:

  • Langues d'oïl, įskaitant prancūzų ir senąją normanų kalbas – 28,3 %
  • Lotynų kalba, įskaitant moderniąją mokslinę lotynų kalbą – 28,24 %
  • Kitos germanų kalbos (jų tarpe – ir žodžiai, tiesiogiai perduoti senosios anglų kalbos – 25 %
  • Graikų kalba – 5,32 %
  • Kilmė nežinoma – 4,03 %
  • Kilę iš tikrinių pavadinimų – 3,28 %
  • Kitos kalbos, iš kurių paveldėta mažiau nei 1 % žodžių.

Džozefo Viljamso atlikto 10 000 žodžių tyrimo, publikuoto veikale „Anglų kalbos ištakos“, duomenimis[3] gauta tokia statistika:

  • Prancūzų kalba (langue d’oïl): 41 %

„Gryna“ anglų kalba: 33 % Lotynų kalba: 15 % Senovės skandinavų kalba: 2 % Olandų kalba: 1 % Kitos kalbos: 10 %

Išnašos

  1. English and General Historical Lexicology (Joachim Grzega ir Marion Schöner)
  2. Finkenstaedt, Thomas; Dieter Wolff (1973). Ordered profusion; studies in dictionaries and the English lexicon. C. Winter. ISBN 3-533-02253-6.
  3. Joseph M. Willams, Origins of the English Language at Amazon.com

Nuorodos

Vikiteka

Airija

Aĩrija – valstybė, užimanti apie penkis šeštadalius Airijos salos, esančios į vakarus nuo Europos žemyninės dalies. Likusią salos dalį užima Šiaurės Airija (priklausanti Jungtinei Karalystei).

Seniausieji Airijos gyventojai keltai savo šalį vadino Éire – „Vakarų kraštu“. Iš čia kilęs ir lotyniškas jo pavadinimas Hibernia. Kaimynai anglosaksai šalies gyventojus vadino airiais (angl. ire), o šalį – Ireland. Šiuo vardu ji bene dažniausiai pasaulyje vadinama.

Anglai

Anglai – tauta, susiformavusi dabartinės Anglijos teritorijoje, kalbanti anglų kalba. Anglų tauta susiformavo ankstyvaisiais viduramžiais, kai senąja anglų kalba buvo vadinama Anglecynn. Dabar Anglija yra Didžiosios Britanijos dalis ir dauguma anglų turi britų pilietybę. Anglų pavadinimas atsirado iš germanų anglų genties, kuri į Angliją atvyko iš Šiaurės Vokietijos.

Istoriškai anglai kilo iš senųjų britų, germanų genčių, kurios apsigyveno Anglijoje (anglų, jutų, saksų) ir buvo vadinamos anglosaksais ir vėliau danų bei normanų. Po Unijos akto 1707 m., patvirtinusio Didžiosios Britanijos įkūrimą, anglai pradėti tapatinti su britais.

Daugiausiai anglų gyvena Didžiojoje Britanijoje (45,4 mln.). Taip pat anglų imigrantai ir jų palikuonys gyvena Australijoje, Indijoje, JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, PAR bei kitose Didžiosios Britanijos buvusiose kolonijose.

Anglų kalbos

Anglų kalbos (angl. Anglic languages, taip pat English languages, arba Insular Germanic languages) – kalbinių variantų grupė, apimanti senąją anglų kalbą ir iš jos kilusias kalbas.Grupė apima:

viduriniąją anglų kalbą (Middle English),

ankstyvąją naująją anglų kalbą (Early Modern English),

anglų kalbą (English language);taip pat:

ankstyvąją škotų kalbą (Early Scots),

viduriniąją škotų kalbą (Middle Scots),

naująją škotų kalbą (Modern Scots);taip pat dabar išnykusias Airijoje:

jolos kalbą (Yola language),

fingalų kalbą (Fingallian language).Anglų kalba grįstos kreolų kalbos paprastai neįtraukiamos, nes iš anglų kalbos kilusi tik jų leksika, o ne kalbinė struktūra.

