Šilutės apskritis

Šilutės apskritis (vok. Landkreis Heydekrug) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1923–1939 m. Lietuvos, 1939–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Šilokarčiama.

Šilutės apskritis
Landkreis Heydekrug
Flag of Prussia (1892-1918).svg
1818 – 1950 Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg
 
Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg
Kr Heydekrug
Administracinis centras: Šilokarčiama
Valsčiai: 19, 15, 7
1818-1920: Flag of Prussia (1892-1918).svg Gumbinės apygarda
1920-1923: Flag of Memelland.png Klaipėdos kraštas
1923-1939: Flag of Lithuania.svg Lietuva
1939-1944: Flag of the NSDAP (1920–1945).svg Gumbinės apygarda
1944-1950: Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg Lietuvos TSR
Gyventojų: 22 948, 43 309, 38 576
Plotas: 843 km², 1 345 km²

Geografija

Apskritis apėmė Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį Nemuno žemupio dešiniajam krante, į pietryčius nuo Klaipėdos. Ribojosi su Kuršių mariomis, Klaipėdos, Tauragės, Pagėgių apskritimis. Apskrityje buvo Šilokarčiamos miestas, 17 valsčių, 9 miesteliai, 6 valstybiniai dvarai ir 126 kaimai, iš kurių 32, buvę kairiajame Nemuno krante, 1918–1939 m. buvo likę Rytų Prūsijoje. Apskrityje buvo 5 evangelikų liuteronų parapijos: Kintai, Paleičiai, Rusnė, Šakūnai ir Verdainė. 1931 m. apskrities plotas buvo 815 km², buvo 37 661 gyventojas (17 732 vyrai ir 19 929 moterys).

Visa apskritis išsidėsčiusi žemoje lygumoje, beveik nėra ežerų, miškų. 1937 m. buvo tik 3873 ha valstybinių ir 1649 ha privačių miškų – 6 % teritorijos.[1]

Istorija

Apskritis įkurta Prūsijos karalystėje 1818 metais, 1871 m. atiteko Vokietijos imperijai. Po Versalio taikos 1923 m. lietuviams užėmus Klaipėdos kraštą, apskritis atiteko Lietuvai, 1939 m. Vokietija ją vėl okupavo. 1944 m. rudenį apskritį okupavus TSRS apskritis buvo prijungta prie Lietuvos TSR.

1920 m. Šilutės apskritis priskirta Klaipėdos kraštui, jai perduotas Andriulių valsčiusLankos apskrities, tuo tarpu Karklės, Skirvytės, Špukų, Šakūnų ir Ventainės valsčiai palikti Vokietijai. 1923 m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 19391944 m. vokiečių okupuota ir įjungta į Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardą.

1947 m. balandį buvo 18 valsčių (prijungti Švėkšnos, Vainuto, Žemaičių Naumiesčio valsčiai iš Tauragės apskrities). 1947 m. lapkritį panaikinus Andriulių, Aukštumalės, Kulėšų, Paleičių, Pašyšių, Ramučių, Sakūčių, Sausgalvių, Skirvytės, Traksėdžių, Žemaitkiemio valsčius, liko 7 valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. pertvarkyta į Šilutės rajoną (42 apylinkės), dalis perduota Priekulės rajonui (14 apylinkių).[2]

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1825 843 22.948
1861 36.528
1890 42.143
1900 42.825
1905 19 valsčių: Gaidelių valsčius, Karklės valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, Lapynių valsčius, Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytės valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnų valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Špukų valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlėknių valsčius, Ventainės valsčius, Vėžių valsčius
1910 43.309
1920 15 valsčių: Andriulių valsčius, Gaidelių valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, Lapynių valsčius, Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlėknių valsčius, Vėžių valsčius
1924 643 36.099
1925 36.404
1931 815 37.661
1938 38.576
1945 15 valsčių
1947 7 valsčiai: Juknaičių valsčius, Kintų valsčius, Saugų valsčius, Šilutės valsčius, Švėkšnos valsčius, Vainuto valsčius, Žemaičių Naumiesčio valsčius
1949
(suskirstymas)
1325 7 valsčiai (56 apylinkės)
1949 1345
1950 56 apylinkės

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[3]

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai
1890 42 143 40 069 1 549
1900 42 825 40 510 1 762
1910 43 309 40 998 1 706
1925 36 403 56 463

Lietuviai

1890 m. rinkimų komisijos duomenimis, visoje apskrityje iš 42 143 gyventojų lietuviais užsirašė 14 000, apie 33,2 % žmonių, nors 1905 m. gimtąją lietuvių kalbą vartojo 59,2 % gyventojų.[4]

Šaltiniai

  1. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 684 psl.
  2. Šilutės apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
  3. Rinkimų istorija
  4. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. 684 psl.

Literatūra

  • Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.

Nuorodos

Gardamo apylinkė

Gardamo apylinkė – LTSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Grabupiai

Grabupiai – kaimas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, abipus kelio Šilutė-Ramučiai, 3 km į šiaurės rytus nuo Šilutės;. Per kaimą teka Šyšos dešinysis intakas Grabupė, iš vakarų pusės prieina Rudynų miškas. Kaimas ribojasi su Barzdūnų, Macikų, Grabupėlių, Gnybalų kaimais.

