Aleksiejus Luchtanas

Aleksiejus Luchtanas (g. 1956 m. balandžio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos archeologas, Vilniaus universiteto profesorius.

Bullet purple.png
Aleksiejus Luchtanas
Aleksiejus Luchtanas
Gimė: 1956 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Tėvas: Borisas Luchtanas
Motina: Vanda Luchtanienė
Sutuoktinis(-ė): Daiva Luchtanienė
Vaikai:

Vytautas Luchtanas, Austėja Luchtanaitė

Alma mater: Vilniaus universitetas

Biografija

1978 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.

19761978 m. dirbo Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos instituto laborantu. 19781993 m. Lietuvos TSR istorijos katedros asistentas, 1993–2002 m. – Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docentas; nuo 2002 m. – Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius.

Tyrinėja brūkšniuotosios keramikos kultūros paminklus, Rytų Lietuvos pilkapius, Kernavės archeologinius paminklus.

Nuorodos

Adolfas Tautavičius

Adolfas Tautavičius (1925 m. rugsėjo 9 d. Judrėnai, buv. Telšių valsčius – 2006 m. rugpjūčio 10 d. Vilnius) – Lietuvos archeologas.

Aukuro kalnas

Kernavės Aukuro kalnas, Barščių kalnas, Šventas kalnas, Kernavė – piliakalnis, vienas iš Kernavės piliakalnių (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1133; unikalus objekto MC kodas 3410; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1469P) Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.

Anksčiau buvo spėjama, kad ant šio kalno buvo deginamas aukuras, kurį prižiūrėjo vaidilutės. Dabar labiau tikima, kad ant šio kalno buvo įsikūręs kunigaikščio Traidenio dvaras.

Brūkšniuotoji keramika

Brūkšniuotoji keramika – lipdyta keramika su grūsto granito priemaišomis molio masėje, brūkšniuotu paviršiumi. Priskiriama brūkšniuotosios keramikos kultūrai.

Brūkšniuotosios keramikos kultūra

Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios (III a.) archeologinė kultūra.

Grublėtoji keramika

Grublėtoji keramika – degto molio lipdyta keramika grublėtu paviršiumi.

Kernavės gyvenvietės

Kernavės gyvenvietės – senovės gyvenviečių kompleksas Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kernavės, Pajautos slėnyje, Neries dešiniojo kranto I antsalpinės terasos pakraštyje, į pietus ir pietryčius nuo Kernavės piliakalnių. Kompleksą sudaro Kernavės, Semeniškių I ir II gyvenvietės.

Kernavės kapinynas

Kernavės kapinynas – kapinynas Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, miestelio pietiniame pakraštyje, Pajautos slėnyje, Neries ir Pajautos dešiniuosiuose krantuose, apie 0,3 km į pietus nuo Aukuro kalno piliakalnio.

Kernavės pilkapynas

Kernavės pilkapynas – pilkapynas Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, 1,5-2,0 km į šiaurės vakarus nuo Kernavės, 1,6 km į šiaurės vakarus nuo Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios ir 0,6 km į šiaurę nuo Neries dešiniojo kranto, Kernavės girininkijos Kernavės miške, 16 kvartalo pietinė dalis ir 18 kvartalo šiaurinė dalis, Ukmergės miškų urėdija, Kernavės archeologijos paminklų kompleksas, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas.

Kriveikiškio piliakalnis

Kriveikiškio piliakalnis, Žvalgakalnis – piliakalnis, vienas iš Kernavės piliakalnių komplekso (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1926; unikalus objekto MC kodas 17191; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1478) Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.

Lietuvos raštija

Lietuvos raštija savo ištakomis remiasi į runų raštą naudotą su gotais susidūrusių prūsų. Runos Lietuvoje žinomos iš Mindaugo monetų, kuriose yra ir jo vardas parašytas runomis bei kt. Kita vertus, tam tikros simbolinės raštijos atitikmenų galima aptikti gerokai anksčiau – ir ant naujojo akmens amžiaus – neolito apeiginio antgalio aptikto prie Kretuono ežero bei keramikos.