Centrinė Amerika

Centrinė Amerika arba Vidurio Amerika, Šiaurės Amerikos žemyno pietinė dalis (į pietryčius nuo Tehuantepeko sąsmaukos). Šiaurės rytuose ją skalauja Atlanto vandenyno Meksikos įlanka ir Karibų jūra, pietvakariuose – Ramusis vandenynas. Pietryčiuose (ties Darjeno sąsmauka) Centrinė Amerika susisiekia su Pietų Amerika. Centrinės Amerikos ilgis apie 2200 km, plotis svyruoja nuo 48 km iki 960 km, plotas 523,780 km². Centrinę Amerika sudaro:

Belizas

Gvatemala

Hondūras

Salvadoras

Nikaragva

Kosta Rika

PanamaDažnai Centrinei Amerikai priskiriama ir Meksika ar bent jau jos dalis (Jukatano pusiasalis).

Kai kada regionui priskiriamos ir Karibų jūros salos.

Gyventojai – kreolai, indėnai ir metisai; vyraujanti oficiali kalba – ispanų, vienintelė išimtis Belizas, kuriame kalbama anglų kalba. Yra kalbančių indėnų kalbomis, tačiau šios dažnai neturi oficialios kalbos statuso.

Germanų kalbos

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės. Kaip gimtąja kalba germanų kalbomis šneka apie 500 mln. žmonių, daugiausia Šiaurės Amerikoje, Okeanijoje, Vakarų, Šiaurės ir Centrinėje Europoje.

Priskaičiuojamos 53 germanų kalbos. Vakarų germanų kalbų šakai priklauso dvi didžiausios pagal kalbančiųjų skaičių kalbos: anglų kalba (gimtoji maždaug 360-400 mln. žmonių) ir vokiečių kalba (gimtoji daugiau nei 100 mln. žmonių).

Seniausiaisiais laikais germanų prokalbė glaudžiai sąveikavo su baltų prokalbe, iš kurios kilo baltų kalbos.

ISO 639-1

ISO 639-1:2002, Kalbų vardams vaizduoti skirti kodai – Dalis 1: Dviraidžiai kodai (angl. Codes for the representation of names of languages – Part 1: Alpha-2 code) – pirmoji tarptautinio standarto ISO 639 dalis aprašanti kalbos kodus. Pirmojoje dalyje suregistruoti dviejų raidžių kalbų kodai. Šioje dalyje yra registruota 136 dviejų raidžių kalbų kodai. Šie dviejų raidžių kalbų kodai naudojami koduoti pagrindinėms pasaulio kalboms.

Šie kodai yra naudojami tarptautiniu mastu ir formaliai trumpai identifikuoja kalbas. Pvz.:

lt – lietuvių kalba;

en – anglų kalba;

fr – prancūzų kalba;

de – vokiečių kalba.ISO 639, pirminis kalbų kodų standartas, buvo patvirtintas 1967 m. 2002 m. jis buvo padalintas į dalis ir tuomet ISO 639-1 tapo pirminio standarto naująja versija. Paskutinis kodas ht, atitinkantis Haičio kreolų kalbą, į šį standartą buvo įtrauktas 2003 m. vasario 26 d.

Nauji ISO 639-1 kodai nėra pridedami, jei egzistuoja ISO 639-2 kodas, todėl sistemiškai yra naudojami ISO 639-1 ir 639-2 kodai.

Korsika

Korsika (pranc. Corse, kors. Corsica) – ketvirta pagal dydį sala Viduržemio jūroje (po Sicilijos, Sardinijos ir Kipro). Sala yra į vakarus nuo Italijos, į pietryčius nuo Prancūzijos ir į šiaurę nuo Sardinijos salos. Korsika yra vienas iš 27 Prancūzijos regionų (turi kiek platesnę autonomiją nei žemyniniai regionai).