Seniūnaitijos centras. Grabupiuose yra Šilutės Žibų pradinės mokyklos skyrius, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos filialas, medicinos punktas, parduotuvė, evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą), kapinynas. Grabupiuose veikia mėsos produktų ir baldų gamyba.

Gumbinės apygarda

Gumbinės apygarda, Gumbinės administracinė sritis (vok. Regierungsbezirk Gumbinnen, lenk. Rejencja gąbińska) – 1818–1871 m. (formaliai nuo 1808 m. gruodžio 16 d.) Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho administracinis teritorinis vienetas. Centras – Gumbinė.

Ieva Labutytė

Ieva (Eva) Erika Labutytė-Vanagienė (1938 m. balandžio 15 d. Begėdžiai, Šilutės apskritis – 2003 m. rugsėjo 18 d. Vilnius) – Lietuvos dailininkė grafikė, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkė.

Jonas Endrikis Grigolaitis

Jonas Endrikis Grigolaitis (1902 m. gegužės 30 d. Povilai, Šilutės apskritis – 1957 m. spalio 18 d. Gautingas, Bavarija) – Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas.

Juknaičių apylinkė

Juknaičių apylinkė – LTSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Kintų apylinkė

Kintų apylinkė – LTSR administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos vakaruose, prie Kuršmarių.

Martynas Anysas

Martynas Anysas (1895 m. gruodžio 5 d. Kintai, Šilutės apskritis – 1974 m. sausio 29 d. Torontas) – Lietuvos teisininkas, istorikas, diplomatas.

Martynas Jankus

Martynas Jankus (1858 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnai, Šilutės apskritis – 1946 m. gegužės 23 d. Flensburgas, Vokietija, 1993 m. gegužės 30 d. perlaidotas Bitėnų kapinėse) – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas „Aušros“ leidėjų.

Dar tarpukario metais dėl tvirtos prolietuviškos pozicijos ir veiklos, skirtos Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimui, buvo pavadintas Mažosios Lietuvos patriarchu.

Mikelis Hofmanas

Mikelis Hofmanas (slapyvardis Ateivis, 1889 m. gegužės 3 d. Musaičiai, Šilutės apskritis – 1921 m. birželio 26 d. ten pat) – Mažosios Lietuvos poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas.

Pranas Rimkus

Pranas Rimkus (1907 m. lapkričio 1 d. Švėkšnoje, Šilutės apskritis – 1974 m. spalio 2 d. Vilniuje) – Lietuvos agronomas, žurnalistas, redaktorius.

Priekulės rajonas

Priekulės rajonas – 1950–1959 m. LTSR administracinis teritorinis vienetas Lietuvos vakaruose, į pietryčius nuo Klaipėdos. Centras – Priekulė.

Saugų apylinkė

Saugų apylinkė – LTSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Vainuto apylinkė

Vainuto apylinkė – LTSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Verdainė

Verdainė – kaimas Šilutės rajone, 1 km į pietryčius nuo Šilutės, prie Šilutė-Pagėgiai geležinkelio, Šilutė-Jurbarkas kelio; iš pietryčių prieina Gaidelių miškas. Verdainė ribojasi su Šilutės miestu, Barzdūnų, Macikų, Armalėnų, Kirlikų kaimais.

Verdainėje yra dvejos evangelikų liuteronų senosios kapinės ir Vėžaičių kapinynas (1997 ir 2000 m. įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą). Atnaujinta Šilutės evangelikų kapinių koplyčia.

Verdainės kaimo teritorijoje gyventa I tūkstantmetyje; kaime esančiame Vėžaičių kapinyne, kurį 1891–1893 m. tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (1851–1922), vėliau – gydytojas Erichas Šojus (1876–1929), 1999 m. – L. Tamulynas: rasti V–XIII a. kapai (ištirta apie 900 kapų); dalis radinių saugomi Šilutės muziejuje.

Vydūnas

Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas, vok. Wilhelm Storost; 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskritis, Prūsijos karalystė – 1953 m. vasario 20 d. Detmolde, Vokietija, 1991 m. spalio 19 d. jo palaikai perlaidoti Bitėnų kapinėse) – filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas.

Vytautas Lomsargis (1933)

Vytautas Lomsargis (1933 m. gegužės 3 d. Šyliuose, Šilutės apskritis – 1988 m. gruodžio 4 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, žurnalistas, redaktorius.

Švėkšnos apylinkė

Švėkšnos apylinkė – LTSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Žemaičių Naumiesčio apylinkė

Žemaičių Naumiesčio apylinkė (maždaug iki 1960 m. Naumiesčio apylinkė) – LTSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Rytų Prūsijos apskritys (Kreis) 1773-1945 m.
East Prussia 1923-1939
Tarpukario Lietuvos apskritys
LithuaniaCounties1918-1940
Lietuvos TSR apskritys
Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988)

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.