Čijunė Sugihara

Čiunė Sugihara, taip pat Sempo Sugihara (jap. 杉原千畝 = Chiune sugihara, 1900 m. sausio 1 d. Mino, Gifu prefektūra – 1986 m. liepos 31 d. Kamakura) – Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 19391940 m. rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais padėjo apie 6000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas.[1] Taip elgdamasis jis rizikavo savo karjera, nes oficialiai tam neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo.

Sugihara b
Chiune Sugihara
Transit visa
Viena iš Chiunės Sugiharos išduotų tranzitinių vizų
Japonistikos centras
Buvęs konsulato pastatas Kaune (Sugiharos namai), kuriame dabar yra Č.Sugiharos muziejus ir VDU Japonistikos centras. Žydi japoniškos vyšnios
Sugihara-tablica
Paminklinė lenta prie buvusio konsulato Kaune
Yukiko Sugihara and Valdas Adamkus commemorating memory of Chiune Sugihara
Sakuros Čijunei Sugiharai Vilniuje. Sugiharos našlė ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus
Lenta, Sugihara
Atminimo lenta Kaune, Daukanto g.29

Lietuvoje

1939 m. Čiunė Sugihara iš Helsinkio atvyko į Kauną ir profesoriaus Juozo Tonkūno išnuomotame name įsteigė Japonijos konsulatą. Oficialiai jis tapo pasiuntinybės Rygoje filialo konsulu ekonominiams ryšiams su Lietuvos įmonėmis plėtoti, o neoficialiai diplomatiniais ir žvalgybos tikslais rinko informaciją apie padėtį pasienyje, sovietų kariuomenės dislokaciją.

1939 m. Vokietijai ir Sovietų Sąjungai okupavus Lenkiją, nemaža dalis Lenkijos žydų pabėgėlių Lietuvoje bandė gauti vizas, norėdami išvykti į užsienį. Be vizų kelionės buvo pavojingos, o surasti diplomatinę atstovybę, kuri sutiktų išduoti vizą, buvo itin sunku. Šimtai pabėgėlių kreipėsi į Japonijos konsulatą Kaune su prašymais išduoti vizą į Japoniją.

Tuo metu Japonijos vyriausybė laikėsi neutralumo politikos žydų klausimu. Išduodant imigracines vizas reikalauta, kad būtų laikomasi imigracijos formalumų, o asmenys turėtų pakankamai lėšų pragyvenimui. Dauguma pabėgėlių neatitiko šių reikalavimų. Č. Sugihara 3 kartus konsultavosi su Japonijos Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl tolesnio elgesio, instrukcijų. Ministerija kiekvienąkart atsakydavo, jog be išimties visi norintys gauti vizą privalo turėti trečiosios valstybės vizą, kad vėliau galėtų išvykti iš Japonijos.

1940 m. liepos–rugpjūčio mėn. Č. Sugihara kartu su žmona konsulate pradėjo išdavinėti vizas asmenine iniciatyva. Jis daugelį kartų ignoravo taisykles išduoti 10 dienų galiojančias tranzitines vizas į Japoniją. Atsižvelgiant į jo pareigas (jis nebuvo diplomatinis atstovas-ambasadorius, o tik konsulinis pareigūnas) bei Japonijos URM praktiką, tarnybos kultūrą, tai buvo beprecedentinis atvejis. Č. Sugihara susitarė su SSRS tarnautojais dėl žydų kelionės Transsibiro geležinkeliu penkiaguba kaina nei buvo įprasta. Per dieną dirbdamas iki 18 valandų, jis išduodavo ranka pasirašytas vizas, viršydamas įprastinę mėnesio statistiką. Vizos buvo išduodamos ir šeimos galvoms, turėjusioms teisę kartu vykti su visa šeima.

1940 m. rugsėjo 4 d. konsulatas buvo uždarytas. Liudininkų teigimu, paskutinėmis akimirkomis prieš išvažiuojant į Vokietiją, konsulas pildęs vizas netgi traukinyje Ryga–Berlynas, kurias pasirašytas mesdavęs pro traukinio langą. Tikslus išduotų vizų skaičius nežinomas. Manoma, kad buvo išduota apie 2 139–10 000 vizų.

1947 m., atvykęs į Japoniją, Č. Sugihara atsistatydino. Japonijos vyriausybė jam išmokėjo išeitinę kompensaciją ir suteikė pensiją. 1985 m., prieš pat mirtį, suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

Atminimas Lietuvoje

1991 m. Vilniuje Č. Sugiharos vardu pavadinta gatvė, 1992 m. liepos 28 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kieme atidengtas paminklas[2]. 1992 m. Yaotsu, Gifu prefektūroje, atidengtas memorialas ir pastatytas muziejus.

1999 m. Lietuvos ir Belgijos mokslo bei verslo žmonių iniciatyva įkurta viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – diplomatai už gyvybę“ (pirmininkas Ramūnas Garbaravičius). Fondas siekia skleisti pilietinės visuomenės ir tolerancijos idėjas bei skatinti šalies piliečius nesitaikyti su ksenofobijos apraiškomis. Nuo 2001 m. kiekvienais metais fondo valdyba renka Tolerancijos žmogų. Apdovanojimą yra gavę šie asmenys:[3]

Buvusiame Japonijos konsulato pastate (Vaižganto g. 30, Kaune) įrengtas Memorialinis Sugiharos namų muziejus su ekspozicija lankytojams, rengiami seminarai moksleiviams ir jaunimui, edukacinės programos. 2008 m. ekspozicija buvo labai atnaujinta ir modernizuota Japonijos vyriausybės lėšomis. Kasmet Sugiharos namus aplanko apie 7000 turistų iš Japonijos ir daugiau kaip 2000 turistų iš kitų užsienio šalių ir Lietuvos.