Korsika yra žymi kaip Napoleono Bonaparto gimimo vieta.

Linux

Apie Linux branduolį skaitykite straipsnį Linux branduolys. Apie asteroidą pavadinimu „Linux“ skaitykite straipsnį 9885 Linux.Linux – laisvos (atviro kodo) operacinės sistemos branduolio (kernel) pavadinimas. Dažnai taip sutrumpintai vadinama ir bendrai visa Unix-tipo operacinė sistema naudojanti Linux branduolį (kuris buvo išleistas pirmą kartą 1991 m. spalį), sukurtą Linus Torvalds, kartu su sisteminėmis programomis bei bibliotekomis sukurtas GNU projekto (įkurtas 1983 metais). Yra daugybė GNU/Linux variantų, dar vadinamų platinamaisiais paketais (angl. distribution). Populiariausias iš jų dabar Ubuntu.

Linux dabar naudojamas serveriuose, asmeniniuose kompiuteriuose ir superkompiuteriuose, taip pat – mobiliuose telefonuose ir kitose buitinėse sistemose.

Los Andželas

Los Andželas (angl. Los Angeles, iš ispanų k. Los Ángeles) – miestas JAV, Kalifornijoje. Miestas išsidėstęs prie Ramiojo vandenyno ir Los Andželo upės. Tai antrasis pagal dydį Jungtinių Valstijų miestas (po Niujorko), o su priemiesčiais, iš kurių žinomiausi – Beverli Hilsas, Pasadena ir Long Byčas, yra viena didžiausių metropolinių pasaulio zonų (15,5 mln. gyv., 2016 m.).

Miestas yra Kalifornijos ekonominis, verslo ir kultūrinis centras su daugybe universitetų, aukštųjų mokyklų, tyrimų institutų, teatrų ir muziejų. Los Andželas yra pasaulinio lygio lėktuvų ir kosminės pramonės centras bei žinomas kino ir televizijos industrija; veikia Holivudas. Pagrindinis mieste Los Andželo tarptautinis oro uostas.

Kaip ir daugelis JAV didmiesčių, Los Andželas pasižymi užkimštomis gatvėmis ir autostradomis, perpildytomis klasėmis mokyklose, dideliais etniniais anklavais ir kt. Čia gausu palmių, baseinų ir paplūdimių.

Los Angeles Times

„Los Angeles Times“ – amerikiečių dienraštis, leidžiamas Los Andžele nuo 1881 m.

Vienas didžiausių laikraščių pagal tiražą Jungtinėse Valstijose. 2007 m. duomenimis, laikraštis yra pelnęs 38 Pulicerio premijas.

Naujoji Meksika

Naujoji Meksika (angl. State of New Mexico, isp. Estado de Nuevo México) – 47-oji JAV valstija (nuo 1912 m. sausio 6 d.). Tai viena iš dviejų pietvakarinių Jungtinių Amerikos valstijų, ribojasi vakaruose su Arizona, šiaurėje su Koloradu, rytuose su Teksasu, pietuose su Meksika. Valstijos sostinė – Santa Fė. Plotas – 315,2 tūkst. km²; 2,09 mln. gyventojų (2015).

Nobelio literatūros premija

Nobelio literatūros premija – premija, skiriama kasmet autoriui iš bet kurios šalies, kuris, pasak Alfredo Nobelio, sukūrė „geriausią idealistinės krypties darbą“. „Darbas“ šiuo atveju suprantamas kaip visi autoriaus darbai, o ne tik konkretus kūrinys, nors atskiri kūriniai dažnai minimi premijos teikimo metu. Kam paskirti premiją, sprendžia Švedijos Akademija.