Su krikščionybės atėjimu runas palaipsniui pakeitė lotynų raštmenys, kuriais naudodamasis Mindaugas bei kiti kunigaikščiai rašydavo laiškus lotynų kalba į vakarų Europą bei slavų rašmenys. Kernavėje neseniai yra surasti du geležiniai stiliai, kuriais rašydavo raštus. Juos archeologas Aleksiejus Luchtanas priskiria Traidenio ar šiek tiek ankstesniam laikmečiui, tačiau kokie rašmenys buvo naudojami – kol kas yra neaišku. Slavų rašmenimis kunigaikščiai rašydavo raštus skirtus slavų apgyventomis ir prisijungusiomis su plačiomis autonomijos teisėmis ar prijungtomis prie LDK kunigaikštystėmis.

Dviejų valstybių sąjungos laikotarpiu, kaip rodo pergamentai laikomi M. Mažvydo bibliotekoje, įvairiausiems reikalams buvo naudojami lotyniški, kanceliarinės slavų kalbos ir lenkų kalba rašyti suteikiantys privilegijas, dovanojantys, sprendžiantys ginčus, duodantys teises cechams, draudžiantieji raštai.

Su Martyno Mažvydo ,,Katekizmu" ir Mikalojaus Daukšos ,,Postile" pradėjo plisti ir spauda lietuvių kalba – lotyniškais, o vėliau ir lietuviškais rašmenimis bei raštai. Vienas lietuvių raštijos pradininkų yra Abraomas Kulvietis (g. ~1510 – m. 1545). Baltarusijos istoriografijoje sutinkama neobjektyvių teiginių, suabsoliutinančių slavų kalbos raštiją LDK.

Lipdytinė keramika

Lipdytinė keramika – rankomis lipdyti moliniai indai, jų gamybos technologija.

Lizdeikos kalnas

Lizdeikos kalnas, Kernavės piliakalnis III su gyvenviete, Kernavė III, Smailiakalnis, Kriveikiškės, Smailakalnis – piliakalnio, vadinamo Aukuro kalnu priešpilis, vienas iš Kernavės piliakalnių (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1132; unikalus objekto MC kodas 3409; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1471KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24566) Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.

Pavadintas krivio Lizdeikos garbei.

Lygioji keramika

Lygioji keramika – lipdyta lygiu paviršiumi keramika iš molio su grūsto granito ar smėlio priemaišomis. Indų paviršius gali būti šiurkštus, išlygintas ar nugludintas.

Mindaugo sostas

Mindaugo sostas, Kernavė II – piliakalnio, vadinamo Aukuro kalnu priešpilis, vienas iš Kernavės piliakalnių (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1131; unikalus objekto MC kodas 3408; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1470P) Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.

Narkūnų kapinynas

Narkūnų kapinynas – kapinynas (unikalus objekto MC kodas 13146; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1949; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A947) Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Narkūnų kaimo, Leliūnų seniūnija.

Pranas Kulikauskas

Pranas Kulikauskas (1913 m. kovo 7 d. Purvynai, dab. Trakų raj. – 2004 m. gruodžio 15 d. Vilnius. Palaidotas Antakalnio kapinėse) – vienas žymiausių Lietuvos archeologų, humanitarinių mokslų daktaras.

Pūčkorių piliakalnis

Pūčkorių piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1613, unikalus objekto MC kodas 16124; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1646) – piliakalnis Vilniaus miesto rytinėje dalyje, 0,2 km į pietus nuo S. Batoro g. pervažiavus Vilnios tiltą ir pasukus Pūčkorių gatve į dešinę, Naujosios Vilnios seniūnija, Pavilnių regioninis parkas.

Rytų Lietuvos pilkapių kultūra

Rytų Lietuvos pilkapių kultūra – lietuvių gentims priskiriama geležies amžiaus archeologinė kultūra.

Įgulos kalnas

Kernavės Įgulos kalnas, Kernavė IV, Pilies kalnas, Piliavietė – piliakalnio, vadinamo Aukuro kalnu papilys, vienas iš Kernavės piliakalnių (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1134; unikalus objekto MC kodas 3411; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1472P) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas) Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite, Kernavės seniūnija.

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.