Fondo atstovams pasirašius bendradarbiavimo sutartį su VDU, 2000 m. gegužės 19 d. to paties pastato antrajame aukšte įkurtas VDU Japonistikos studijų centras, kuriame buvo dėstoma japonų kalba, vykdomi tyrimai, susiję su Japonija ir Rytų Azijos regionu. Vėliau centro veikloms išsiplėtus ir nebeišsitenkant senajame pastate, 2016 m. rudenį jis buvo perkeltas į naujas patalpas V. Putvinskio gatvėje.

2001 m. spalio 2 d., minint Č. Sugiharos 100-ąsias gimimo metines, Vilniuje, dešiniajame Neries krante prie Baltojo tilto, pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja – Japonijos dovana Lietuvai. Pamėnkalnio gatvėje atidengtas paminklinis akmuo. Sakuros taip pat pasodintos Prezidentūros kieme, Č. Sugiharos gatvėje bei skverelyje prie Sapiegos ligoninės. 7 sakuros pasodintos ir Kaune, prie buvusio Japonijos konsulato. Jubiliejaus proga išleistas proginis vokas, sukurti atminimo medaliai. 2003 m. balandžio 24 d. Nemuno saloje Kaune pasodintas 100 sakurų parkas.

2004 m. išleistas Č. Sugiharai skirtas pašto ženklas (dail. Kostas Katkus).

2005 m. japonų kūrybinė grupė Lietuvoje sukūrė vaidybinės dokumentikos filmą „Vizos šešiems tūkstančiams gyvybių“ su japonų ir lietuvių aktoriais, pasakojantį apie Č. Sugiharos diplomatinę ir humanistinę veiklą. Sugiharos istorija pristatoma ir 2018 m. VDU Azijos studijų centro sukurtame dokumentiniame filme „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“.[4]

2015 m. suintensyvėjo Sugiharos atminimo įamžinimas Kaune. Buvo sukurtas turistinis maršrutas „Sugiharos kelias“, į kurį įtraukiamos su šia asmenybe bei su Japonija susiję vietos. Tarp jų yra Sugiharos muziejus, Metropolio viešbutis, Geležinkelio stotis (kur Sugihara išdavinėjo vizas), P. Mažylio gimdymo namai (kur gimė Sugiharos sūnus Harukis), Azijos studijų centras ir pan. 2017 m. miestiečių iniciatyva įkurta Sugiharos grupė Kauno ir Japonijos ryšių plėtrai, kuri rūpinasi abiejų šalių santykių plėtojimu. Jai priklauso įvairios institucijos, dirbančios verslo, kultūros, politikos, švietimo srityse. Nuo 2017 m. rudens organizuojama Sugiharos savaitė.

Nuorodos

Vikiteka

  1. "Japan's Abe seeks Baltic support against North Korea", AFP, 14 January 2018. Nuoroda tikrinta 14 January 2018. (English)
  2. Paminklas Japonijos diplomatui Čijunei Sugiharai
  3. Tolerancijos žmogus, Sugiharos Namai
  4. Kaunas. Sugiharos ir Japonijos zenklai (2018), IMDB
1900 m.

1900 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

1986 m.

1986 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Liepos 31

Liepos 31 yra 212-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 213-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 153 dienos.

Lietuvos žydų gelbėtojai

Lietuvos žydų gelbėtojai Holokausto metu gelbėjo žydus nuo išžudymo. Jie tai darydami dažnai statydavo savo pačių gyvybę į pavojų. Šios veiklos mastą nustatyti nėra paprasta, nes ji buvo slapta, individuali, nebuvo priimta ja girtis ir po karo.. Pavyzdžiui, nors bažnyčia gelbėjamąją veiklą kunigams buvo uždraudusi , draudimus skelbęs V. Brizgys vėliau teigė jog jie buvo priverstiniai ir jų nebuvo paisoma. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus surinktais duomenimis žydus gelbėjo 159 dvasininkai, pagal Antano Gurevičiaus duomenis 162, nors Pasaulio tautų teisuolio vardas suteiktas tik keturiolikai Lietuvos kunigų. Vienos žydų šeimos gelbėjimui neretai reikėdavo derinti keleto pagalbininkų pastangas. Pasak Geniaus Procutos, nacistinės okupacijos metais Lietuvoje buvo gelbėjama ir slepiama apie 2500-4000 žydų, tame dalyvaujant maždaug 25 000 žmonių.. Palyginus su 200 000 išžudytų žydų tai 2%.Izraelio valstybinis Holokausto paminklas Jad Vašem mini Holokausto aukas. Jis taip pat gerbia nežydus, kurie išgelbėjo žydus. Juos skelbia Pasaulio tautų teisuoliais. Iki 2012 m. taip pagerbti 831 Lietuvos gyventojai.

Romualdas Inčirauskas

Romualdas Inčirauskas (1950 m. rugpjūčio 28 d. Anykščiuose) – Lietuvos skulptorius, medalininkas, tapytojas.

Sausio 1

Sausio 1 yra 1-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 364 dienos (keliamaisiais metais – 365).

Kitomis kalbomis

This page is based on a Wikipedia article written by authors (here).
Text is available under the CC BY-SA 3.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.