Aukščiau paminėta Nobelio citata kelia daug ginčų. Švedų kalba žodis idealisk gali būti verčiamas kaip „idealistinis“ arba „idealus“. Ankstesniaisiais metais Nobelio komitetas laikėsi tiesioginės Nobelio interpretacijos ir apdovanojimų neskyrė tokiems pasaulinio garso rašytojams kaip Levas Tolstojus ar Henrikas Ibsenas, greičiausiai todėl, kad jų darbai neatrodė pakankamai „idealistiniais“.

Vėliau Nobelio žodžiai imti interpretuoti laisviau ir premija skiriama, nors tai tebėra ginčų objektas, už ilgalaikius nuopelnus literatūroje. Kaip ir bet kokios premijos, kuri skiriama pagal subjektyvius vertinimus, atveju Nobelio literatūros premijos skyrimas dažnai kritikuojamas, nes premijos esą negauna žymūs autoriai, o kartais ji esą skiriama menkai žinomiems, pvz., Dario Fo 1997 m.

Senoji anglų kalba

Senoji anglų kalba (dar vadinama anglosaksų kalba) – iš germanų prokalbės kilusi ankstyviausioji anglų kalbos forma, vartota nuo V iki XII amžiaus Anglijos ir pietinės Škotijos teritorijose.

Raštas iki XII a. – runos, vėliau jį pakeitė karolingiškasis. Nuo VII a. pasipildė lotynų kalbos žodžiais. IX a. pradėjo ryškėti skandinavų kalbų įtaka. VIII–XII a. užrašytas svarbiausias anglosaksų epas – „Sakmė apie Beovulfą“. Kiti žymesni anglosaksų kalba parašyti veikalai:

Junijaus rankraštis (Junius manuscript);

Ekseterio knyga (Exeter Book)

Verčelio knyga (Vercelli Book)

Novelio kodeksas (Nowell Codex).

The Daily Telegraph

„The Daily Telegraph“ – britų dienraštis, leidžiamas Londone. Laikraščio leidėjas – „Telegraph Media Group“. Platinamas Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų. Laikraštį 1855 m. įsteigė Arthur B. Sleigh. Tuomet laikraštis vadinosi „The Daily Telegraph and Courier“. Nuo 2004 m. jo savininkai yra David ir Frederick Barclay. 2014 m. duomenimis, laikraštis platinamas 523 048 egz. tiražu.Seserinis laikraštis – „The Sunday Telegraph“ (įsteigtas 1961 m.), 2014 m. duomenimis, turintis 418 670 egz. tiražą.

The Guardian

„The Guardian“, iki 1959 m. „The Manchester Guardian“ – britų nacionalinis dienraštis, leidžiamas nuo 1821 m.

Seseriniai laikraščiai – „The Observer“ (sekmadieninis laikraštis) ir „The Guardian Weekly“ (leidžiamas pasauliniu mastu). 2012 m. laikraščio tiražas siekė 209 354, pagal tai jis buvo 3-ias šalyje, po „The Daily Telegraph“ ir „The Times“. Laikraščio internetinė versija, kurią kasdien peržiūri apie 3 mln. lankytojų, yra antra skaitomiausia šalyje, po „Daily Mail“ Mail Online. Spausdinamas berliner formatu. Laikraštis laikosi centro-kairiųjų liberalių politinių pažiūrų. Laikraštis daro įtaką leidinių kompozicijos ir leidybos sferoms, skirdamas daugybę apdovanojimų.

Laikraščio sensacingiausias pasiekimas buvo 2011 m. į viešumą iškeltas „News International“ telefono įsilaužimo skandalas, kai buvo atskleista, jog buvo įsilaužta į nužudytosios paauglės Milly Dowler telefoną. Tyrimas privedė prie „News of the World“, vieno didžiausių laikraščių pagal tiražą pasaulyje, uždarymo.

The New York Times

„The New York Times“ – amerikiečių dienraštis, leidžiamas Niujorke nuo 1851 m.

„The New York Times“ laimėjo 117 Pulicerio premijų, daugiau nei bet kuri kita žiniasklaidos organizacija. Dienraščio tinklalapis yra populiariausias visose Jungtinėse Valstijose, per mėnesį jame apsilanko daugiau kaip 30 mln. unikalių lankytojų.

Spausdintinė versija išlieka didžiausiu didmiesčio dienraščiu bei taip pat trečiu didžiausiu apskritai visose Jungtinėse Valstijose, po „The Wall Street Journal“ ir „USA Today“. „The New York Times“ priklauso „The New York Times Company“ įmonei, kuri taip pat leidžia kitus 18 laikraščių, kaip kad „International Herald Tribune“ ir „The Boston Globe“. Įmonės pirmininkas yra Arthur Ochs Sulzberger jaunesnysis, kurio šeima prižiūrėjo dienraščio leidybą nuo 1896 m.Laikraščio šūkis, pavaizduotas pirmojo puslapio viršutinėje kairėje pusėje, yra „Visos naujienos, kurias įmanoma sutalpinti ir atspausdinti.“ Laikraštį sudaro keli skyreliai: naujienos, nuomonės, verslas, menai, mokslas, sportas, stilius ir didelis apžvalginis straipsnis. „The New York Times“ išliko leidžiamas 8 skilčių formatu kelerius metus, tuo tarpu dauguma laikraščių perėjo prie 6 skilčių formato, taip pat tai buvo vienas paskutiniųjų laikraščių, pradėjusių naudoti spalvotą fotografiją.

The Times

The Times – britų dienraštis, leidžiamas Londone nuo 1785 m.

Laikraštį leidžia „Times Newspapers Limited“, kuri nuo 1981 m. yra „News International“ antrinė įmonė, o ši priklauso žiniasklaidos milžinei „News Corporation“, kuriai vadovauja Rupertas Merdokas. „The Times“ pirmasis pradėjo naudoti Times New Roman šriftą. Laikraštis buvo spausdinamas broadsheet formatu 219 metų, bet 2004 m. perėjo prie glausto tabloid formato, kad patrauktų jaunesnių skaitytojų dėmesį ir taip pat dėl to, kad įtiktų žmonėms, į darbą važiuojantiems viešuoju transportu.

Taip pat pasaulyje yra leidžiami kiti panašų pavadinimą turintys laikraščiai, pvz., „The New York Times“, „The Los Angeles Times“, „The Times of India“, „The Irish Times“ ir kt.

Veiksmažodis

Veiksmažodis – kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimus „ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?“

Veiksmažodis dažniausiai eina tariniu. Daugumoje kalbų veiksmažodžiai yra kaitomi ir turi laiką, veikslą, nuosaką, asmenį, giminę ar skaičių.

Lietuvių kalboje pagrindinės veiksmažodžio formos: bendratis (baigiasi priesaga -ti- eiti, bėgti, būti, nuskambėti), esamojo laiko trečiasis asmuo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo. Pvz.: vyti – veja – vijo.

Škotai

Škotai (škotų gėlų kalba Gàidheal) – šiaurinėje Didžiosios Britanijos dalyje bei šalia esančiose salose gyvenanti tauta. Škotų tauta pradėjo formuotis po to, kai V-VI a. į piktų apgyvendintą kraštą atsikėlė keltai gėlai iš Airijos. Gėlai IX a. sukūrė Albos (Albano) karalystę, vėliau tapusią Škotijos karalyste. Dėl to škotais paprastai laikomi ir škotų gėlų kalba kalbantys Škotijos kalnų gyventojai.

Škotų emigrantų palikuonys taip pat gyvena JAV, Kanadoje (4 mln.), Australijoje (0,5 mln.), Naujojoje Zelandijoje. Daugiausiai kalba anglų kalba. Nedidelė dalis kalba gėlų kalba ir škotų kalba (Lallans). Tikinčiųjų didžioji dalis protestantai, apie 15 proc. - katalikai.

Germanų kalbos ir tarmės
Germanic Languages

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.